Naciams pasipriešinti nepabūgusios moters vardas buvo Franceska Mann (mergautinė pavardė Rosenberg-Manheimer). Jos gyvenimas iki karo buvo susietas vien su baletu – šokėja nugalėjo solidžiuose Europos konkursuose, nuolat blizgėjo scenoje ir netgi svajojo apie nuosavą šokių mokyklą. Dar iki karo Franceska spėjo ištekėti. Kai naciai okupavo Lenkiją, ji atsidūrė Varšuvos gete.
Nenorėdama atsisakyti mėgstamos veiklos, moteris buvo pasirengusi šokti kad ir kabarete. Ji vis dar neatsisakė minties, kad kažkada šoks ne vietinio geto teatre, o mėgausis ovacijomis koncertų salėse.
Franceskai naciai buvo palankūs – jai vienai iš nedaugelio buvo leista palikti geto teritoriją, mat ji dirbo kurjere tarp geto ir vokiečių centrinio štabo, įsikūrusio viešbutyje „Lenkija“.
1942 metais naciai paleido programą, kuri tariamai numatė galimybę žydams išvykti į užsienį, jeigu jie turi neutralios šalies pasą. Žinoma, tokių pasų žydų kilmės lenkai neturėjo, bet naciai buvo gudrūs: slapta buvo skleidžiami gandai, kaip įsigyti tokius pasus. Tiesa, jie kainavo pasakiškus pinigus – pustrečio tūkstančio dolerių (šiandien tai atitiktų maždaug 20 tūkstančių dolerių arba per 17 tūkstančių eurų). Už šiuos pinigus buvo galima gauti išgelbėjančią vienos iš Lotynų Amerikos šalių pilietybę.
Programa buvo sugalvota siekiant priversti išlįsti iš pogrindžio tuos žydus, kuriems iki tol pavyko slėptis „arijams“ priklausančioje miesto dalyje. Tokiu atveju jie ne tik atskleisdavo savo tapatybę, bet ir savanoriškai atiduodavo visą savo turtą.
Franceska buvo viena iš tų, per kuriuos informacija buvo skleidžiama tarp žydų. Manoma, kad ji nežinojo visos šios apgaulės, ir iš tikrųjų tikėjo pažadais, kad pateikus minėtą pasą bus galima pabėgti iš Lenkijos.
Užbėgant įvykiams už akių, reikia paminėti, kad tokiu būdu išsigelbėjo vos keli šimtai žmonių – tai buvo padaryta tam, kad visi likusieji patikėtų pažadais ir noriai pirktų lemtingus pasus.
Žmonės, kuriems nusišypsojo laimė įsigyti padirbtus pasus, turėjo traukiniu pasiekti Vokietijos sieną, o iš ten gauti leidimą į laisvę. Deja, viskas buvo visiškai kitaip. Traukinys, kuriuo važiavo beveik trys tūkstančiai žmonių, pasuko į Lenkijos pietus, ten, kur buvo įsikūrusi Aušvico koncentracijos stovykla. Iš esmės, tai buvo vienintelis atvejis, kai čia žmones atvežė patogus keleiviams skirtas traukinys.
Keleivius apgavo pasakę, kad jie atvyko į pasienį su Šveicarija, o prie vagonų juos pasitiko Franzas Hoessleris, prisistatęs Trečiojo reicho Užsienio reikalų ministerijos darbuotoju. Naciai paaiškino, kad norint pereiti per sieną būtinas dezinfekavimas, todėl primygtinai rekomendavo visiems keleiviams eiti į persirengimo kabinas.
Matyt, šią akimirką dalis keleivių jau suprato, kas įvyko. Moterų drabužinėje kilo panika, kai kurios merginos ir moterys akimirksniu suvokė, kas jų laukia netrukus. Franceska buvo viena iš jų. Tačiau ji buvo viena iš nedaugelio, kurios nepuolė verkti ir panikuoti. Ji viską darė ramiai.
Pamačiusi, kad sargybiniai smalsiai stebi kiekvieną jos žingsnį, ji pradėjo tyčia grakščiai ir gundančiai nusivilkti drabužius. Striptizas atkreipė nacių dėmesį, niekas negalėjo atplėšti akių nuo šokėjos, išsirengusios nuogai. Matomai šią akimirką Franceskai kilo mintis, kaip atkeršyti žudikams.
Franceska specialiai nenusiavė batelių ir šoko, kol nacių sargybinius kone išvarė iš proto. Tada ji ryžtingai nusiavė batelį ir šveitė jį vienam iš prižiūrėtojų. Smūgis kulnu buvo toks stiprus, kad nacis abiem rankomis griebėsi už skruosto. Franceska nepasimetė ir tą akimirką pagriebė iš jo ginklą. Paskui nuaidėjo keli šūviai: esesininkas Josephas Schillingeris buvo nužudytas, o Wilhelmui Emmerichui buvo taip stipriai sužeista koja, kad pasibaigus gydymui jis visiems laikams liko raišas.
Kitos moterys, pamačiusios, kas vyksta, taip pat puolė savo budelius. Galimybių išsigelbėti nebuvo, tačiau jos daužė, kandžiojo ir draskė nacių budelius. Tai buvo maištas, paskendęs kraujyje, tačiau parodęs, kad net mirties akivaizdoje galima likti bebaimiu kovotoju.
Esesininkai jėga prasibrovė ir pabėgo iš persirengimo patalpų, uždarė duris ir per plonas sienas sušaudė visus, kas buvo viduje. Franceska Mann ir likusios moterys žuvo didvyrėmis.
