P. Manzoni priskiriamas jaunajai netvarkingų menininkų kartai, kurie stengiasi sukurti kažką nestandartiško ir griauna tradicinį meno suvokimą. Jis kartu su šiandien tokiomis garsiomis asmenybėmis kaip Ivesas Kleinas, Enrico Bajas ir Agostino Bonalumi kūrė „konceptualų meną“, dar vadintą „šokartu“ (angl. shock art), ir antrasis terminas, ko gero, tiksliau atspindi jų kūrybos esmę.

Piero Manzoni

1961 metų gegužę P. Manzoni pranešė šiuolaikinio meno gerbėjams, kad sukūrė naują meno kūrinį – jis savo paties fekalijas padalino porcijomis po 30 gramų, išdėliojo jas į 90 dėžučių ir užkonservavo. Dėžutės buvo sunumeruotos ir ant kiekvienos puikavosi užrašas keturiomis kalbomis „Menininko šūdas“ bei paties P. Manzoni autografas.

Turbūt sunku patikėti, tačiau kiekviena dėžutė su fekalijomis buvo parduota už aukso kainą tikra to žodžio prasme – už tiek, kiek tuo metu kainavo 30 gramų aukso.

Piero Manzoni

P. Manzoni tuo metu buvo 27 metai ir jis buvo pakankamai garsus menininkas. 1961 metų rugpjūčio 12 dieną pirmos dėžutės buvo išdėliotos Romos galerijoje „Pescetto“.

Jos buvo praktiškai akimirksniu išparduotos ir atsidūrė muziejuose bei privačiose kolekcijose. Nuo to laiko „Menininko šūdo“ auksinė kaina tik dar labiau augo. Rekordinė 30 gramų P. Manzoni išmatų kaina buvo įvardinta 2008 metų gegužę „Sotheby's“ aukcione – dėžutė su numeriu 83 buvo parduota už 97 250 svarų sterlingų. Išeina, kad šiandien menininko išmatos šimtą kartų brangesnės už auksą.

Piero Manzoni

Pats P. Manzoni, miręs praėjus dvejiems metams po projekto su išmatomis, tada savo sumanymą apibūdino taip: „Aš atkreipiu dėmesį į meno kūrinių pirkėjų patiklumą. Visoms šioms Milano buržuazijos kiaulėms patinka tik šūdas“.

Panašu, kad jis buvo netoli tiesos. Tačiau „Menininko šūdas“ turi paslaptį – apie dėžučių turinį nežino niekas. Štai jau daugiau nei pusę amžiaus niekas nesiryžta nors vienos iš jų atidaryti.

Tiesa, tiksliai žinoma, kad kai kurios dėžutės sprogo (vis dėlto konservai turi galiojimo laiką!), tačiau jų savininkai linkę rinktis absoliutų tylėjimą. 2007 metais apie P. Manzoni dėžutes prakalbo jo asistentas A. Bonalumi. Kelis dešimtmečius žmonės teiraujasi, kas iš tikrųjų yra užkonservuotose dėžutėse. Asistentas atsakė galintis užtikrinti, kad jose nėra nieko, išskyrus gipsą.

Piero Manzoni

„Jeigu kažkas nori patikrinti, prašom“, – pareiškė A. Bonalumi viename iš interviu. Beje, jo žodžių vis dar niekas nepatvirtino. Sprogusios dėžutės jau istorijos užmarštyje, o tų, kurios šiandien laikomos Pompidou muziejuje Paryžiuje ar Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke ir asmeninėse kolekcijose, atidaryti, panašu, niekas neketina. Pernelyg daug už jas sumokėta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (139)