„Šio numerio istorija prasidėjo prieš metus. Viename renginyje visai netikėtai keli vyrai ėmė diskutuoti apie „Moters“ žurnalą. Ir esu dėkinga likimui, kad į pokalbį buvau įtraukta ir aš, nes jis padovanojo pažintį su profesoriumi Alvydu Jokubaičiu. Jis ir tapo šio Lenkijai skirto numerio iniciatoriumi bei krikštatėviu“, – pasakoja žurnalo vyr. redaktorė.
Prof. A. Jokubaitis: „Nėra nieko nedėkingesnio, kaip leisti Lenkijai skirtą žurnalo numerį. Lietuvoje vis dar nesunku sutikti Lenkiją savo priešu vadinantį žmogų. Būtinai atsiranda tokių, kurie pasakoja apie didesnę ar mažesnę lenkų nepagarbą lietuviams. Kartu nėra nieko svarbesnio, kaip leisti Lenkijai skirtą žurnalo numerį. Lietuviai kol kas neturi artimesnės kaimyninės tautos kaip lenkai, nes latviai yra to paties kraujo broliai, pagrįstai vadinami „broliukais“. Lenkai lietuviams nuolatos primena, kokie nesuprantami yra Viešpaties keliai. Dvi svetimos, viena kitos kalbos nesuprantančios tautos, du skirtingi dydžiai ir kartu istorinio likimo bendrumas.“
G. Michnevičiūtė: „Parengti rugsėjo mėnesio numerį tikrai buvo nelengva – dėl įvairių priežasčių. Per pusę metų, kol dėliojome turinį, tarėmės su herojais dėl interviu, įvyko ir įvairių netikėtumų. Pavyzdžiui, viena įdomiausių herojų garsi lenkų aktorė patyrė infarktą, ir, likus kelioms dienoms iki sutarto susitikimo, jai buvo atlikta širdies operacija. Gali tik pasakyti: „C'est la vie.“ Kita vertus, kai vienos durys užsidaro, atsidaro langas, o kartais – ir ne vienas.
Kalbėti apie artimiausią kaimyną, su kuriuo sieja bendra kelių šimtų metų istorija – laimėjimai, patirtys, netektys, pykčiai, nelengva. Iš Lenkijos gali išgirsti visokių netikėtų naujienų, tačiau kone kasdien Lietuvoje gali sutikti žmonių, labai priešiškai ir kandžiai kalbančių apie lenkus. Kai imi gilintis, kodėl toks mūsų santykis į kaimynus, supranti, kad tai neturi nieko bendra su ta Lenkija, kurios mes nežinome, kurią stengiamės aplenkti, pamiršti.
Nelabai ką žinome apie tą šalį ir ten gyvenančius žmones. Ką ir kalbėti apie milžinišką istorinę prarają, kurią patys ir išrausėme. Ir dabar stovime ties jos kraštais skirtingose pusėse ir niekaip negalime pradėti dialogo.
Išskirtinis šio numerio svečias garsiausių Lietuvos didikų Radvilų palikuonis Varšuvoje gyvenantis kunigaikštis Maciejus Leonas Radziwiłłas interviu sako: „Laikai keičiasi, reikalauja naujo požiūrio, tačiau vertybės, su kuriomis asocijuojasi LDK, t. y. laisvė, palyginti harmoningas tautų, tikėjimų sugyvenimas, atvirumas, pliuralizmas ir pan., toli gražu nepasenusios. Jas galima puoselėti užsiimant bet kokia veikla.“
Daugiau numerio temų:
„Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, kad Abiejų Tautų Respublika yra Europos Sąjungos pirmtakas. Lietuva ir Lenkija pasauliui davė religinę toleranciją ir tikėjimo laisvę, bajorišką demokratiją, savitą baroko architektūros mokyklą ir konstituciją“, – teigia Nacionalinės ekspedicijos Vysla per Lenkiją vadovas istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kviečia leistis į intriguojamą ir neįtikėtinai įdomią kelionę po Varšuvą istorinio romano „Silva rerum“ pėdsakais.
Bene daugiausia prestižinių literatūros apdovanojimų iš šiuolaikinių lenkų rašytojų turinti Olga Tokarczuk žinoma ir dėl aktyvios visuomeninės veiklos. „Visada domėjausi ekologija, ir tai, kas pastaruoju metu vyksta su Belovežo giria, paskatino aktyviai veikti. Šiandien politinis klimatas ypač intensyvus, beje, ne tik Lenkijoje, matome atgimstantį nacionalizmą, autoritarines tendencijas...“ – teigia rašytoja.
Garsiausias šiuo metu Lenkijoje gyvenantis lietuvių menininkas Stasys Eidrigevičius sako iškart pajutęs, kad čia cirkuliuoja kita energija – viskas laisviau, gyviau, ekspresyviau ir, žinoma, greičiau.
Kažkas Krokuvą yra taikliai pavadinęs viena didele kavine. Legendinė šio miesto kavinė „Jama Michalika“ slepia daug aistringų, meilės ir neapykantos kupinų garsiausių lenkų menininkų vardais paženklintų istorijų.
Lodzė – tik viena iš nežinomos Lenkijos krypčių.
Numeryje rasite ir Varšuvos muziejų, jos restoranų, Krokuvos ir Mažosios Lenkijos gidus.
