Žydas, auklėtas krikščioniškai
Šis maršas sukurtas prieš 173 metus. Jo autorius – Feliksas Mendelsonas (pilnas vardas – Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy). Vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas yra laikomas vienu ryškiausių romantinės muzikos kūrėjų. Feliksas gimė 1809 m. vasario 3 d. Hamburge, o savo ryškų, bet trumpą gyvenimą baigė 1847 m. lapkričio 4 d. Leipcige.
F. Mendelsonas gimė gerbiamoje ir pasiturinčioje žydų šeimoje. Jo senelis iš tėvo pusės buvo garsus to meto filosofas Mozė Mendelsonas. Tėvas Abraomas buvo banko dalininkas, motina Lea atitekėjo iš fabrikantų šeimos. Visi 4 Mendelsonų vaikai buvo auklėjami krikščioniškai, tėvai irgi priėmė krikščionybę.
Tėvai repeticijoms samdydavo orkestrą
Felikso talentas išryškėjo anksti: devynerių metų berniukas pirmą kartą koncertavo viešai – atliko fortepijono partiją fortepijoniniame trio. Būdamas 10 metų jis ir sesuo buvo priimti į Berlyno dainavimo akademiją, kur mokėsi senosios bažnytinės muzikos. Dar po metų jau pats ėmė kurti muziką. Per pirmuosius metus Feliksas parašė apie 60 kūrinių – dainų, sonatų, kūrinių vargonams. Pirmąją simfoniją jis sukūrė būdamas 15 metų. Tėvai negailėjo pinigų jaunajam talentui lavinti. Pavyzdžiui, jam pasamdė visą orkestrą, kad berniukas čia pat galėtų išgirsti, kaip skamba jo užrašytos natos.
Kompozitorius buvo vedęs, turėjo 5 vaikus. F. Mendelsoną lydėjo šlovė, bet nuolatinės kelionės ir darbas paveikė jo sveikatą. Netikėta sesers mirtis galutinai pribloškė kompozitorių – po penkerių mėnesių, būdamas tik trisdešimt aštuonerių, Mendelsonas mirė.
Maršą išgarsino karališkos vestuvės
Vieną populiariausių savo kūrinį – siuitą „Vasarvidžio nakties sapnas“ Mendelsonas parašė pagal Viljamo Šekspyro komediją. Tuometinius klausytojus sužavėjo kompozitoriaus vaizduojamas pasakiškų miškų gyventojų, gerųjų gamtos dvasių – elfų – pasaulis, muzikos naujumas ir žaižaruojanti orkestruotė. Siuitos dalis – garsusis „Vestuvių maršas“, skirtas visai orkestro sudėčiai, parašytas 1842 metais.
Pirmą kartą „Vestuvių maršas“ per vestuves buvo sugrotas vargonais 1847 metų birželio 2 dieną Anglijoje, Tivertone, kai tuokėsi Dorothy Carew ir Tomas Danielis. Tačiau šis kūrinys netapo, šiuolaikiniais terminais kalbant, hitu, kol kompozitoriaus kūrybos nepamėgo Anglijos karališkoji šeima. Kaip neretai atsitinka, kūrinys šlovės sulaukė kompozitoriui jau mirus.
1858 metų sausio 25 dieną ištekėjo Anglijos karalienės Viktorijos dukra Viktorija. Jos ir jaunikio Prūsijos princo Fredericko Williamo garbei Londone skambėjo „Vestuvių maršas“, nes karalienė mylėjo F. Mendelsono muziką, dažnai kviesdavosi jį į Angliją. Nuo tol angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse, o paskui ir kitur, diduomenės vestuvėse nuolat skambėdavo šis kūrinys.
Kai naciai užėmė valdžią Vokietijoje, Mendelsono vardas dingo iš visų knygų, o jo muzika buvo uždrausta dėl žydiškos genijaus kilmės. 1936 metais buvo nuversta ir jo skulptūra Leipcige. Ji iki šiol nerasta.Tačiau naciai nesugebėjo visiškai ištrinti Mendelsono muzikos.
Nors Feliksas buvo žydas, „Vestuvių maršo" neišgirsite per vestuves Izraelyje, nes Mendelsonas nebuvo judėjas, bet liuteronas.
Beje, kai kurie Katalikų bažnyčios vadovai buvo pripažinę, kad „Vestuvių maršas“ nėra tinkamas krikščionių religinėms ceremonijoms. Ir jų motyvai gana suprantami: Šekspyro kūrinyje (iliustracija žemiau) veikia pagonių dievai ir dievybės, fėjos, magija, o tai krikščionims nepriimtina. Na, o „Vasarvidžio nakties sapne“ garsusis maršas lydi sceną, kurioje susituokia fėjų karalienė ir žmogus asilo galva. Štai ir atsakymas, kodėl ir dabar kai kuriose bažnyčiose užsienyje šio kūrinio neišgirsi.
Kas sieja Mendelsoną ir Lietuvą?
Genealoginių medžių tyrimai atskleidė, kad Mendelsonai kilę iš Europoje garsios žydų Katzenelenbogenų šeimos.
Vienas F. Mendelsono protėvių – Ezekielis Katzenelenbogenas (1668–1749). Jis buvo žydų rabinas Kėdainiuose, čia gyvenęs nuo 1707 iki 1714 metų. Taip pat kurį laiką praleido Raseiniuose. Vėliau jo sūnus Dovydas, o paskui ir anūkas Abraomas taip pat buvo žydų rabinai Kėdainiuose. Jie labai prisidėjo prie Kėdainių miesto vardo populiarinimo.
Benagrinėjant F. Mendelsono giminės medį, taip pat galima aptikti, kad kompozitorius buvo garsiojo Karlo Marxo, komunizmo pradininko, tolimas pusbrolis.
Straipsnis iš svetainės amzinaitavo.lt
