Kas buvo svečias, susidorojęs su aktore, išsiaiškinta ne iš karto. Tai buvo gūdus dešimtas praėjusio amžiaus dešimtmetis, policija turėjo daug darbo, o ir technologijos tais laikais nebuvo tokios, kaip dabar. Nusikaltėlis paliko tik vieną įkaltį, pagal kurį po daugelio metų jis ir buvo išaiškintas.

Atrodė, painioje istorijoje pagaliau turi atsirasti aiškumo. Teliko suimti vyriškį ir sužinoti, kodėl jis taip žiauriai susidorojo su pažįstama moterimi, tačiau šito padaryti nepavyko. Baisioji istorija baigėsi taip, kaip niekas nesitikėjo. Taigi, prisiminkime garsios bylos, kuri tuo metu šokiravo visą šalį, detales.

„35 m. Maskvos teatro-studijos „Sfera“ aktorės lavonas buvo rastas birželio 3 d. jos bute Delegatų gatvėje... Ant moters kūno buvo 2 peiliu padaryti sužeidimai, o ant kaklo – kilpa...“

Taip tuo metu milicija pranešė apie gražuolės Anastasijos Ivanovos mirtį. Moterį žiūrovai įsiminė dėl vieno vaidmens – jis buvo išskirtinis. Devinto dešimtmečio pradžioje ji suvaidino pagrindinį vaidmenį filme „Negaliu pasakyti „Sudie“. Filmas ekranuose pasirodė 1982 m. ir iškart labai išpopuliarėjo visoje Sovietų Sąjungoje. A. Ivanovai šis vaidmuo tapo lemiamu ne tik dėl iškart atėjusios šlovės.

Filmuojant šią juostą ji susipažino su Borisu Nevzorovu. Pora iškart užmezgė romaną, kuris baigėsi vestuvėmis ir dukters gimimu.

Ryški karjeros pradžia buvo daug žadanti, tačiau nepaisant lūkesčių Anastasija daugiau nebebuvo kviečiama vaidinti pagrindinius vaidmenis. Nauja pradžia galėjo tapti filmas „Bataljonai prašo ugnies“, kur A. Ivanovai buvo pasiūlyta suvaidinti medicinos seserį. Ji praėjo atrankas, bet po kelių epizodų su Anastasija režisierius ją pakeitė kita aktore. A. Ivanova sunkiai išgyveno šią nesėkmę.

Anastasija Ivanova

Sunkią minutę ją palaikė vyras. Borisas Nevzorovas seniai norėjo save išbandyti režisieriaus vaidmenyje. Jis skyrė žmonai vieną iš pagrindinių vaidmenų savo debiutiniame filme „Popas turėjo šunį“. Atrodė, štai ilgai laukta antroji galimybė, bet premjeros Anastasija taip ir nesulaukė.

Birželio trečios dienos vakare B. Nevzorovas sugrįžo namo ir pamatė kraupų vaizdą: „Pastūmiau buto duris. Buvo tamsu. Aš tiesiog užkliuvau... radau tamsoje Nastią. Apėmė kažkoks siaubas. Nepamenu, ką rėkiau, ką šaukiau...“ – vėliau prisiminė aktorius.

Vyras buvo išvykęs su reikalais, o dukra Polina viešėjo pas močiutę. A. Ivanova liko namuose viena. Pas ją apsilankė svečias, sprendžiant iš visko, pažįstamas. Moteris atidarė duris, pakvietė jį vidun ir pasodino už stalo su vaišėmis.

Anastasijai jo apsilankymas nesukėlė nerimo. Pusvalandį prieš mirtį ji ramiai kalbėjosi su savo motina. Dar po pusvalandžio grįžo Borisas. Vėliau jis save kaltino – būtų grįžęs kiek anksčiau, galbūt jam būtų pavykę išgelbėti mylimosios gyvybę.

Išaiškinti žudiką pavyko ne iškart. Iš pradžių suėmė visai kitą žmogų ir tik praėjus daugeliui metų buvo tiesiogine prasme aptikti tikrojo nusikaltėlio pėdsakai. Jo batų atspaudai buvo rasti Krasnojarsko kartotekoje. Pėdsakai priklausė Sergejui Peresvetovui, kuris jaunystėje buvo teistas už žmogžudystę ir dešimt metų praleido už grotų. Pirmoji jo auka, pasirodo, taip pat aktorė.

Išėjęs iš įkalinimo įstaigos S. Peresvetovas persikraustė į Maskvą. Jam patiko teatras, tarp jo pažįstamų buvo nemažai aktorių, gan artimai pažinojo jis ir Anastasiją. Likus trims metams iki aprašytųjų įvykių nuo širdies smūgio mirė bendras A. Ivanovos ir S. Peresvetovo draugas Aleksandras Savčenka, kuris kartu su Anastasija filmavosi juostoje „Negaliu pasakyti „Sudie“. Tyrėjų versija teigia, kad susitikimo motyvas buvo aktoriaus mirtis. Žudikas pas auką atėjo prisiminti bičiulio per šio mirties metines. Apie svečio praeitį Anastasija nieko nežinojo. Vyriškis sudarė inteligentiško žmogaus, teatro žinovo įspūdį.

Kas įvyko tarp aktorės ir jos svečio – nėra žinoma. Kovos ženklų bute nebuvo rasta, o iš nusikaltėlio tiesos išpešti tyrėjai nespėjo. Kai jie įrodė jo kaltę ir ruošėsi nusikaltėlį suimti, jis pats žuvo ta pačia mirtimi, kurią parengė A. Ivanovai. Jį papjovė 13-metis berniukas. S. Peresvetovo meilužės sūnus gynė mamą suuagusiųjų kivirčo metu. Paauglys 17 kartų smogė žudikui peiliu.