„Nors mano mama visada mezgė, kai ji man sakydavo: ateik, aš tave pamokysiu, aš nusisukdavau į kitą pusę. Nes negalėdavau pakęsti, kai mane moko. Tada pati pasiėmiau knygą ir viską išmokau“, – tikina I. Dovydėnaitė.

Amato, kuris dabar yra dizainerės pragyvenimo šaltinis, ji išmoko ankstyvoje vaikystėje.

„Kai man buvo penkeri ar šešeri, nuvažiavome į kaimą, oras buvo labai prastas, visiškai nebuvo ką veikti. Aš susiradau servetėlę ir pagalvojau: kaip įdomu, ir aš galiu padaryti tokią. Ir per savaitgalį numezgiau servetėlę. Žinoma, visi labai nustebo, o labiausiai – mano mama. Tada sukūriau visą servetėlių rinkinį – šešias servetėles ir vieną didelę. Mama taip jomis džiaugėsi, kad jas saugodama tiesiog padėjo į spintą. Kai paklausiau, kodėl nenaudoja, man atsakė, kad bijo, kad kas nors išpils kavą, arbatą, suteps... Tada pagalvojau, kam dariau, jei to nereikia? Taip atsirado rūbai – va šito tai nepaslėpsi“, – šypsosi menininkė.

Visas pasakojimas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“.