Vienuolis Bo Haeng Sunimas: nauja karta gali viską pakeisti

Šį pavasarį iš tolimosios Pietų Korėjos į Lietuvą po intensyvaus trijų mėnesių žiemos atsiskyrimo atokioje kalnų šventykloje sugrįžo režisierius, aktorius, aktyvus visuomenininkas, rašytojas (autobiografinė knyga „Laiškai iš Drakono kalnų“ – skaitomiausia lietuvių autoriaus dvasinė knyga), budistų vienuolis Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunimas.

Jis vėl susitikinės su žmonėmis, skaitys paskaitas, ves atsiskyrimus, Vilniuje ir Kaune parodys monospektaklį „Auksinė šventykla“. Šįkart vizitas šiek tiek trumpokas – tik iki gegužės, paskui vienuolis vėl vyks į Korėją vasaros atsiskyrimui ir sugrįš tik rudenį. Tradiciškai kalbamės su vienuoliu apie pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje.

- Šiuo metu žmonės yra labai įbauginti įvairių žiniasklaidos priemonių, bijo to, bijo ano, o kas jums yra baimė, kaip vienuoliai tvarkosi su ja?

- Apie baimės jausmą vyresnis ir jaunesnis žmogus papasakotų skirtingai. Vaikai apie tai pasakoja savotiškai įdomiai. Baimę suvokiame individualiai ir jaučiame įvairiomis formomis: nežinios baimė, baimė prarasti ilgus metus kauptas lėšas, tamsa, bloga nuojauta.

Dvasinėje praktikoje baimės emocija žymi ribą, kurią turime peržengti. Subtilesniu lygmeniu baimė suvokiama kaip visavertės visa apimančios meilės trūkumas.

Pagal dzenbudizmo tradiciją jauni vienuoliai siunčiami į nuošalias vietas, kuriose juos prižiūri mokytojas. Jie vaduojasi iš savo baimių, suvokdami, iš kur jos atsiranda. Baimės – tai paveldėta karma. Išsivalęs nuo baimių, kurių nebūtum pažinęs, jei nebūtum patekęs į specialias situacijas, išgirsti, ką sako širdis. Širdies balsas yra intuicija, išmintis, be asmeninės vidinės baimės šešėlio.

Baimės situacijos kuriamos ir kriminalinėse grupuotėse bei karinėse struktūrose. Vienuolynų ir kariniai metodai panašūs, tačiau kryptis skirtinga. Žmogus išmoksta būti bebaimis, laisvas ir paruošiamas žudyti. Toks kelias nėra teisingas. Nerimo ir baimės atmosfera kuriama siekiant manipuliuoti žmonėmis ir valstybėmis. Manipuliuojama pasaulio pabaiga, karo grėsme. Įbauginti žmonės savyje įjungia „savisaugos instinktą“, leisdami veikti gyvulio sąmonei. Tokią visuomenę valdo instinktai, bet ne išmintis.

Okupuota valstybė taip egzistuoja daugelį metų. Tapusi nepriklausoma, kurį laiką vadovaujasi instinktyviu gyvenimo būdu. Žmonių tarpusavio bendravimui trūksta meilės, užuojautos, gailestingumo. Instinktyvus bendravimas paremtas smurtu, taip gyvenama visuose visuomenės sluoksniuose. Tik nauja karta gali tai pakeisti iš pagrindų. Mums sunku pakeisti savo nuostatas, turime stipriau dirbti su savo vidumi.

Suvokimas, kad esame valdomi baimės, yra kelio pradžia. Neturėtume jausti pasitenkinimo, kad kiti žmonės ar kitos valstybės mūsų bijo, taip tikėdamiesi atgauti prarastą kitų tautų pasitikėjimą. Tokia parengtis kelia agresijos pavojų visai žmonijai, gali būti imamasi griežčiausių priemonių. Nė viena žmonių grupė negali piktybiškomis jėgomis manipuliuoti kitais. Tai, kuo grasini kitiems, po kurio laiko atsigręš prieš tave patį. Kalbama apie pagrindinį visatos ir karmos dėsnį – priežasties ir pasekmės dėsnį.

- Kaip jūs galėtumėte padėti žmonėms, lankydamasis ar planuodamas ilgesniam laikui apsigyventi Lietuvoje?

- Bendrauju su lietuviais. Išklausau jų problemas. Kartais padėti gali teisingas žodis apie tikrąją meilės prigimtį. Klausimas „Koks yra tikrasis meilės žodis“, kurį keliu monospektaklyje „Auksinė šventykla“, padeda sustabdyti priklausomybę nuo išorinių sąlygų, galinčių žmogų paversti zombiu. Sąlygų, skatinančių pirkti, mokėti už tai, ką perki, balsuoti rinkimuose. Kam daugiau žmogus gali būti reikalingas? Keitimasis prasideda į gyvenimo kasdienybę pažvelgus giliau. Tačiau ne ėjimo į gatves ar revoliucijų priemonėmis.

Suvokite save. Suvokdami keiskite save. Taip pradedama dvasinė praktika. Galite rinktis iš daugelio metodų bei religijų. Praktikuoti – sunkiausia kelio dalis. Iškilus vidiniam klausimui, pasirenkate tam tikrą praktiką ir stebite, ar praktika padeda jums keistis į gerąją pusę. Individualus keitimasis veda visuomenės dvasinės pažangos link. Vandens skonis patiriamas ne diskutuojant, o ragaujant.

- Kas tada svarbiausia pačiam žmogui?

- Žmogus turi atrasti tikrąjį save, kuris visada yra čia. Galima tokią patirtį išreikšti momento trukmės apsikabinimu. Tačiau siekdami apsikabinimo energijoje išlikti, privalome dirbti su tuo. Tik tokioje praktikoje galime suvokti, kodėl kažkas mums suteikė tokį nuostabų kūną. Ne apsipirkimui parduotuvėje, ne laisvalaikio pomėgiui, o kažkam, apie ką nujautei, bet dar nežinojai. Suvokimas ateina bėgant laikui.

Palaimos būseną mes linkę įsivaizduoti senukų, apsikabinusių vienas kitą ir žiūrinčių į tekančią upę, pavidalu. Tačiau tokia būsena yra mūsų viduje ir išorėje visada. Obelis, pražydusi pavasarį, puikiai tai atspindi. Gėrimės obelimi, uostome ją. Ar obelis suvokia, kad ji žydi ir kvepia? Žydėjimas ir kvapas skirti bitei pritraukti. Kiekvienas dirba savo darbą gamtoje. Palaimoje momentas po momento.

Žmogus, suvokęs šią būseną, yra harmoningas. Tik tada utopinė laimės santvarka yra įmanoma. Turime siekti suvokti save ir atrasti tai. Belieka tik apvalyti įpročių kerpes ir vidus savaime ims blizgėti. Taip valomės KI DO („energijos kelias“) praktikoje dinaminės giedojimo meditacijos metu. Pajūryje 50 žmonių kartu atliekame energinę dzenpraktiką. Valantis įpročių kerpėms, natūraliai atsiveria tikroji prigimtis.

- Ar įmanoma praktiškai atlikti tai, apie ką kalbate?

- Tikėjimas yra praktikos pagrindas. Dešimties kilometrų spinduliu dega pajūrio miškas. Vienas paukštelis pasisemia vandens, kiek telpa į snapelį, ir skuba miško gesinti. Išpylęs lašelį ant ugnies, skrenda pasisemti kito. Tai ne faktinis, o tikėjimo, ryžto, meilės, užuojautos pavyzdys.

Tokia turi būti proto būsena kiekvieną akimirką. Tik tada keitimasis įmanomas. Įdomiausia, kad po kurio laiko net nebereikia motyvacijos tai daryti... Kaip užuodęs močiutės kepamų sausainių kvapą, žinai kur eiti ir kas tavęs laukia. Ar tik sausainiai? Kažin... Suraskime tai...

Renginiai su vienuoliu Kęstučiu Marčiulynu - Bo Haeng Sunim:

Monospektaklis „Auksinė šventykla“ Vilniuje kovo 18 d. 16 val. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre, Mažojoje salėje
Monospektaklis „Auksinė šventykla“ Kaune balandžio 18 d. 19 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Rūtos salėje
Improvizacijų vakaras „Laiškai iš vienuolyno“ pagal jo paties autobiografinę knygą „Laiškai iš Drakono kalnų“ balandžio 27 d. 18 val. Kauno Kameriniame teatre
Dinaminė meditacija Kido balandžio 29 – 30 d. Karklėje. Registruotis – [e-mail]