Po gaisro nebuvo aptikta jokių jų palaikų pėdsakų. Nors pareigūnai nustatė, kad gaisras kilo nuo elektros laidų, mįslingi įvykiai iki gaisro ir diversijos ženklai Sodderių namuose verčia manyti, kad šis gaisras nebuvo atsitiktinis, rašo historicmysteries.com.

„Negalite man sakyti, kad penki vaikai mažame, sename name galėjo sudegti taip, kad nieko iš jų neliktų. Ne, aš niekada tuo nepatikėsiu. Kažkas juos pagrobė. Praėjo daug laiko, bet, galbūt, man pasiseks ir aš vieną dieną juos pamatysiu“, – iki pat savo mirties tikėjo dingusių vaikų mama Jennie Sodder.

Sodderių vaikų vardai ir amžius

Per gaisrą išsigelbėjo tėvai George`as ir Jennie Sodderiai, 23 metų Johnas, 16 metų George`as jaunesnysis, 17 metų Marion ir 3 metukų Sylvia. 21 metų Sodderių sūnus Josephas (Joe) buvo išvykęs į karą. Tačiau po gaisro buvo pasigesta 14 metų Maurice`o, 12 metų Marthos, 9 metų Louiso, 8 metų Jennie ir 5 metų Betty.

Sodderių vaikų dingimas

George`as Sodderis ir jo antifašistinės pažiūros

Mažame Vakarų Virdžinijos angliakasių Fajetvilio miestelyje gyveno gausi italų kilmės amerikiečių bendruomenė. Dauguma gyventojų pažinojo Sodderius kaip gerbtiną ir dorą šeimą. George`as Sodderis, kurio tikrasis vardas ir pavardė buvo Giorgio Soddu, imigravo iš Sardinijos 1908 metais ir, būdamas 50 metų, įkūrė pervežimų sunkvežimiais verslą.

1945 metų gruodžio 2-ąją ką tik buvo pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas. Vos prieš aštuonis mėnesius komunistų partizanai buvo sušaudę fašistų diktatorių Benito Mussolini, kurio mirtis smarkiai suskaldė italus. B. Mussolini šalininkai buvo įniršę. George`as dažnai pasisakydavo politiniais klausimais ir garsėjo antifašistinėmis pažiūromis. Jis buvo įgijęs aršių priešų tarp italų imigrantų, dievinusių Italijos lyderį.

Netikėti apsilankymai Sodderių namuose

Keli mėnesiai iki gaisro buvo nutikę keli keisti įvykiai. Pirmiausia į Sodderių namus užsuko nepažįstamas vyras, ieškojęs darbo. Kai George`as jam pareiškė, kad jam darbuotojų nereikia, nepažįstamasis pažvelgė į elektros saugiklių dėžę lauke ir pareiškė, kad vieną dieną ji gali sukelti gaisrą. Tokia pastaba pasirodė keista, nes George`as neseniai buvo išsikvietęs elektros tinklų bendrovę, kad ši patikrintų elektros laidus, ir ji nustatė, kad viskas yra tvarkinga.

Dar vienas keistas vizitas Sodderių namuose įvyko vos kelios savaitės iki gaisro. Vietos agentas mėgino įpiršti šeimai gyvybės draudimą. Kai George`as jo pasiūlymo atsisakė, agentas pagrasino: „Tavo prakeikti namai virs dūmais, o tavo vaikai bus sunaikinti. Tu sumokėsi už bjaurius pasisakymus apie Mussolini“.

Be to, prieš pat Kalėdas vyresnieji Sodderių sūnūs pastebėjo įtartiną automobilį, kuris kelias dienas iš eilės stoviniavo 21-greitkelio šalikelėje. Automobilyje sėdėjęs žmogus akylai stebėjo Sodderių vaikus, grįžtančius iš mokyklos.

Kalėdos

Sodderių vaikų dingimas

Kalėdų išvakarėse buvo labai šalta. Maždaug 22 val. 30 min. tėvai su 3 metų Sylvia susiruošė miegoti. Vyriausia dukra Marion iš parduotuvės, kurioje dirbo, jaunesniems vaikams buvo atnešusi žaislų. Motina leido vaikams dar šiek tiek pasilikti, kad jie pažaistų su naujaisiais žaislais. Tačiau berniukams Maurice`ui ir Louisui ji priminė, kad prieš eidami gulti jie uždarytų vištidę ir pašertų karves.

Maždaug vidurnaktį Jennie pažadino telefono skambutis. Kai ji atsiliepė, kažkokia moteris paprašė pakviesti žmogų nepažįstamu vardu. Vėliau Jennie atsimins, kad moteris „keistai kikeno“, o fone buvo girdėti ir kitų žmonių juokas bei taurių skambčiojimas. Jennie moteriai atsakė, kad ji surinko ne tą numerį ir daugiau nesuko dėl skambučio galvos.

Tuo metu namuose buvo visiškai ramu. Marion miegojo ant sofos, bet Jennie pastebėjo, kad namo durys neužrakintos, o užuolaidos neužtrauktos. Namų saugumu prieš miegą paprastai pasirūpina vaikai, tačiau tą vakarą dėl kažkokių priežasčių jie to nepadarė. Jennie užrakino duris ir užtraukė užuolaidas. Ji buvo įsitikinusi, kad likę vaikai miega palėpėje. Ji pati grįžo į lovą.

Gaisras Sodderių namuose

Praėjo maždaug pusvalandis. Jennie vėl prabudo: tą kartą nuo „kažkokio smūgio į stogą – tarsi būtų trinktelėjęs guminis kamuolys. Jis nuriedėjo ir dusliai atsitrenkė į žemę“. Tačiau ir tąkart ji šito garso nesureikšmino ir vėl užmigo. Dar po pusvalandžio ji pabudo nuo dūmų kvapo. George`as, Jennie, Sylvia, Marion, Johnas ir George`as išbėgo laukan. Deja, laiptus į palėpę jau buvo apėmusios liepsnos. Kai Sodderiai pradėjo šaukti palėpėje likusius vaikus, iš ten niekas neatsiliepė.

„Nubėgau prie laiptų apačios ir šaukiau, šaukiau. Du berniukai (Johnas ir George`as jaunesnysis) griūdami nulipo žemyn. Jų plaukai buvo apsvilę nuo ugnies“.

Įtartinos aplinkybės įvykio vietoje

Veikiausiai daugiausia įtarimų šioje istorijoje yra susiję su George`o Sodderio bandymais gelbėti savo vaikus, kai namas užsiliepsnojo. G. Soddderis prisiminė kopėčias, kurios nuolat stovėdavo atremtos į namo šoną. Šios kopėčios reguliariai būdavo naudojamos valant lietaus latakus ar remontuojant stogą. George`as norėjo užlipti šiomis kopėčiomis į palėpę pas vaikus, tačiau, anot pranešimų iš tos nakties, kopėčių įprastoje vietoje nebuvo. Dėl šeimai nežinomų priežasčių jos gulėjo pakelės griovyje tolyn nuo namo.

Marion mėgino iškviesti ugniagesius, bet jų telefonas nebeveikė. Ji nubėgo pas kaimynus, kad paskambintų iš jų namų, bet ir tuomet susisiekti su ugniagesiais nepavyko. Galiausiai ugniagesius iškvietė vienas žmogus, paskambinęs jiems iš miesto.

George’as buvo sugalvojęs dar vieną būdą patekti į palėpę – privaryti prie namo savo sunkvežimius ir nuo jų bandyti pasiekti viršutinį langą. Tačiau nė vienas iš sunkvežimių neužsivedė.

Kol Sodderių šeima nesėkmingai bandė griebtis įvairių priemonių, jų namas supleškėjo iki pamatų vos per 45 minutes.

Sodderių vaikų dingimas

Radiniai po gaisro

Ugniagesiai gaisravietėje pasirodė tik 7 valandą ryto. Iki to laiko iš namo buvo likę tik griuvėsiai ir karšti pelenai. Vaikų palaikų buvo ieškoma iki 11 val. ryto, bet nieko nepavyko aptikti. Valstijos policija iš pradžių manė, kad gaisras kilo nuo netvarkingų elektros laidų, bet vėliau šios versijos atsisakė. Tuometinis Fajetvilio ugniagesių viršininkas F. J. Morrisas atliko kruopštų tyrimą ir nerado jokių įrodymų, kurie paneigtų „elektros gedimo“ išvadą. Jokių palaikų liekanų taip pat nebuvo rasta.

Charlesas Payne`as iš laidojimo namų kitą dieną taip pat nuvyko į gaisravietę paimti aukų, bet nerado jokių palaikų. Po daug metų Beklio laikraštyje „Post Herald“ Ch. Payne`o žmona Velma teigė: „Tai buvo tikra mįslė“.

Kelios dienos po gaisro koroneris pradėjo dar vieną tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti. Paaiškėjo, jog tarp tyrimo komisijos narių buvo ir tas žmogus, kuris George`ui grasino, kad jo vaikai bus sunaikinti, o namas – sudegintas. Nieko keista, kad ši komisija taip pat padarė išvadą, jog gaisras kilo nuo elektros laidų.

Sodderiai su tokiomis išvadomis nesutiko. Jie tikino, kad degant namui, jo viduje dar kurį laiką švietė šviesa. Jennie vėliau taip pat sakė, kad jie nebūtų radę išėjimo iš namo, jei nebūtų įsijungę apšvietimo. Be to, George`as buvo pakeitęs senus laidus, kad galėtų įsirengti elektrinę viryklę.

Įtartinų įvykių liudininkai

Sodderių abejones oficialiomis išvadomis sustiprino dar keli faktai. Telefonų meistras juos informavo, jog kažkas buvo perkirtęs telefono laidus. Tai galėjo būti priežastis, kodėl Marion negalėjo paskambinti ugniagesiams – ne dėl to, kad telefono laidai apdegė.

Kaimynai matė vieną vyrą, kuris, siautėjant liepsnoms, iš Sodderių kiemo vogė pakėlimo gervę. Vėliau policija jį sulaikė, ir jis prisipažino užsiropštęs ir nupjovęs laidus. Suimtasis tikino manęs, kad pjauna elektros kabelius, bet pasirodė, kad tai buvo telefono linijos. Kuo baigėsi šis areštas ir kodėl policija netęsė tyrimo, niekas nežino.

Dar vienas liudininkas – autobuso vairuotojas, dirbęs naktinėje pamainoje – sakė matęs, kaip ant stogo krito „ugnies kamuoliai“. Taigi aplinkybės rodė, kad Sodderių namas buvo padegtas. Netrukus atsirado ir liudininkų, mačiusių Sodderių vaikus.

Sodderių vaikų dingimas

Kas ir kaip matė Sodderių vaikus?

Viena mergaitė tvirtino mačiusi vaikus automobilyje, kuris važiavo nuo degančio namo.

Vienas žmogus, dirbantis motelyje, esančiame maždaug už 50 mylių nuo Fajetvilio, matė vaikus sekančią dieną po gaisro.

Vaikai buvo pastebėti viešbutyje „Charleston“, į kurį atvyko su dviem moterimis ir dviem itališko gymio vyrais. Juos mačiusi moteris pasakojo: „Vaikus lydėjo dvi moterys ir du vyrai. Jie visi buvo italų kilmės. Bandžiau draugiškai pakalbinti vaikus, bet vyrai reagavo labai priešiškai ir neleido man su vaikais pasikalbėti. Vienas iš vyrų piktai mane nužvelgė; jis nusisuko ir pradėjo kažką berti italų kalba“.

Vienas misionierius, pamatęs dingusių vaikų nuotraukas laikraštyje, pranešė matęs juos vienuose namuose Floridos Kortezo mieste. Vienas privatus detektyvas, tikrinęs šią versiją, nustatė, kad vaikai tikrai lankėsi tuose namuose, bet vėliau išvyko. Vaikus Kortezo mieste matė dar penki skirtingi liudininkai.

Jennie Sodder bandymai išsiaiškinti tiesą

Nepatenkinta tyrimo išvadomis, Jennie Sodder pradėjo savarankiškai išieškoti atsakymų. Ji eksperimentavo su gyvūnų kaulais savo krosnyje, norėdama pažiūrėti, ar jie sudegs iki pelenų, tačiau pasiekti tokio rezultato jai nė karto nepavyko.

Perskaičiusi apie kito namo gaisrą, per kurį žuvo septyni šeimos nariai, Jennie atidžiai sekė žinias apie šią nelaimę: tarp nuodėgulių tyrėjai rado visų septynių žmonių liekanas.

Ji taip pat susisiekė su vienu krematoriumo darbuotoju. Jis patikino, kad net kremuojant palaikus dvi valandas 2 tūkst. laipsnių temperatūroje, išlieka apanglėję kaulai. Rugsėjo 11-osios išpuolių vietoje žmonių palaikų liekanos atlaikė net degančio lėktuvų kuro liepsnas. Neįmanoma, kad per 45 minučių gaisrą nuo elektros laidų nebūtų likę jokių vaikų liekanų, kai per jį visiškai nesudegė net kai kurie buities prietaisai.

Sodderių vaikų dingimas

Privatus detektyvas C.C. Tinsley

George`as ir Jennie pasisamdė privatų detektyvą C.C. Tinsley, kad jis ištirtų mįslingą vaikų dingimą. Jis buvo girdėjęs kalbas, esą ugniagesių viršininkas F. J. Morrisas kai kuriems gyventojams pasakojo gaisro vietoje radęs širdį ir palaidojęs ją dinamito dėžėje. Detektyvas įtikino F. J. Morrisą parodyti, kur jis užkasė širdį. Kartu jie nuvyko į tą vietą ir atkasė dėžę su širdimi.

C.C. Tinsley nuvežė organą vienam laidojimo įmonės direktoriui, ir šis nustatė, kad tai yra jaučio kepenų gabalas. George`as taip pat nusiuntė tariamą širdį tyrimui į Vašingtoną ir sulaukė atsakymo, kad tai tikrai yra jaučio kepenys. Tačiau jos nebuvo apdegusios, o tai reiškė, kad Morrisas į gaisravietę jas atvežė šiek tiek vėliau. Mieste sklandė gandai, kad F. J. Morrisas keliems gyventojams prisipažino pakišęs šį organą po nuodėguliais, kad apramintų Sodderius ir paskatintų juos nutraukti savo paieškas. Akivaizdu, jog pareigūnai norėjo, kad šeima manytų, jog vaikai žuvo liepsnose.

Kiti įkalčiai Sodderių vaikų dingimo byloje

Praėjus trims mėnesiams po gaisro, tarp namo griuvėsių žaidusi Sylvia aptiko tuščią žalios spalvos daiktą, pagamintą iš kietos gumos. Jis turėjo užsukamą dangtelį. Sylvia pradėjo svarstyti, ar tai nėra tas daiktas, kuris atsitrenkė į stogą. George`as keistą radinį parodė kariškiams. Šie jam pasakė, kad tai yra vadinamas padegimo „ananasas“, labiau žinomas kaip napalmo bomba.

1949 metais George`as ir Jennie pasisamdė patologą, daktarą Oscarą B. Hunterį iš Vašingtono. Praėjus kelioms dienoms po gaisro, George`as Sodderis užpylė rūsio liekanas žemių sluoksniu – šioje vietoje jis norėjo sukurti memorialą vaikams.

O. B. Hunteriui kasinėjant gaisro vietą, į paviršių iškilo keli žmogaus stuburo slanksteliai. Jis nusiuntė juos analizei į Smitsonijos institutą. Mokslininkai nustatė, kad šių kaulų amžius neatitinka Sodderių vaikų amžiaus. Be to, šie kaulai neturėjo jokių apdegimo žymių. „Šie kaulai veikiausiai buvo tose žemėse, kurias George`as atsivežė savo memorialui“, – padarė išvadą tyrėjai.

Ar buvo rastas Louisas Sodderis?

Sodderių vaikų dingimas

1968 metais Sodderiai paštu gavo laišką, kuriame buvo į Louisą Sodderį panašaus suaugusio jauno vyro nuotrauka. Ant laiško buvo uždėtas Kentukio pašto antspaudas, tačiau jokio atgalinio adreso nebuvo užrašyta. Laiško viduje taip pat buvo trumpa žinutė: „Louisas Sodderis. Myliu brolį Frankie. Ilil berniukai. A91032 ar 35“. Panašu, kad laiškas su tokia užkoduota žinute tebuvo žiaurus pokštas.

Nepaisant to, tai buvo dar vienas keistas šios istorijos momentas. Per du dešimtmečius po gaisro George`as ir Jennie Sodderiai sulaukė nemažai nuotraukų ar žmonių liudijimų su galima informacija apie dingusius jų vaikus. Tačiau nė vienas iš tokių pranešimų nepasitvirtindavo ir įnešdavo tik dar daugiau sumaišties.

1952 metais George`as ir Jennie prie „Route 16“ greitkelio pastatė didžiulę skelbimų lentą su savo dingusių vaikų nuotraukomis ir žadamu 10 tūkst. dolerių atlygiu. Ši skelbimų lenta prie minėto greitkelio buvo laikoma 37 metus, iki pat Jennie mirties 1989 metais.

Daugelį metų ieškodami savo vaikų, sutuoktiniai privatiems detektyvams ir kelionėms po visą šalį išleido daugiau kaip 15 tūkst. dolerių (šiandien tai atitiktų daugiau kaip 200 tūkst. dolerių).

Kerštas George`ui Sodderiui?

Nepaisant oficialių išvadų, kad penki Sodderių vaikai žuvo per gaisrą, kilusį nuo elektros laidų, įkalčiai rodo, kad visa ši tragedija galėjo būti nusikalstamas, piktavališkas sąmokslas. Visiems buvo žinoma, kad keli Fajetvilio italų bendruomenės nariai niršo ant George`o Sodderio. Nekviesti svečiai jų namuose buvo pranašiškas ženklas, kas nutiks Kalėdų dieną.

Gali būti, kad vėlyvas telefono skambutis į Sodderių namus turėjo užtikrinti, kad Jennie ir George`as nemiegotų ir išsigelbėtų nuo gaisro. Veikiausiai ne sutapimas ir tai, kad dingo būtent tie vaikai, kurie iki vėlumos žaidė su naujaisiais žaislais. Logiškiausia išvada būtų ta, kad George`o Sodderio nekentę žmonės troško sukelti jam skausmingas kančias ir pamokyti jį visam likusiam gyvenimui. Kitaip tariant, aplinkybės rėkte rėkia, kad šis gaisras buvo ne kas kita, kaip nusikaltimas. Iki šių dienų gyvuoja teorija, kad tai buvo italų mafijos darbas.

Šiandien vienintelė gyva likusi šios šeimos narė yra Sylvia Sodder Praxton. Jos tėvai troško, kad jų šeimos tragedija ir vaikų atminimas išliktų gyvi, todėl Sylvia pareigingai kiekvienais metais savo gimtajame mieste rengia atminimo susitikimus. Šiemet Sylviai sueis 77 metai.

George`as Sodderis mirė 1969, sulaukęs 73 metų. Jennie Soder šį pasaulį paliko būdama 85-erių, 1989 metais. Ji iki pat savo mirties sodino gėles ten, kur dingo jos vaikai. Sodderiai žadėjo ieškoti savo vaikų iki pat mirties – ir tai padarė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)