Anot D. Henke, kur tavo šaknys, supranti tik gyvendamas užsienyje, nes būdamas savo tėvynėje apie tai paprasčiausiai nesusimąstai: „Ten, kur gimei ir augai, neklausi klausimo, kokia yra mano tapatybė, kokia kalba mama turi vaikui lopšinę dainuoti.“

Pandemija paskatino lietuvių bendruomenių veiklą

PLB veikla skaičiuoja jau daugiau nei pusšimtį metų. Pradėjusi nuo 19, šiuo metu bendruomenė gali džiaugtis savo sudėtyje turėdama Lietuvos atstovų daugiau nei 50-tyje šalių: JAV, Kanadoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, P. Amerikoje, Kinijoje ir t. t.

Anot D. Henke, lietuviai ypatingai suaktyvėjo po nepriklausomybės paskelbimo.

Įdomu tai, kad pandemija ne tik nesutrukdė, tačiau netgi paskatino bendruomenių veiklą: „Šiais metais, pandemijos kontekste, daug bendruomenių atsikūrė – susikūrė Pietų Amerikoje. Savo namuose uždaryti žmonės būrėsi internetinėse platformose ir įsikūrė naujos bendruomenės Peru, Ekvadore, Malaizijoje...“

Tikslas – neprarasti ryšio su tėvyne

Ilgus metus dalyvaujanti bendruomenės veikloje, o šiuo metu ir prie jos vairo stovinti D. Henke kalba, jog, nors pagrindinis pirmųjų bendruomenių tikslas jau pasiektas – Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė – lietuviai užsienyje vis dar turi dėl ko vienytis: „Nauja lietuvių bendruomenės karta siekia neprarasti ryšio su tėvyne: reikia stiprinti Lietuvą, ją reprezentuoti, pritraukti investicijų ir puoselėti lietuvybės liepsną, kuri skleidžiasi visame pasaulyje.“

Anot moters, šiuo metu jau yra užaugusi užsienyje gimusių lietuvių karta, esanti didžiulis potencialas mūsų valstybei.

„Jie, greičiausiai, lanko žymiausius pasaulio universitetus – tai yra didžiulis potencialas, kuris gali kada nors grįžti“, – kalba PLB pirmininkė.

Lyderystė yra tarnavimas žmonėms

Nors gyvenimo Vokietijoje pradžia D. Henke nebuvo lengva, su tėčio pagalba įsitraukusi į lietuvių bendruomenės veiklą, moteris pagaliau pasijautė globojama ir priimta svetimoje aplinkoje. Pradėjusi savo veiklą Hamburgo bendruomenėje, o 2003 m. priėmusi garbę eiti PLJS pirmininkės pareigas, šiuo metu ji vis dar eina lyderystės keliu, kuriame nesvetimi ir sunkumai.

„Jei kažkas nepavyksta, juk ne komanda kalta, o vienas tas, kuris neišpildė kažkokių lūkesčių“, – apie atsakomybę atvirauja PLB pirmininkė.

„Mano patirtis sako, kad lyderystė iš tiesų yra praktiškai tarnystė – tarnavimas žmonėms, lietuvybei, bendriems tikslams, buriant ir suburiant žmones bendriems darbams.“

Anot D. Henke, lyderystės vaidmuo svetur kelia daugybę klausimų: kas yra tapatybės, mūsų tradicijų išlaikymas, kas tu iš viso esi? Kaip motyvuoti žmones jungtis į bendruomenę? Tokie apmąstymai tiesia kelią į tapatumo paieškas ir nuolatinį tobulėjimą.

Atsakymas gali būti kalba, tradicijos, prisirišimas prie gimtojo krašto, atsakomybė ir panašūs dalykai.

Pilietiškumo banga paskatino pokyčius

Nors moteris neslepia, kad dirbant su bendruomenių motyvacija neretai atsiranda iššūkių, ji džiaugiasi, jog pernai, balsuojant dėl pilietybės išsaugojimo, sukelta didžiulė pilietiškumo banga paskatino gilesnius pokyčius: „Balsavimo rezultatas – referendumas įvyko, Konstitucijos pakeisti nepavyko, bet gimė pasaulio lietuvių apygarda, gimė tas vienas Seimo narys, kuris, tikiuosi, liks ir po ketverių metų.“

„Mes jau seniai tapome pilnateisiais ir galime diskutuoti vienodame lygmenyje su grandais: Vokietija, Prancūzija ir kitomis Europos šalimis, – džiaugiasi D. Henke, nes Lietuva pagaliau yra visiškai Europietiška valstybė. – Tai yra didžiulis pasiekimas, puikus pavyzdys ir pati geriausia sėkmės istorija.

Visa tai rodo, kad mes esam užsispyrę, drąsūs ir gebam strategiškai dėlioti žingsnius tikslų link. Aš labai tikiuosi, kad mūsų demokratija, pagarba žmogui, padorumas laikui bėgant tik stiprės.“

Pasak moters, Lietuva yra pasikeitusi ir pripildyta pozityvumo, kuriuo turėtume dalintis ir su kitomis valstybėmis.

Neužtenka tik tautinių rūbų ir šakočio

D. Henke sako, kad norisi, jog užsienio lietuviai labiau suartėtų su Lietuva – tautiečiai nori atstovauti savo šaliai užsienyje, tačiau, anot moters, tam reikia įrankių: „Visiems yra itin svarbu atnaujinti Lietuvos įvaizdžio suvokimą ir supažindinti su naujovėmis, kurias nėra lengva išsiaiškinti gyvenant svetur.

Mes reprezentuojam Lietuvą, tad neužtenka tik tautinių rūbų ir šakočio. Norisi suvokti, kas dabar yra Lietuva – lazerių šalis, biotechnologijų, high-tech? Mes atstovausim, nes esam patriotai, bet duokit mums įrankių, paskutinių žinių apie Lietuvą.“

Kadangi ne visi diasporos nariai lankosi Lietuvoje, kaip teigia PLB pirmininkė, vieninteliai informacijos šaltiniai yra lietuviška žiniasklaida, kuri, D. Henke apmaudu, ne visuomet gali perteikti tikrą gimtosios šalies vaizdą ir naujoves.

Namuose esi tada, kai esi savo kultūrinėje terpėje

Netrukus D. Henke planuoja grįžti į Hamburgą ir moteris jau žino, kad labiausiai svetur jai stigs nenutrūkstamo lietuviško bendravimo, lietuviškos juodos duonos ir balto varškės sūrio. PLB pirmininkė vis tik džiaugiasi, kad dar yra dalykų, kuriuos galima rasti tik Lietuvoje – taip, anot jos, net maži dalykai tampa reikšmingi.

D. Henkės manymu, tikrą lietuvybę gali pajusti tiek tada, kuomet išvyksti svetur, nes dažniausiai, gyvenant gimtinėje, žmonės nekvestionuoja savo tapatumo: „Ten, kur gimei ir augai, neklausi klausimo, kokia yra mano tapatybė, kokia kalba mama turi vaikui lopšinę dainuoti, – pasakoja moteris.

– Aš niekada netapsiu tikra vokiete. Piliečiu gali tapti, bet tai nereiškia, kad tapsi tos kultūrinės terpės žmogumi.“

O namuose, anot D. Henke, gali jaustis tada, kai esi apsuptas savo kultūros, kalbi savo kalba: „Džiugu, kuomet sugrįžęs į gimtinę, gali jaustis esant savo kultūrinėj terpėj ir savo kalboj – lietuviškai kalbėtis su draugais ir šeimos nariais. Tada tu tikrai esi namuose“.

-------

Pasaulinės lyderystės konferencijos (PLK) projekto #TyliLyderystė tikslas – dalintis įkvepiančiomis istorijomis, kurių herojai – retai visuomenei žinomi, tačiau savo kilniais darbais kitų gyvenimus keičiantys ir įkvepiantys tylūs lyderiai.