Vaikystėje Laura Burčikaitė nė nesvajojo tapti modeliu. Ji nevartė mados žurnalų ir netroško puikuotis parduotuvių vitrinų plakatuose. Norėjo tapti veterinare. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad sulaukusi vos keturiolikos pravėrė modelių agentūros duris. Atrankoje jai pasiūlė dalyvauti mama, kadaise ir pati siekusi modelio karjeros.
„Labai džiaugiuosi, kad šeima manimi tiki ir palaiko. Tėtis visuomet veždavo mane į atrankas, o kiti artimieji pasitikdavo ir išlydėdavo į oro uostą. Žinau, kad ne visi išleistų vaikus į kitą pasaulio kraštą, ypač per mokslo metus. Tačiau jie tikėjo, jog su viskuo susitvarkysiu ir neapleisiu mokslų. Taip ir buvo“, – džiugiai prisimena L. Burčikaitė.
Būdama 16-os ji pasirašė pirmąją sutartį su užsienio agentūra ir du mėnesius praleido Taivano sostinėje Taipėjuje. Ten Laurą ištiko kultūrinis šokas ir depresija. Mergina labai pasiilgo šeimos ir Lietuvos.
„Per du mėnesius Taipėjuje patyriau tiek streso, kiek dar nebuvo tekę patirti. Buvo sunku bendrauti anglų kalba su agentūros darbuotojais ir fotografais, buvau nedrąsi. Iš proto vedė miesto kvapas, o dėl keistų garsų gatvėse negalėjau miegoti. Sunkiausia būdavo likti vienai namuose. Savaitgaliais per skaipą su šeima kalbėdavau po dešimt valandų. Mama palikdavo įjungtą kamerą, tad kol ji plušėdavo virtuvėje ar lygindavo drabužius, aš viską stebėdavau kaip įdomiausią serialą. Dabar ši patirtis man kelia juoką, tačiau tuo metu buvo tikrai baisu. Ši kelionė mane sustiprino ir privertė išmokti pasirūpinti savimi“, – prisimena mergina.
Dažniausiai dirba Azijoje
Nors Taipėjuje dirbti nebuvo lengva, Laura dar ne kartą grįžo į Rytus, o daugiausia laiko praleido Kinijoje. Du kartus darbavosi Šanchajuje, taip pat – ir Pekine. Teko aplankyti ir Tiandziną, Čengdu, Šendženą, Makao ir daug kitų Kinijos miestų.
„Visi jie mane sužavėjo, kiekviename įgijau skirtingos patirties. Dirbti labiausiai patiko Šanchajuje. Ten modeliai visada būna užsiėmę ir apsupti įvairių žmonių. Tada nėra laiko ilgėtis namų“, – sako Laura.
Kol mokėsi mokykloje, mergina dažniausiai dirbo vasaromis. Pasak jos, Lietuvoje nėra tiek daug darbo pasiūlymų, kiek užsienyje, o šiltuoju metų laiku palankiausia dirbti Azijos šalyse. Ten modelių agentūros ir drabužių siuvyklos vasarą neatostogauja, o sezonas trunka visus metus. „Azija man atrodė labai egzotiškas ir paslaptingas kraštas, todėl troškau ten dirbti“, – pasakoja mergina.
Darbas kupinas sunkumų
„Modelio darbas labai vienišas. Vienoje šalyje apsistoju dažniausiai du tris mėnesius, sudraugauju su kolegomis, vietos gyventojais. O vėliau reikia išvažiuoti, palikti draugus ir kitur viską pradėti iš naujo. Būna sunku pasitikėti kitais žmonėmis, modelis turi būti stiprių nervų, siekti savo tikslo, visada norėti tobulėti. Dirbant mados pasaulyje labai lengva nuklysti: vakarėliai, alkoholis, narkotikai… Ir konkurencija – didelis iššūkis. Atrankose sutinku šimtus gražių merginų, kurios bando gauti tą darbą. Modelis privalo būti psichologiškai stiprus ir neleisti kitiems savęs paveikti“, – atvirai kalba Laura.
Modelio darbas labai įvairus: tenka demonstruoti drabužius, ilgas valandas leisti fotosesijose, kartais net filmuotis. Mergina pasakoja, kad kurį laiką Filipinuose teko ilgokai fotografuotis katalogams, o Šanchajuje per mados mėnesį reikėjo kasdien demonstruoti dizainerių sukurtus drabužius.
„Tiek fotografuotis, tiek demonstruoti drabužius, jeigu tai daroma ilgai, pabosta. Svarbiausia – išlaikyti balansą, tada galima mėgautis viskuo, ką darai“, – sako manekenė.
Nors modelio darbas reikalauja daug pastangų ir laiko, lietuvė visada stengiasi pažinti miestą, kuriame gyvena. Smagiausia, kai suranda vietinių draugų, tada geriau susipažįsta su šalies kultūra. „Milane italai mokė, kaip gaminti maistą, niujorkiečiai padėjo pajusti Bruklino gatvių gyvenimo stilių, o Maniloje filipiniečiai parodė turistams nežinomas ar nepasiekiamas vietas“, – apie nuotykius pasakoja panevėžietė.
Viskas pasikeitė Filipinuose
Praėjus keleriems darbo mados industrijoje metams mergina nusprendė pakeisti savo karjeros kryptį. Laura dabar gyvena Filipinų sostinėje Maniloje ir dirba investicijų valdymo įmonėje – yra tarptautinių ryšių specialistė.
„Kai dirbau modeliu, ne kartą teko organizuoti fotosesijas, bendrauti su užsieniečiais, todėl šios pareigos man pažįstamos. Kompanija aptarnauja kinų klientus, o pusė bendradarbių į Manilą atvyko iš Taivano ar Kinijos. Kadangi Kinijoje praleidau devynis mėnesius, čia nesijaučiu vieniša“, – apie naują darbą pasakoja lietuvė.
Darbo rutina nusibosta, todėl ji aktyviai kuria ateities planus. Laura nuo spalio sieks įgyti sveikatos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Nors modelio karjerą L. Burčikaitė pristabdė, laisvalaikiu vis dar dalyvauja fotosesijose, mat kartais nori pabėgti iš biuro. Merginos planuose – ir nauja verslo idėja. Ji žada prekiauti perlų juvelyriniais dirbiniais.
„Mintis kurti verslą iš pradžių skambėjo juokingai, tačiau kuo ilgiau mąsčiau, tuo viskas atrodė rimčiau. Filipinus sudaro 7200 salų. Jų pakrantėse yra ne viena perlų ferma. Šeimai ir draugams lauktuvių parvežiau perlų vėrinių ir pakabučių. Visiems patiko, todėl nusprendžiau aplankyti kelias perlų fermas, sukurti internetinę parduotuvę ir prekiauti papuošalais Lietuvoje. Viskas dar nėra įgyvendinta, tačiau greitai bus“, – ateities planus atskleidė panevėžietė.
Filipinai keri gamta
„Ši šalis žavi nuostabiais paplūdimiais. Mano aplankytų salų pakrantes dengia koralai, jose gana daug kokosų ar ananasų fermų“, – pasakoja Laura.
Pasak jos, čia galima atostogauti už neįtikėtinai mažą kainą, o ir filipiniečiai labai draugiški. Lietuvė tikina, kad Manila nėra pats gražiausias ir įspūdingiausias miestas, kuriame jai teko gyventi.
„Sostinė tikrai nereprezentuoja šalies: gatvėse ypač daug benamių, nesibaigia eismo spūstys. Pritariu vietinio žodžiams: Filipinai yra rojus arba pragaras, priklauso nuo to, kiek pinigų turi kišenėje“, – tvirtina Laura. Panevėžietė Filipinuose patyrė tiek, kiek niekur kitur: nuo uolų šokinėjo į vandenyną, plaukiojo su delfinais ir 13-os metrų ilgio banginiais, nardydama pažino povandeninį pasaulį, skrido parasparniu.
„Teko valgyti ir žalią jūros ežį. O kartą pabudusi ryte išvydau nemažai beždžionių – mane jos stebėjo pro langą“, – šypsosi pašnekovė.
„Teko susipažinti ir su kaimo gyventojais, kurie net nežinojo, kas yra internetas“, – apie kitokią Filipinų pusę užsimena Laura.
Visai kitoks pasaulis
Filipinai pasižymi kultūrų įvairove. Salų valstybė buvo tris kartus okupuota Ispanijos, Amerikos ir Japonijos, tad tų šalių kultūros susipina su filipiniečių. Visi gyventojai kalba angliškai, nacionalinę kalbą sudaro trečdalis ispaniškų žodžių, o japonų maisto restoranų galima rasti visur.
„Filipiniečiai visada vėluoja ir teisinasi, kad gatvėse buvo didelės spūstys“, – juokiasi panevėžietė. Laura tokių spūsčių nematė jokiame kitame mieste. Ryte vos tris kilometrus į darbą ji važiuoja valandą, o vakare grįžti užtrunka dar ilgiau. Penktadieniais geriausia iš namų nekelti kojos. Rytais važiuodama į darbą pro langą ji mato įspūdingus dangoraižius ir sutvarkytas gatves, o kai vakarais tenka rinktis kitą maršrutą, tada miestas atrodo kitaip.
„Jeigu lyja, žmonės maudosi ar skalbia drabužius lietaus vandenyje. Gatvėmis laksto basi vaikai, o filipiniečių namai atrodo taip, lyg tuoj sugrius. Tada pagalvoju, kad užsieniečiams Filipinuose labai patogu, tačiau vietiniams nelengva“, – tikina mergina.
Dauguma filipiniečių neaukšti ir tamsaus gymio, todėl lietuvė visur būna pastebėta. Mergina pasakoja, kad vietiniai yra labai drąsus, jie nesivaržo prieiti ir paklausti, ką čia veikianti. „Kai pasakau, iš kur atvykau, visada klausia, ar esu mis Lietuva. Dauguma net nėra girdėję mūsų šalies pavadinimo, o jei ir girdėjo, tai tik dėl krepšinio. Čia visi labai jį mėgsta“. – pasakoja Laura.
Vis dėlto šalyje populiaresnė kitokia pramoga – gaidžių peštynės. Lietuvė sako, kad tam skirtų arenų galima rasti visur. Filipiniečiai supykdo du gaidžius, jiems prie kojų pririša peilius ir stato pinigus, kuris iš peštukų nugalės.Panevėžietės teigimu, azartiniai žaidimai – šalies kultūros dalis. Net vaikai gatvėse žaidžia monetomis, visur gausu lošimo namų, juose vietiniai lankosi gana dažnai.
Skaitykite daugiau: www.naujienos.lt
