Amerikietis Willisas Havilandas Carrier 1902 m. sukūrė pirmąją kondicionavimo sistemą vienai Niujorko spaustuvių. Išradimas kontroliavo ne tik temperatūrą, bet ir oro drėgmę. Pirmuosius kondicionierius, kaip ir to laiko šaldytuvus, užpildydavo nuodingos amoniako ir metilchlorido dujos. Po kurio laiko jas pakeitė žmogui nepavojingi, tačiau atmosferos ozono sluoksnį ardantys freonai.
1939 m. pasirodė ir pirmasis automobilis su oro kondicionavimo sistema – šis didžiulis agregatas buvo įmontuotas bagažinėje. Prireikė 20 metų, kol oro kondicionierius automobilyje tapo standartine įrangos dalimi.
J. D. Salingeris nurodė griežtus reikalavimus knygos „Rugiuose prie bedugnės“ viršeliui
Nuo pirmojo leidimo 1951 m. amerikiečių rašytojo Jerome`o Davido Salingerio romano „Rugiuose prie bedugnės“ viršelio dizainas pakito tik keletą kartų. Pirmasis knygos leidimas JAV pasirodė su ugninio žirgo iliustracija ir autoriaus nuotrauka per visą galinio viršelio plotą. Toks pat buvo ir antrojo leidimo viršelis.
Tačiau, priartėjus trečiajam kūrinio leidimui, J. D. Salingeris nurodė leidėjui nuotrauką išimti. 1953 m. knygos leidimo viršelyje pavaizduotas pagrindinis kūrinio veikėjas Holdenas su lagaminu rankose. Viršelio piešinys J. D. Salingeriui nepatiko – jam atrodė nepriimtina, kad Holdeno vaizdinys būtų primetamas skaitytojui.
Po šio leidimo J. D. Salingeris pakoregavo sutartį su leidėju. Į naują sutartį buvo įtrauktas punktas, nurodantį griežtus reikalavimus kitų knygos leidimų viršeliams. Pagal sutartį viršelyje negalėjo būti naudojamos jokios nuotraukos, iliustracijos, citatos ar autoriaus biografijos epizodai – tik autoriaus pavardė ir kūrinio pavadinimas. J. D. Salingeris visada norėjo, kad knyga kalbėtų pati už save.
Indijoje galima rasti paminklą lietuviui
2015 m. Goa mieste Indijoje buvo atidengtas paminklas Andriui Rudaminai. Juo siekta pažymėti 390 metų lietuvio išsilaipinimo Indijoje sukaktį. Tai buvo jėzuitas misionierius, savo dideliu noru išvykęs skleisti krikščioniško tikėjimo į paslaptinguosius Rytus.
A. Rudamina buvo didelių gabumų kilmingasis, pasirinkęs vienuolio kelią. Įstojęs į jėzuitų noviciatą Vilniuje, jis pademonstravo didelius gabumus, todėl nuspręstą jį siųsti toliau mokytis į Romą. Ten jis vyko kartu su savo draugu žymiuoju poetu Mykolu Kazimieru Sarbievijumi, kuris kiek vėliau į Rytus išvykstančiam A. Rudaminai net dedikavo eiles.
Būtent studijuojant Romoje A. Rudaminai ir gimė idėja apie galimą misionierystę Indijoje arba Kinijoje. Jėzuitų vyresniesiems motyvuodamas savo pasiryžimą ir norą išvykti, A. Rudamina nurodė, kad tokiam likimui jį įkvėpė regėta vizija: esą žemės rutulį laiko besidarbuojantys jėzuitai, o sunkiausia našta tenka tiems, kurie laiko rytinę pusę; kita vertus, už tai jie yra labiausiai vertinami danguje.
Gavęs leidimą, A. Rudamina 1625 m. Lisabonoje paliko Europą ir po sekinančios kelionės išsilaipino Goa. Ten praleidęs kurį laiką ir gavęs leidimą, jis išsiruošė į uždarąją Kiniją, kur išmoko kinų kalbą, katechizavo vietinius, su savimi net buvo atsigabenęs teleskopą.
Deja, 1631 m. Fudžou mieste A. Rudamina mirė. Rašoma, kad specialiai jam buvo pastatyta koplyčia, kuri vėliau išaugo į katalikų bažnyčią, o dar kurį laiką vietiniai krikščionys jį garbino bene kaip šventąjį.
