DELFI pristato ištraukas iš Simonos Burbaitės knygos „Tavo geriausia draugė“, kurias atrinko pati autorė:
Mėgaukis gyvenimu. Švęsk kiekvieną dieną ir nustebsi, kiek daug progų džiaugtis. Besiskundžiančių ir bambančių niekas nemėgsta. Tokiam žmogui ir pačiam su savimi gyventi nemiela. Tad susitikus pažįstamą gatvėje siūlau nesiskųsti, kad kas nors nesiseka. Mūsų šalyje ir taip slogus psichologinis klimatas, todėl neapsunkink kitų žmonių savo bėdomis, nes tu lygiai taip pat nenori, kad tave apkrautų.
Žmonėms nerūpi, kokios neramios mintys ar vargai tave slegia. Nenuodyk kitų neigiama informacija ir nekonfliktuok pati su savimi. Geriau skleisk šviesą, ramybę ir šypsokis. Tada būsi visiems patraukli ir užbursi moteriška šiluma. Ir daugiau šypsokis! Tyrimais patvirtinta, kad besišypsantys žmonės laikomi daug patrauklesniais nei paniurėliai.
Gražiai moteriai, kuri spinduliuoja teigiamą energiją, svarbi daili išvaizda. Ji suvokia, kad elegancija neturi nieko bendro su vulgarumu, žino, ko nori iš gyvenimo. Bet ne materialiu, o emociniu aspektu. Tokios moters akys dega meile gyvenimui, artimiesiems ir pačiai sau. Geriausias to pavyzdys man – mama.
Audrey Hepburn yra pasakiusi: „Tikrasis moters grožis atsispindi sieloje. Tai rūpestis, kuriuo ji maloniai dalijasi, aistra, kuri sklinda jai to nė nežinant, ir grožis, kuris stiprėja metams bėgant.“ Kiekviena turėtume puoselėti savyje moteriškumą, išmokti džiaugtis aplinkiniais ir savimi, o svarbiausia – visada jauskis verta būti ten, kur esi.
Žavią ir šarmingą moterį atpažinsi ne iš jos aprangos, o iš skleidžiamų vertybių, gyvenimo būdo, manierų, elegancijos, pasitikėjimo savimi ir charizmos. Atkreipk dėmesį į savo jausmus ir norus, nes gyvenimas – nepaprastas nuotykis! Mėgaukis juo.
Atsisakyti – tai atrasti
Kartais gyvenime būna paradoksų. Ypač kai kalbame apie daiktus. Man labai patinka japonų filosofija: metams baigiantis išmesti iš namų viską, kas nereikalinga, ir nekaupti daiktų, kurie tik užima vietą. Nes šlamštas slegia ne tik namus, bet ir sielą. ŠVARŪS IR NEAPKRAUTI NAMAI = ŠVARIOS MINTYS. Sutinki? Susitvarkius namus atsiranda daugiau vietos asmeniniam tobulėjimui, permainoms, savirealizacijai ir pomėgiams. Tam tikra prasme tampi laisvesnė ir lengvesnė.
Šiandieniame pasaulyje triukšmo ir taip labai daug – gatvėse, žmonių santykiuose ir informacijos srautuose. Todėl namai turi būti tarsi poilsio oazė, gyvenimo centras (bet ne ribos). Pamėgink naujomis akimis pažiūrėti į kiekvieną namų kampą, lentyną ir spintas, kad įsitikintum, jog tave supantys daiktai iš tiesų reikalingi. Ilgą laiką jaučiausi įkalinta savo pačios namuose, kol supratau, kad reikia ką nors keisti – išsilaisvinti iš daiktų pertekliaus. Tam tikra prasme leidau daiktams „užstrigti“ ne tik mano namuose, bet ir mintyse. Todėl jie tapo tarsi inkaras, tempiantis mane žemyn.
Visada svajojau apie patogius, erdvius ir paprastai tvarkomus namus, kurie leistų lengvai kvėpuoti. Norėjau turėti tik tai, kas patinka ir ko tikrai reikia. Marie Kondo knygoje „Tvarkingų namų stebuklas: japonų menas tvarkytis“ sako: „Atsisveikink su absoliučiai visais daiktais, kurie tau nebeteikia džiaugsmo, o kiekvienam iš tų, kuriuos noriai pasiliksi, rask tinkamą vietą.“
Siūlau ir tau užsikrėsti persitvarkymo ir nereikalingų daiktų atsikratymo manija. Pamėgink išsilaisvinti. Bus lengviau sukurti ne tik jaukius ir švarius namus, bet ir puoselėti sielos tvarką, kur visos mintys sudėliotos į reikiamus stalčiukus. Atlaisvink vietos, kad dar daugiau energijos ir gerų dalykų ateitų į tavo namus ir gyvenimą.
Nemažai daiktų, o ypač drabužių, kurių tau nebereikia, bet jie vis dar kokybiški, galima dovanoti kitiems! Nebijok paleisti praeities ir pasikviesti ateitį. O svarbiausia, brangink šiandieną. Regis, atėjo metas susitvarkyti namus!
Kad visur ir visada būtum soti
Netgi jei tenka dirbti visą dieną, maistą pasigaminu iš anksto ir visur nešuosi maisto dėžutę su pietumis. Nes laiku nepavalgius sumažėja cukraus kiekis kraujyje. O tada laikykis... darausi velniškai pikta ir irzli. Taip, valgyti aš labai mėgstu ir be maisto negaliu, be to, nenoriu alinti savo kūno. Gyvenimas per trumpas! Nors alkis – sveikas pojūtis, svarbu rasti aukso viduriuką ir komforto zoną, nes reakcija į alkį labai individuali. Bent man, kai labai smarkiai išalkstu, skrandis skausmingai susitraukinėja, net akyse pasidaro žalia. Tad stengiuosi niekada labai smarkiai neišalkti ir nesijausti prastai – visada susiplanuoju valgymus, reguliariai maitinuosi ir vengiu šios nemalonios būsenos.
Gal sakysi, kad neįmanoma tiksliai ir reguliariai valgyti, kaip ir išgerti tinkamą vandens kiekį. Dar kartą turiu tave nuvilti – labai norint tikrai įmanoma. Čia jau tikrinamas tavo užsispyrimas, kantrybė, noras gyventi sveikiau ir geriau. Sutinku, susiplanuoti valgiaraštį ir jį pasiruošti – nelengva, bet įveikiama užduotis (ilgiau užtrunki, kol susiplanuoji, ką sveiko pasiruošti, nei pats gaminimo procesas).
Pirmiausia išmok reguliariai valgyti. Nuoseklumas ir reguliarumas – tiek gyvenime, tiek mityboje, tiek sporte svarbiausia, jei nori pasiekti rezultatų (nejuokauju). Tarkim, aš išmokau visada su savimi turėti maisto. Supratai teisingai – VISADA. Aišku, dabar gali atrodyti, kad verčiu tave tapti visiška maisto maniake – iš pradžių tai tikrai bus manija, bet ilgainiui taps kasdieniu įpročiu ir tu pati nepastebėsi, kaip iš anksto susiruoši pietus.
Mano patarimas – kitos dienos maistą (kruopas, vištieną, žuvį, salotas ir užkandžius) pasiruošk iš vakaro. Tada būsi tikra, kad ryte nepritrūksi laiko ir užteks tik viską susidėti į pietų dėžutę ir neštis su savimi į universitetą, darbą, pasiimti į kelionę. Dažniausiai kruopas mėgstu pasiruošti iš vakaro, nes daugumą jų reikia išbrinkinti ir ilgai virti, o ryte tam trūksta laiko. Taip pat daržoves stengiuosi išsivirti garuose dar vakare, ryte lieka tik viską susidėti į pietų dėžutę.
Pabandyk, gal ilgainiui tai taps tavo vakaro ritualu. Taip pat siūlyčiau maistą gaminti tik vienai dienai, o ne prisiruošti visai savaitei. Šildytas maistas – ne pats geriausias ir neturi vertingų medžiagų. Nors idealiausia pasigamintą maistą suvalgyti kuo greičiau, jei ruošiesi iš vakaro, to padaryti nepavyks.
Trūksta motyvacijos dėti maistą į dėžutę ir pasiimti su savimi? Siūlau nusipirkti gražų pietų krepšelį, dailią dėžutę, tegul būna stilingas aksesuaras – tai galbūt įkvėps vis nepamiršti ir nepatingėti pasiruošti maisto iš vakaro. Skaniai, sveikai ir stilingai valgysi pilnavertį maistą.
Užtikrinu, tavo pastangos atsipirks su kaupu. Tai ne tik padės sveikiau gyventi, bet ir sutaupys pinigų, nes nereikės kiekvieną dieną pietauti įvairiose kavinėse ar restoranuose. O vėliau tuos pinigus savaitgalį galėsi išleisti tikrai geram ir gurmaniškam restorano patiekalui. Receptų skiltyje būtinai pasidalysiu sveikomis ir sočiomis pietų idėjomis, kad niekada nepraleistum valgio, nes pietūs ir užkandžiai turi būti maistingi, o dažnai nesugalvodami, ką sveiko suvalgyti, greitai numalšiname alkį tuo, kas papuola po ranka.
Vandens buteliukas – tavo aksesuaras
Vanduo yra gyvybė. Sutinki? Tai pagrindinė žmogaus sudedamoji dalis, sudaranti net 60–70 proc. viso kūno. Vanduo po mūsų organizmą išnešioja maistines medžiagas, dalyvauja svarbiuose organizmo procesuose, palaiko normalią kūno temperatūrą, gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą, tonizuoja, puoselėja odos elastingumą (ji ne taip greitai raukšlėjasi) ir apskritai stiprina organizmą. Per parą nemažai vandens mes tiesiog prarandame (išprakaituojame, iškvėpuojame ir t. t.), todėl turime atkurti skysčių pusiausvyrą.
Per dieną rekomenduojama išgerti 2–3 l vandens. Sakai, neįmanoma? Gal ir įmanoma, bet tiek tikrai nereikia, nes kiekvieno žmogaus išgeriamo vandens kiekis kitoks ir labai individualus. Tiek, kiek reikia man, tikriausiai visai nebūtina tau. Išgeriamo vandens kiekį galima apskaičiuoti pagal savo kūno svorį. Formulė paprasta: 1 kg svorio turi tekti apie 30–34 ml vandens.
Be to, kiek skysčių tau reikia išgerti, priklauso nuo kitų veiksnių – suvartoto maisto (valgai aštriai ar sūriai, mėgsti keptą ar virtą maistą, kaip dažnai valgai šviežių daržovių), tavo fizinės veiklos (kiek esi aktyvi ir kokio intensyvumo tavo treniruotės, mat sportuojantiems žmonėms reikia išgerti daugiau vandens), medžiagų apykaitos, amžiaus ir sveikatos būklės.
Vanduo spartina medžiagų apykaitą, malšina alkį ir padeda išsaugoti energiją, tad gurkšnok nuolat, ne tik, kai ištrokši. Ir nesistenk vienu kartu išgerti viso dienos kiekio. Gerk tiek, kiek reikia tavo organizmui. Geriausias rodiklis, kuriuo remiantis gali spręsti, ar geri pakankamai vandens, yra šlapimas. Jei rečiau nei kas 2 val. eini į tualetą ir šlapimas būna tamsus, tai pirmas signalas apie organizmo dehidrataciją – vadinasi, išgeri per mažai vandens. Tiesa, vitamino B2 papildai, burokėliai ar kiti ryškaus pigmento turintys maisto produktai ir prieskoniai gali keisti šlapimo spalvą.