Prieš šventes lankiausi Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinikoje. Stovėjau koridoriuje ir jau rengiausi išeiti, kai iš šeimos gydytojos Indrės Misevičiūtės kabineto išėjo jos slaugytoja M. Baužinskienė ir ten laukusiai senyvo amžiaus moteriai padavė du lapelius: vaistų receptą ir siuntimą į procedūrinį kabinetą.
Slaugytoja moteriai užakcentavo, kad gydytoja liepė nusipirkti šiuos vaistus ir tuoj pat juos susileisti poliklinikos procedūriniame kabinete. Viską išklausiusi, senutė nedrąsiai prisipažino:
– Kad aš neturiu pinigų... Ir pasiskolinti neturiu iš ko...
Slaugytoja liepė moteriai palaukti koridoriuje, sakydama, kad turi apie tai informuoti gydytoją.
Netrukus slaugytoja vėl išėjo iš gydytojos I. Misevičiūtės kabineto su tuo pačiu receptu ir prie jo priglaustu dvidešimties eurų banknotu, padavė jį pacientei ir tarė:
– Štai pinigai vaistams... Gydytoja sakė, kad jums būtina nedelsiant juos susileisti... Eikite į artimiausią vaistinę...
– Aš atiduosiu, – iš netikėtumo sutrikusi pasakė moteris, galvodama, kad šiuos pinigus jai skolina.
– Nereikia atiduoti – čia nuo gydytojos – tai jos kalėdinė dovana, – paaiškino slaugytoja.
– Ačiū, ačiū, – susijaudinusi dėkojo moteris.
Slaugytoja su paciente kalbėjosi tyliai, nesireklamuodama, neatkreipdama koridoriuje sėdėjusių dėmesio ir tik visai šalia buvę žmonės galėjo girdėti šį jaudinantį pokalbį.
Šis medikių elgesys sujaudino ir mane. Nubraukusi ašarą pagalvojau: štai kur tikra kalėdinė dovana – dovana iš širdies, iš meilės žmogui, ne tik žodžiais palinkint sveikatos, bet ir rūpinantis, kad jis pasveiktų.
Matyt, ne tik ši pacientė patyrė tokį nuoširdų savo gydytojos rūpestį. Pamenu, kad „Telšių žinių“ organizuotoje apklausoje apie pagarbos vertus žmones gydytoja I. Misevičiūtė iš visų telšiškių medikų pelnė daugiausia palankumo balų.
