Anna Haining Swan gimė 1846 m. Kanadoje ir buvo trečia iš 13 vaikų. Visi Anos broliai ir seserys buvo visai normalaus ūgio, tik Anna labai išsiskyrė – jau 15-os metų jos ūgis siekė 210 cm, o svoris – 100 kg. Jos pėda tuo metu buvo 34 cm ilgio, tačiau merginos kūno proporcijos buvo visiškai normalios.
Sulaukusi 17-os Anna buvo dar aukštesnė – dabar jos ūgis siekė 230 cm, tačiau duomenų apie tai, koks buvo jos galutinis ūgis, deja, nėra. Nėra abejonių, kad ji dar paaugo, tačiau tikslaus skaičiaus neliko. Tėra žinoma tai, kad Anna buvo šiek tiek aukštesnė už savo vyrą Martiną Van Bureną Batesą, kurio ūgis siekė 241 cm. Martinui nelabai patiko, kad jo žmona už jį aukštesnė, todėl jis sakydavo, kad Anos ūgis 220 cm, rašoma kulturologia.ru.
Pats Martinas Van Burenas Batesas gimė 1837 metais Kentukyje, jo tėvai buvo normalaus ūgio, o ir pats Martinas gimė normalus. Jis augo kaip paprastas vaikas iki šešerių ar septynerių metų, o po to jo augimas paspartėjo. Sulaukusio 14-os metų Martino ūgis jau siekė 210 cm, o svoris – 140 kg. Dėl to, koks buvo suaugusio Martino ūgis, buvo daug ginčų. Daug kas tvirtino, kad jo ūgis siekė 241 cm, o Guinneso rekordų knygoje įrašyta, kad jo ūgis – 232 cm, o svoris – 176 kg. Jis dirbo mokykloje mokytoju, bet prasidėjus Pilietiniam karui prisijungė prie konfederatų armijos.
Kariuomenėje Martinas įgijo kapitono laipsnį ir šlovė apie jį greit pasklido tarp kareivių. Apie jį pasakojo istorijas, esą „yra konfederatų kariuomenėje gigantas, jo ūgis kaip penkių žmonių, o jėga – kaip penkiasdešimties“. Po karo Martinas nusprendė, kad dirbti scenoje bus pelningiau nei mokykloje, ir prisijungė prie vieno iš keliaujančių cirkų.
Tuo tarpu Annai gerai sekėsi literatūra ir muzika, ir ji ėmė garsėti kaip labai išsilavinusi mergina. Jai taip pat gerai sekėsi vaidyba, ji skambino fortepijonu ir dainavo. Tuo metu Ana buvo vienintelė žinoma tokio aukšto ūgio moteris pasaulyje, tad netruko sulaukti pelningo pasiūlymo rodyti save Niujorko muziejuje. Už tai jai net buvo mokama 1000 dolerių per mėnesį alga. Ir tikriausiai ne veltui – pažiūrėti aukštaūgės sutraukdavo minios smalsuolių. Jiems buvo skelbiama, kad Annos ūgis yra 246 cm.
Kai Annai buvo 19 metų, muziejuje kilo didžiulis gaisras, iš kurio išsigelbėti buvo neįmanoma: laiptai degė, o langai Annai buvo per maži, juk ji svėrė apie 179 kg. Galiausiai ištrūkti iš degančio pastato Annai padėjo daugiau nei 18 vyrų, kurie ją vargais negalais ištraukė.
Kai cirkas, kuriame dirbo Martinas, atvyko į Kanadą ir užsuko į miestą, kuriame gyveno Anna, du milžinai pirmą kartą susitiko ir iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo vienas kitą. 1871 metais, kai Annai buvo 25 m., o Martinui 34-eri, jiedu susituokė. Gineso rekordų knyga skelbia, kad tai buvo aukščiausia pasaulio pora.
Po metų šeima nusipirko 52 hektarų žemės sklypą ir pasistatė jame tokį namą, kuris buvo tobulai pritaikytas jų nemažam ūgiui. Namo dalyje, kurioje gyveno šeimininkai, kambarių aukštis siekė 4,3 metrus, o durų – apie 3 metrus. Kita namo dalis, kurioje gyveno tarnai, buvo įprasto dydžio.
Martinas ir Anna susilaukė dviejų vaikų. Pirmasis gimė praėjus metams po vestuvių, bet mirė po kelių valandų. Po 7 metų Anna vėl pastojo. Jos gimdymas truko 36 valandas, bet berniukas išgyveno tik 11 valandų. Tai buvo pats didžiausias naujagimis per visą istoriją – jis svėrė 10 kg, buvo 76 cm ūgio, o jo pėdos buvo 15 cm. Annai buvo įteiktas apdovanojimas už tokį rekordą, įtrauktą į Guinneso rekordų knygą, bet tai, žinoma, negalėjo paguosti vaiko netekusios motinos...
Anna ir Martinas gyveno ramų gyvenimą, daugiau nebesistengė susilaukti vaikų. 1888 m., eidama 42-uosius metus, Anna netikėtai mirė miegodama nuo širdies smūgio. Laidotuvės irgi nepraėjo be siurprizų – užtruko net kelias dienas, kol buvo pagamintas nestandartinio dydžio karstas. Martinas Europoje užsakė jai statulą, kurią pastatė ant žmonos kapo, pardavė savo namus ir išvyko gyventi į kitą miestą.
Po 17-os metų jis vėl vedė – tai buvo normalaus ūgio moteris. Jiedu tyliai ramiai gyveno iki jo mirties 1919 m. Tuo metu jam buvo 82 m.
