Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie būrimus, o apie keistas konstrukcijas, pasak rusų ezoterikų keičiančias laiką – Kozyriovo veidrodžius, kurie yra pavadinti rusų astrofiziko Nikolajaus Kozyriovo vardu, rašomaa tayni-mirozdaniya.ru.

Kas yra Kozyriovo veidrodžiai?

Veidrodžiais šios konstrukcijos vadinamos sąlygiškai. Tai iš esmės yra aliuminio konstrukcijos, turinčios spiralės formą.

Jos, pasak mokslininkų, gali atspindėti fizinį laiką ir, panašiai kaip lęšiai, fokusuoti kai kurių rūšių spindulius, įskaitant ir tuos, kurie sklinda iš biologinių objektų.

Labiausiai paplitusi konstrukcija, su kuria buvo atliekama daugiausia eksperimentų, yra veidrodinis poliruoto aliuminio lakštas, susuktas ypatingu būdu – spirale pusantros vijos pagal laikrodžio rodyklę.

Šio cilindro viduje statomas krėslas savanoriui ir speciali aparatūra. Ant žmogaus galvos uždedamas į puodą panašus šalmas su jutikliais.

Daugybė eksperimentų

Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje buvo atlikta daug eksperimentų, kurių metu buvo analizuojami viršjusliniai potyriai.

Šių eksperimentų rezultatai nėra visiškai aiškūs. Pavyzdžiui, savanoriai, atsidūrę šių spiralių viduje, patirdavo tokius anomalinius pojūčius kaip „išėjimą iš kūno“, telekinezę, telepatiją, gebėjimą perduoti mintis per atstumą ir kt.

Visa tai yra surašyta tyrinėjimų protokoluose. Vienas iš šių bandymų tikslų buvo išanalizuoti žmogaus galimybes aiškiai regėti ir treniruoti šiuos sugebėjimus, numatyti ateitį ir pažvelgti į praeities įvykius.

Eksperimentų duomenimis, šie sugebėjimai patalpoje iš perkreiptų metalinių veidrodžių ryškiai sustiprėdavo. Pasak mokslininkų, tokių veidrodžių viduje pasikeičia laiko išmatavimai, todėl žmogus gali patirti ekstrasensorinius potyrius.

Dar ir pavojingi

Žmonės, praleidę veidrodinėje kameroje kelias valandas, pasakojo įdomias istorijas. Jie pradėdavo jaustis betarpiškais istorinių įvykių, apie kuriuos skaitė mokyklos vadovėliuose, dalyviais. Tiesiai prieš juos pradėdavo plėtotis vieni ar kiti įvykiai, pažįstami ar nepažįstami vyksmai, personažai.

Visa tai jie regėdavo tarsi didžiuliame kino ekrane. Kaip visa tai įvykdavo, kol kas lieka paslaptis. Kozyriovo veidrodžių poveikis žmogaus sąmonei ir laikui kol kas nėra žinomas ir yra tik pradėtas tyrinėti.

Sunku pasakyti, ar praeities įvykiai žmonėms tikrai regisi. Eksperimentai buvo sustabdyti, nes buvo pastebėta, kad jų tąsa gali kelti šiokių tokių pavojų.

Panašumai su piramidėmis

Garsus gydytojas ir tyrinėtojas Ernstas Muldašiovas, ne kartą dalyvavęs mokslinėse ekspedicijose į Tibetą, teigė, kad palyginus su Egipto ir Meksikos piramidėmis, tibetiečių piramidės yra kur kas didesnės.

Dauguma jų yra sujungtos su įgaubtomis akmeninėmis konstrukcijomis, kurios vaizdžiai buvo pavadintos veidrodžiais. Šie nežinomos kilmės tibetietiški „veidrodžiai“ turi panašumų su Kozyriovo veidrodžiais.

Pats N. Kozyriovas tvirtino, kad laikas yra energija, gebanti koncentruotis, susispausti ar išsitempti. Per eksperimentus, atliktus su jo konstrukcijomis, buvo pasiektas suslėgto laiko fenomenas.

Legendos apie suspaustą laiką

Būtent dėl šios priežasties kai kurie mano, kad akmeniniai Tibeto veidrodžiai gali suspausti laiką. Kadangi jie yra milžiniški, tai ir juose suspaudžiamas laiko tarpsnis gali būti ilgas.

Šių veidrodžių poveikis gali paaiškinti keistą nutikimą su keturiais alpinistais, pabuvojusiais vieno iš tokių veidrodžių prieigose. Legendose sklando apie jų senatvę.

Teigiama, kad vos per vienerius metus nuo šios ekspedicijos visi keturi alpinistai netikėtai suseno ir mirė. Gali būti, kad dėl to lamos primygtinai rekomenduoja nenuklysti nuo „šventojo tako“, o slėnis, plytintis priešais akmeninį veidrodį, vadinamas „mirties slėniu“.

Laiko samprata filosofijoje ir fizikoje yra viena sunkiausiai paaiškinamų. Todėl ji itin lengvai skatina įvairių legendų gimimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)