Elisabeth Amalie Eugenie monarche tapo po to, kai sulaukusi 16 metų, 1854 metais ištekėjo už imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I. Jaunoji imperatorė iš karto tapo to laikmečio mados įkvėpėja ir pavyzdžiu. Tačiau net vertinant šių dienų standartais, Sissi grožio režimas buvo šokiruojančiai perdėtas, rašo thevintagenews.com.
Imperatorės Elžbietos išskirtinis bruožas buvo stori, kaštonų spalvos plaukai, vilniję iki pat grindų. Akivaizdu, kad tokio ilgio plaukų priežiūra reikalavo kur kas daugiau pastangų, negu paprasto galvos trinkimo ir džiovinimo. Iš tikrųjų tai būdavo itin kruopštus ritualas, kuris kiekvieną dieną surydavo mažiausiai kelias valandas. Kiekvieną rytą Sissi kirpėja Fanny Feifalik turėdavo pasitelkti visus plaukų šukavimo, pynimo ir garbanojimo įgūdžius, kad šeimininkės sruogos virstų įmantriomis šukuosenomis, apie kurias kalbėdavo visa Europa.
Fanny greitai tapo nepakeičiama plaukų meistre ir pradėjo sumaniai naudotis savo pozicija. Jeigu ji pajusdavo bent menkiausią nepagarbą, į savo vietą jį atsiųsdavo kitą kirpėją, taip nuvildama imperatorę, kuri kartą pasiskundė: „Po kelių tokio šukavimo dienų jaučiuosi tarsi nupešiota. Ji tai žino ir laukia, kol pasiduosiu. Aš esu tapusi savo plaukų įkaite“. Galiausiai Fanny buvo suteiktas didingai skambantis imperatoriškosios kirpėjos titulas ir užtikrintas 2 tūkst. guldenų metinis atlyginimas – tais laikais tai buvo gana didelė suma.
Jei atvirai, Fanny nusipelnė kiekvienos savo atlyginimo monetos. Rūpintis imperatorės plaukais nebuvo lengva užduotis. Pavyzdžiui, po kiekvieno šukavimo Fanny turėdavo atnešti sidabrinį dubenį, į kurį turėdavo surinkti per šukavimą iškritusius imperatorės plaukus ir juos parodyti nerimaujančiai šeimininkei. Kad išvengtų imperatorės priekaištų dėl išpeštų plaukų, ji pasitelkdavo gudrybę – iškritusius plaukus mikliai prilipindavo prie lipnios juostelės, kurią slėpdavo po savo prijuoste.
Anot Ludwigo Merkle`o parašytos biografijos, Sissi plaukai būdavo trenkami kas tris savaites žalių kiaušinių ir brendžio mišiniu. Po plovimo imperatorė apsivilkdavo neperšlampančią suknelę ir vaikščiodavo po rūmus, kol plaukai išdžiūdavo.
Kartais didžiulis plaukų svoris Sissi sukeldavo galvos skausmus, kurie būdavo tokie stiprūs, jog imperatorė užsidarydavo savo kambaryje. Juostomis jos plaukai būdavo sukeliami viršun ir tai palengvindavo jos dailiai galvai tenkantį svorį.
Ne ką paprastesnė būdavo ir jos odos priežiūros rutina. Kad išvengtų raukšlių, imperatorė dėdavo ant veido trintų braškių kaukes. Ji naudodavo ir dar vieną kaukę – iš žalios veršienos, kurią užsidėdavo grįžusi miegoti į savo miegamąjį. Vienas mėgstamiausių jos veido kremų būdavo gaminamas iš baltojo vaško, spermaceto (skystų kašaloto riebalų), saldžiųjų migdolų aliejaus ir rožių vandens.
Sissi buvo pakvaišusi ne tik dėl savo odos. Kad išsaugotų liekną figūrą, imperatorė labai mažai valgydavo – per vakarienę ji tik paragaudavo lieso padažo. Kitomis dienomis ji suvalgydavo tik kiaušinių, apelsinų ir išgerdavo šviežio pieno.
Spartietiškas buvo ir jos sporto režimas. Sissi valandų valandomis sportuodavo, pasitelkusi žiedus ir svarmenis. Ji taip pat išeidavo pasivaikščioti ir greitu tempu žygiuodavo kelias valandas. Norėdama išsaugoti tiesią laikyseną, imperatorė miegodavo be pagalvės. Ji taip pat mėgdavo įnirtingus masažus ir ant liemens dėdavo acto kompresus, kad juosmuo būtų laibesnis. Kad kūno oda būtų stangri, rytais ji maudydavosi šalto vandens vonioje, o vakarais – vonioje su alyvuogių aliejumi.
Panašu, kad tokios drastiškos priemonės buvo veiksmingos. „XIX amžiuje, kai vos 30 metų sulaukusios moterys jau būdavo vadinamos matronomis, ypač jei pagimdydavo kelis vaikus, imperatorė Elžbieta buvo tikras fenomenas“, – rašė biografė Brigitte Hamann.
Negailestinga dieta ir sportavimas padėdavo Sissi įsisprausti į vieną madingiausių XIX amžiaus drabužių – korsetą, kuris ir taip liekną jos liemenį suspausdavo iki neįtikėtinos apimties – maždaug 48 cm. Spėjama, kad būtent ši aprangos dalis padėjo Sissi bent trumpam apgauti mirtį.
1898 metų rugsėjo 10 dieną Šveicarijos Ženevos mieste 60 metų imperatorė ėjo garlaivio link, kai ją padūrė vienas italų anarchistas. Sissi griuvo ant žemės, bet sugebėjo atsistoti ir pasiekė laivo tiltelį. Tuomet ji neteko sąmonės. Imperatorė buvo nugabenta į netoliese buvusį viešbutį, kur mirė. Tačiau tik tuomet jos palydovai sužinojo tikrąjį jos sužalojimų mastą.
Plona metalinė dildė, kuria ji buvo užpulta, pradūrė jos širdį ir plaučius. Visus pribloškė tai, kad patyrusi tokius mirtinus sužeidimus, ji dar rado jėgų nueiti iki laivo. Manoma, kad tai padaryti jai padėjo ne kas kita kaip korsetas, kurį jį vilkėjo, norėdama suformuoti liekną figūrą. Būtent korsetas galėjo neleisti jai mirtinai nukraujuoti užpuolimo vietoje.
