Druskininkai nuo seno garsėjo kaip juvelyrikos lopšys. Šiame mieste esanti gamykla buvo viena didžiausių tuometinėje Tarybų Sąjungos teritorijoje. Gamykloje dirbo daugiau nei 800 žmonių. Du padaliniai buvo įsikūrę Klaipėdoje ir Kaune, o Druskininkai didžiavosi turėdami pagrindinę gintaro dirbinių gamyklą. Tęsiant stiprias ir įsišaknijusias gintaro gamybos tradicijas čia ir toliau vyksta šio akmens apdirbimas ir juvelyrinių papuošalų gamybą, kurie dažnai iškeliauja į daugelį kitų pasaulio šalių: Kiniją, JAV, Italiją. Kai kurie darbuotojai čia dirbą jau kelias dešimtis metų, kaip patys sako, gintaras turi savyje kažką nepaprasto, todėl darbas su šia medžiaga juos ramina, harmonizuoja ir taip įtraukia, kad mintys dirbti su kitais akmenimis niekada neaplanko. Kartą užgimusi meilė gintarui nedingsta visą gyvenimą.
Stereotipus apie gintaro papuošalus laužo modernūs juvelyrų gaminiai
Šiuo metu gintaro papuošalai Lietuvoje išgyvena renesansą. Ne paslaptis, kad prieš kelias dešimtis metų jis buvo laikomas tiesiog atgyvena, niekam neįdomiu močiučių akmeniu. Situacija sparčiai kinta ir žmonės iš naujo atranda šio akmens grožį. Įsisenėjusius stereotipus keičia modernūs juvelyrų darbai, kuriuose gintaras įgauna naujas formas. Iš apvalių karolių, į tikrus meno kūrinius, kuriais galima puoštis kasdien, derinti prie sportinio stiliaus ir puoštis prie prabangiausių suknelių. „Požiūris, kad gintaras yra tik geltonas ir nuobodus – visiškai neteisingas“, – pranešime spaudai pasakoja Jurgita Baltramonaitienė, gintaro dirbinių įmonės „Amber Boutique” direktoriaus pavaduotoja.
„Mokslininkai suskaičiuoja apie 400 šio akmens spalvų ir atspalvių. Lietuviai labiausiai mėgsta tamsiai raudoną, burgundiškąjį ir juodąjį gintarą, o štai Kinijos gyventojams pats gražiausias, mums neįdomiausias – geltonas. Jų kultūroje tai saulės akmuo, o saulė yra šviesi ir skaisti – todėl geltoni atspalviai karaliauja populiariausių spalvų gamoje. Vis dažnesnis gintaras tampa tarp vyrų. Jie mielai nešioja smulkių karoliukų gintaro apyrankes. Būna ir tokių situacijų, kai žmonės, nesidomintis gintaru, net nesupranta, kad papuošalas būtent iš šio akmens. Neįprastos formos, spalvos, matinis paviršius ir deriniai su kitomis medžiagomis tokiomis kaip oda, šilkas, aksomas neatpažįstamai pakeičia gintarą ir tuo pačiu suvokimą apie jį“, – ilgamete patirtimi dalinasi Jurgita.
„Man pačiai gintaro papuošalai seniau atrodė visiška seniena ir pradžioje, net buvo gėda pasakyti, kad dirbu su šiuo akmeniu. Buvo, nes kai įsisukau į darbus, mane šis akmuo taip pakerėjo, jog nebeįsivaizduoju savo kasdienybėje kitokių papuošalų“, – juokiasi pašnekovė.
Gintaro madų tendencijos skirtingose šalyse
Daugelį metų dirbanti su gintaru, Jurgita prisimena, kai išsilaisvinome iš rėžimo ir atsivėrė sienos. Kelionės, skirtingos kultūros, kitokie rinkos poreikiai – visa tai įkvėpė naujų idėjų ir krypčių atsiradimui gintaro industrijoje. Tiesa, gintaro papuošalų tendencijos labai priklausė nuo šalies, kurie tuos dirbinius pirkdavo. Vartotojų poreikiai labai skirtingi. „Europos, JAV rinkos daug reiklesnės. Žmonės nori originalių išskirtinių papuošalų. Ne veltui Italija laikoma mados tėvyne. Ten iškeliauja patys ekstravagantiškiausi, įdomiausi papuošalai.
Prieš keturis metus buvo pats nuobodžiausias gintaro dirbinių prasme – Kinijos periodas. Istoriškai kinams gintaras labai žinomas ir vertingas akmuo. Kinijoje, Tibete gintarai buvo naudojami ir kaip pinigai. Netgi moterys, dirbdamos laukuose gintaro prisiūdavo į savo drabužius. Ir kai kinai praturtėjo, sužaidė tas istorinis momentas, prasidėjo gausūs pirkimai, o tai savo ruožtu diktavo gintaro papuošalų madas. Geltonas gintaras ir tradiciniai papuošalai. Gintaro kaina pasaulinėje rinkoje gerokai šoktelėjo, vienu metu beveik prilygo aukso kainai, todėl Europa nebegalėjo jo įpirkti ir savo moderniais darbais konkuruoti su tokią stiprią perkamąją galią turinčiai vartotojais iš rytų.
Tuo laikotarpiu atsirado puikios sąlygos gintaro padirbiniams, kurių kaina buvo gerokai mažesnė. Yra įvairių technikų, kaip gintaro likučiai maišomi su sintetiniais klijais ir gaminami padirbto gintaro dirbiniai“, – situaciją aiškina J. Baltramonaitienė. Taip pat svarbu, jog gintaras įpareigoja, todėl ne viską iš jo galima padaryti. Tai labai trapus akmuo, jeigu deimanto kietumas vertinamas dešimt balų, gintaras vos dviem. Forma taip pat apriboja. Iš plokščio gabalo daryti apvalius dirbinius tiesiog neapsimoka. Netenkama labai daug akmens, todėl dideli apvalūs dirbiniai yra patys brangiausi. Kainos svyruoja nuo 0,4 iki 20 Eur. už gramą. Juvelyrai pirmiausia išanalizuoja turimus gintaro gabalus ir tik tada galvoja, koks tai galėtų būti papuošalas. Dažnai gintaro dirbiniai gaminami naudojant kitas medžiagas – deimantus, auksą, o lietuviai labiausiai mėgsta gintaro ir sidabro derinius.
Gydomasis gintaro poveikis
Gintaro papuošalai dažnai vertinami ne tik dėl savo išskirtinumo, bet ir dėl gydomųjų savybių. Šis akmuo ramina, šildo, o jo spalvos suteikia gerą nuotaiką. Tai vienintelis šiltas akmuo. Visi kiti labai sunkūs ir šalti. Net ir didžiausias gintaro gabalas iš pažiūros turėsiantis būti sunkus, pakilnojus maloniai nustebina lengvumu. Tai vienintelis iš natūralių akmenų, kurių papuošalai gali būti labai masyvūs ir nevarginantys, neapsunkinantys žmogaus. Sergantys astma, turintys problemų su skydliaukę, sąnariais sąmoningai renkasi gintaro gaminius. Daugelis tėvų deda gintaro karoliukus vaikams, kai šiems kalasi pirmieji dantukai.
„Žmonių istorijos ir motyvai perkant gintarą labai skirtingi. Tie kas domisi energetika ir sveikata dažnai ieško gintaro papuošalų, kuriuos galėtų nešioti kiekvieną dieną. Dėvint bižuteriją įsielektrina žmogaus laukas ir padidėja dirglumas. Gintaras priešingai – tą dirglumą sumažina. Taip pat jis tinka visiems, kuriems trūksta energijos. Gintaras akumuliuoja šilumą ir tarsi įkrauna. Yra daug įvairių teorijų, kokias liga gydo gintaras, mokslininkai ir dabar tiria šį akmenį, bandydami suprasti jo teigiamą poveikį žmogui“, – savo pastebėjimais dalinasi pašnekovė.
Kaip atpažinti tikrą gintarą ir tinkamai jį prižiūrėti
„Pats patikimiausias būdas atskirti tikrą gintarą yra kvapas. Galima pakaitinti arba pašlifuoti ir tada uostyti. Turi jaustis sakų, pušų aromatas. Jei bijote sugadinti, galima įkaitinti adatą ir ją priliesti prie gintaro. Sakyčiau kvapas yra pats realiausias būdas neapsigauti. Galima bandyti gintarą dėti į vandenį, tačiau šiais laikais padirbinėtojai jau išmokę pagaminti lengvus plagiatus.
Perdirbtame gintare yra daug įvairiausių priemaišų, todėl papuošalas tikrai nebus toks, kaip pagamintas iš pilno gabalo. Mūsų gaminami papuošalai su gintarais – apdirbami rankomis, kiekvienas gabaliukas nušlifuojamas. Tai tikrai ne tas pats, kas nešioti karoliukus, kurie pagaminti sutrynus gintaro likučius, sumaišytus su įvairiomis sintetinėmis medžiagomis ir juos išliejus vienodose formelėse. Gintaro papuošalai tuo ir žavi – niekada nerasi vienodo. Iš metalo galima gaminti daugybę vienodų papuošalų, juos kopijuoti, o vienodo gintaro gabalo gamtoje, su savo spalva, tekstūra, forma – net ir labai norėdamas nerasi“, – sako J. Baltramonaitienė.
Kadangi gintaras yra akmuo – specialių reikalavimų nešiojant papuošalus su šiuo akmeniu nėra. Reikėtų privengti tiesiogiai purkšti kvepalus, taip pat atsižvelgti į tai, su kokiomis medžiagomis, metalais jis pagamintas. Todėl pagalvoti, kada nusiimti, galbūt einant į pirtį, plaunant indus, jei tai žiedas. Gintaras yra gyvas akmuo, jis lėtai keičia spalvą, todėl prieš kelis metus nusipirktus geltono gintaro papuošalą nereikėtų išsigąsti jei šis pasidarys oranžinis. Paviršinė plėvelė reaguoja su aplinka, todėl spalva intensyvėja. Paprasčiausia išeitis gintarą iš naujo nupoliruoti.
Gintaro papuošalus renkasi jaunimas ir emigrantai
Papuošalais iš gintaro labiausiai domisi žmonės, kurie nenori būti standartas, tie, kurie nori išsiskirti. Pašnekovė pastebi, kad į šį akmenį vis dažniau žvalgosi jaunimas.
„Jau net dvidešimtmečiai drąsiau perka nei vyresnio amžiaus žmonės. Kiekvienas gali atrasti, tai kas jam tinka – priderinti prie stiliaus, išvaizdos tipo. Gintaras toks yra – tu jį arba įsimyli arba ne. Lengviausia yra pasakyti – nesąmonė.
Bet dažnas pabandęs grįžta vėl ir vėl. Mes nuolat matome tuos pačius veidus, kurie yra tapę tikrais gintaro mylėtojais ir ištikimais gintarinių papuošalų nešiotojais. Lietuviški gintaro dirbiniai yra daug vertingesni, nes mūsų šalyje papuošalo akcentas yra pats gintaras. Kitose šalyse pastebima atvirkštinė tendencija – daug metalo ir tik keli gintariniai akcentai. Įdomu tai, kad gintaro papuošalais labai domisi emigrantai. Dažnai taip atsitinka, kad nevertiname to, ką turime, kas sava atrodo nebeįdomu, todėl išvažiavę tautiečiai, nutolę ir pasiilgę Lietuvos vis dažniau ieško tikro, lietuviško gintaro papuošalų, kurie jiems primena tėvynę.“