Šimtai tūkstančių vaikų buvo atskirti nuo savo šeimų, prievarta deportuoti iš šalies ir išvežti svetur, kur buvo priversti dirbti. Ten jie dažnai susidurdavo su fizine, psichologine ir seksualine prievarta, rašoma independent.co.uk.
Vaikų darbo migracijos praktika egzistavo jau XVII amžiuje – tada vaikai iš vargingų šeimų ir našlaičiai buvo siunčiami į Anglijos kolonijas dėl ten egzistavusio darbo jėgos stygiaus. 1891 metais buvo priimtas Vaikų globos įstatymas, visiškai įteisinantis privačių bendrovių, užsiimančių vaikų emigracija, veiklą.
XIX amžiaus pabaigoje buvo sukurta migracijos schema, žadėjusi tokiems vaikams geresnį gyvenimą Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Jie buvo siunčiami į užsienį „geresniam gyvenimui“, o iš tikrųjų buvo naudojami priverstiniams darbams.
Vaikai buvo išvežami prievarta ir apgaule – jiems buvo teigiama, kad tėvai mirė, o artimiesiems nebuvo pranešama, kur jų vaikai išsiunčiami. Daugelio vaikų atsisakė tėvai, tačiau buvo ir tokių, kuriuos iš šeimų paėmė prievarta, dažnai išskiriant brolius ir seseris.
2009 metais Australijos premjeras Kevinas Ruddas oficialiai atsiprašė britų naujakurių, ilgą laiką kentusių smurtą ir prievartą vaikų namuose. Per susitikimą su ministru pirmininku buvę prieglaudų auklėtiniai pasakojo, kad auklėtojai mušė juos diržų sagtimis ir dažnai prievartavo.
Vaikai buvo laikomi naujakuriams skirtose įstaigose labai siaubingomis sąlygomis, negavo deramo maitinimo ir medicininės priežiūros, jie buvo verčiami dirbti sunkius fizinius darbus. Vienoje iš nuotraukų galima matyti paauglius berniukus, kurie stovi ant pastolių – jie buvo priversti patys statyti savo mokyklą.
Jie kapojo žemę kirtikliais ir kastuvais, rankomis maišė betoną. Tie, kurie nesusidorojo su tokiais darbais, buvo mušami. Kartais iki kaulų lūžių.
„Tačiau rutina tapęs mušimas – bausmės už tokius „nusikaltimus“, kaip šlapimo nelaikymas arba vaisių vogimas, siekiant paįvairinti racioną, bemaž apsiribojusį duona – nebuvo pats baisiausias dalykas. Vaikų miestelyje buvo paplitęs seksualinis išnaudojimas, berniukai savo religinius globėjus vadino „krikščioniškais gėjais“, – prisimena vienas iš migrantų Humphreysas.
Priverstinės vaikų migracijos programos faktas buvo slepiamas mažiausiai 80 metų. Pasaulio bendruomenė apie šią problemą prabilo tik po 2009 metais Australijos ministro pirmininko pasakytos kalbos. Londono Vaikystės muziejuje buvo atidaryta paroda, kurioje eksponuojami vaikų-migrantų asmeniniai daiktai, žaislai, jų fotografijos.
Vaikų darbas XX amžiaus pradžioje buvo naudojamas ir Amerikoje – apie tai byloja visa eilė dokumentinių nuotraukų, kuriose įamžintas vaikų darbas ir kasdienybė.
