Joje solinio atlikėjos albumo dainas papildė fortepijono garsai, atskleisdami lyrišką kūrinių pusę. M. Akelan sako, kad tokiu būdu ji norėjo grįžti prie pradžių pradžios ir visiško paprastumo, simbolizuojančio ramybę, kurios mums visiems taip trūksta prieššventiniame šurmulyje ir reflektuojant besibaigiančius metus.

– Kuo prieššventinis laikotarpis jums ypatingas?

– Nuo pat vaikystės man žiemos šventės yra pačios mėgstamiausios. Būdami vaikais išmokstame laukti, svajoti, tikėti stebuklais. Vaikystėje visada ilgus žiemos vakarus leisdavau su artimiausiais žmonėmis, šeima. Planuodama koncertą norėjau klausytojams sukurti būtent tokią aplinką, kuri padėtų bent trumpam grįžti į vaikystę, jos paprastumą, tuos gražius prisiminimus. Juk šiuo laikotarpiu žmogaus dvasia kaip niekad ieško artumo ir intuityviai laukia Naujųjų metų stebuklo.

– Koncerte nusprendėte savo kūrybą atskleisti jautresniame, lyriškesniame kontekste. Kokią žinutę norėjote perteikti?

– Pagrindinė mano kūrybos žinutė yra nuoširdumas, meilė artimajam ir mus supančiam pasauliui. Labiausiai mane skaudina žmonių abejingumas, šaltumas aplinkui vykstantiems dalykams. Pavargstu nuo vartotojiškumo, nuolatinio skubėjimo, paviršutiniško bendravimo ir nuo visų „patinka“ socialiniuose tinkluose.

Nieko nekaltinu ir nesmerkiu, manau, kad kiekvienas susikuria savo gyvenimą ir savo ribas. Tačiau pastebiu, kad technologijos atvėrė ne tik dideles galimybes, bet ir prarają tarp žmonių, jų bendravimo. Todėl bent jau prieš šventes norėjosi pajusti dvasinę šilumą, jaukiai susitikti su klausytojais, draugais ir pasidalinti savo muzika.

Visas savo dainas atlikau akustiškai, todėl jaučiau, kad savo sielą klausytojui pateikiau kaip ant delno. Jaukioje kamerinėje salėje galėjau matyti kiekvieno žmogaus veidą, žvilgsnį, šypseną – tai mane dar labiau įkvėpė atiduoti visą save. Kai kurie atlikėjai bijo tokio intymumo ir slepiasi po efektais, šou elementais – aš norėjau pajusti visišką atvirumą ir užmegzti ryšį su publika.

– Nors Kalėdos – šviesi šventė, daugelis pripažįsta, kad metų pabaiga jiems ne pats lengviausias metas. Ar sutinkate?

– Manau, kad yra skirtingi žmonių tipai. Vieni naujos pradžios laukia su maloniu jauduliu, kitiems nežinomybė, nebaigti darbai ar reikalai kelia stresą. Mano atveju šių metų pabaiga yra šviesi. Susidėliojau visus taškus ant „i", užbaigiau suplanuotus darbus. Į 2020-uosius metus žengiu laiminga ir su šypsena, laukdama naujų nuotykių.

Vis nerandantiems tos ramybės norėčiau palinkėti nepamiršti aplinkinių ir skirti dėmesio tiems, kurie per šventes galbūt jaučiai vieniši. Kartais maži ir paprasti dalykai tampa žymiai svarbesni už daugumą mūsų kasdienių rūpesčių, o padėdami kitiems taip pat padedame ir sau. Turime galimybę pamatyti pasaulį kito žmogaus akimis, pabandydami jį suprasti ir išgirsti išlendame iš savo „burbulo“ ir į rutiną pažvelgiame visai kitaip.

– Jūsų pirmasis solinis albumas vadinasi „Eternity of dreams“ (liet. sapnų amžinybė). Kuo jums svarbus sapno, svajonės motyvas, kuo jis pasireiškia muzikoje?

– Manau kad žmogui tiesiog būtina svajoti. Žinoma, reikia ir realistiškai įvertinti savo galimybes, negyventi vien tik fantazijomis, bet svajonės, tikslo turėjimas yra viena iš varomųjų jėgų. Savo kūryboje apie svajones arba sapnus užsiminu dažnai, nes tikiu, kad jei žmogus turi svajonę ir dėl jos stengiasi, jis ją vienokiu ar kitokiu būdu vis tiek įgyvendins.

Kartais net nereikia svajonių konkrečiai detalizuoti – tegul jos būna abstrakčios, bet svarbu, kad jos būtų. Asmeniškai man svajonės ir sapnai pildosi. Kai laukiausi vaiko, daktarai sakė, kad bus berniukas, giminės irgi prognozavo tą patį. O aš susapnavau mažą mergaitę su kasytėmis ir susilaukiau dukrytės Sofijos, ko labiausiai ir norėjau. Svajoti ir tikėti būtina!

– Žiema – pakankamai magiškas metas: visi gyvena lūkesčiais, artėjančių Naujųjų metų rezoliucijomis. Kokiomis rezoliucijomis gyvenate jūs?

– Aš nekuriu konkrečių planų, tačiau yra siekių, kuriuos tikrai bandysiu įgyvendinti. Svarbiausias dalykas mano gyvenime yra nuolatos judėti į priekį, tobulėti tiek kaip asmenybei, tiek profesinėje veikloje. Kalbant atvirai, aš labai myliu savo gyvenimą ir noriu jį nugyventi įdomiai, todėl vienintelis dalykas, ko trokštu, tai turėti sveikatos dar ilgą laiką kurti savo istoriją bei ja dalintis su kitais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)