Senovės Egipte moterys šlapindavosi į maišą su miežiais ir į maišą su dvigrūdžiais kviečiais, tada laukdavo cheminės reakcijos. Tik laukti pokyčių tekdavo kur kas ilgiau nei keletą minučių. Toliau buvo stebima, kas vyksta su miežiais ir dvigrūdžiais kviečiais.
Kaip teigia Kopenhagos universiteto Karlsbergo papirusų kolekcijos vadovas Kimas Ryholtas, viename jų turimame tekste rašoma: „Jeigu jie augs, ji pagimdys. Jeigu augs miežiai, gims berniukas. Jeigu augs dvigrūdžiai kviečiai, gims mergaitė. Jeigu jie neaugs, ji negimdys“.
Medicinos istorikai jau anksčiau tyrinėjo šią teoriją, tačiau neseniai atlikus Kopenhagos ekspertų turimos papirusų kolekcijos hieroglifų vertimą buvo galutinai patvirtinta, kad senovės Egipto moterys tai darydavo.
Ir nereiktų nuvertinti šio metodo. Pasak Nacionalinio sveikatos instituto, XX amžiuje atliktas tyrimas parodė, kad šis senovės Egipto testas nėštumą nustatydavo maždaug 70 procentų tikslumu, nors lytis nebūdavo nustatoma tiksliai.
Šiuolaikiniai nėštumo testai remiasi baltymais, kurie gali aptikti žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG) vadinamą hormoną, tačiau mokslininkai spėja, kad senasis testas taip gerai veikė dėl to, kad padidėjęs estrogeno kiekis šlapime galėjo paskatinti sėklų augimą.
Ištirtas papirusas atskleidė ir daugiau medicininių žinių, pavyzdžiui, apie akių ligų gydymą.
K. Ryholtas CNN sakė: „Tekstai yra pažeisti, jie užrašyti senoviniu raštu, kurį gali perskaityti vos keli žmonės, o terminologija yra labai sudėtinga. Yra mažiau nei tuzinas gerai išsaugotų senovės Egipto medicininių papirusų… Bet kas, kas nauja, suteiks svarbių naujų žinių“.
„ScienceNotrdic“ mokslininkai patvirtino, kad be medicininių patarimų, šiuose dokumentuose galima rasti informacijos apie astronomiją, botaniką ir astrologiją. Projekte dalyvaujanti mokslininkė, doktorantė Sofie Schiødt iš Kopenhagos universiteto Tarpkultūrinių ir regioninių tyrimų fakulteto, sakė: „Daugelis senovės Egipto medicinos tekstuose esančių idėjų vėliau pasirodo graikų ir romėnų tekstuose. Iš čia jie toliau pereina į viduramžių medicinos tekstus Artimuosiuose Rytuose, jų pėdsakų galima aptikti iki pat priešmoderniosios medicinos“.
Karlsbergo papirusų kolekcijoje yra apie 1400 rankraščių, kurių dauguma datuojami nuo 2000 metų prieš Kristaus gimimą iki 1000 mūsų eros metų. Dauguma šios senovės Egipto mokslinės literatūros buvo neišversta iki tol, kol 1939 metais jie buvo padovanoti šiam universitetui.
Anot ekspertų, senovinių nėštumo testų aiškinimas neabejotinai turėjo įtakos vėlesniam mąstymui. Pavyzdžiui, ši informacija XVII amžiuje pasirodė vokiečių folkloro knygoje.
Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, šlapimas atliko svarbų vaidmenį viduramžių medicinoje. Europoje vadinamieji „šlapimo pranašai“ tvirtino pagal šlapimo spalvą galintys diagnozuoti įvairius negalavimus ir ligas. 1552 metų tekste nėščios moters šlapimas apibūdinamas kaip „skaidrus blyškios citrinos spalvos, ne visai baltas“.
Būta ir daugiau mėginimų tirti pagal šlapimą. Pavyzdžiui, šlapimas buvo maišomas su vynu ir stebimi rezultatai. Iš tikrųjų, alkoholis reaguoja su tam tikrais šlapime esančiais baltymais, kas „galėjo lemti tam tikrą patikimumo lygį“, teigia Nacionalinio sveikatos instituto atstovai.
Neseniai buvo atskleista, kad senovės Egipto balzamavimo metodai buvo naudojami 1500 metų anksčiau nei ekspertai anksčiau manė. Turino mumijos, kuri datuojama nuo 3700 iki 3500 metų prieš Kristaus gimimą, tyrimai parodė, kad balzamuotojai naudojo augalų ir kitų ingredientų „receptą“, kuris po keliolikos amžių buvo naudojamas Egipte, kas įrodo tęstinumą.
