Visa tai tapo įmanoma po to, kai kultinis amerikiečių rašytojas Johnas Irvingas naujausiame savo romane „Paslapčių alėja“ pagrindinį knygos herojų, taip pat rašytoją Chuaną Diegą, nubloškia į Lietuvą.
Lietuviškai romaną išleidusios leidyklos „Alma Littera“ atstovai neabejoja, kad šis romano siužeto vingis, – tai paties J. Irvingo 2008 m. vizito Vilniaus knygų mugėje atspindys, kuris patvirtina, jog mugė per 18-ka gyvavimo metų tapo tuo renginiu, kuriame ne tik užsienio rašytojai, bet ir leidėjai atranda mūsų šalį ir jos literatūrą.
A.Andrijauskas: „J. Irvingas liko suglumintas ažiotažo“
Prieš beveik dešimtmetį Lietuvoje apsilankiusį, visame pasaulyje garsių romanų „Pasaulis pagal Garpą“, „Sidro namų taisyklės“ autorių J. Irvingą viešnagės metu lydėjęs leidyklos „Alma Littera“ valdybos pirmininkas, Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narys Arvydas Andrijauskas sako pamenantis, kad autorius liko sukrėstas jam skirto dėmesio.
„Vizitą prisimenu labai šiltai, o patį J. Irvingą – kaip labai paprastą, nuoširdų žmogų, su kuriuo apie viską galima pasikalbėti. Tuomet ką tik buvome išleidę jo knygą „Kol tave rasiu“, tad pats vizitas sulaukė milžiniško ažiotažo, skaitytojų ir žiniasklaidos susidomėjimo. Tokio didelio, kad net ir patį svečią, man atrodo, kažkiek sukrėtė. Pamenu bandant suvaldyti autoriaus autografą norinčių gauti žmonių minią prireikė net apsaugos pagalbos. Ir, kaip supratau, toks dėmesys J. Irvingą tikrai nustebino, pradžiugino, bet tuo pat metu ir labai glumino“, – prisiminimais dalinasi A. Andrijauskas.
A. Andrijausko teigimu, nors rašytojai renkasi labai skirtingas strategijas ir parašyti romaną jiems reikia skirtingo laiko, apie J. Irvingo ketinimus įpinti Lietuvos vardą į savo romano puslapius jis žinojęs.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad nežinojau, apie ką jis planuoja rašyti vienoje iš savo būsimų knygų ir kad ten bus minimas ne tik Lietuvos, bet ir konkrečiai Vilniaus knygų mugės kontekstas. Kodėl tam prireikė beveik dešimtmečio – nežinau, autoriai renkasi skirtingas strategijas. Bet mano galva tai ženklas, kad Vilniaus knygų mugė tapo tokiu reiškiniu, kuriuo galime džiaugtis ir didžiuotis, o kaimynai turi mums ko pavydėti“, – sako A. Andrijauskas.
Gausiausias leidybos sektoriaus profesionalų desantas iš užsienio
Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vadovė Aida V. Dobkevičiūtė sako, kad Vilniaus knygų mugė per 18-ka metų sugebėjo išgarsėti, atrasti savo veidą, o jos vardas vis geriau žinomas Europoje. Tai, anot jos, padeda ne tik prisitraukti užsienio svečių į mugės renginius, bet ir atkreipti leidybos profesionalų dėmesį, lengviau sudominti ir pasiekti, kad lietuvių autorių knygas atrastų užsienio šalių skaitytojai.
„Vilniaus knygų mugė kartu su Geteborgo ar Leipcigo mugėmis yra skirtos plačiajai visuomenei, skaitytojams ir kūrėjams ir garsėja puikia atmosfera bei turininga kultūrine programa. Baltijos regione Vilniaus knygų mugė yra didžiausia – nei latviai, nei estai tuo pasigirti negali, o mes labai didžiuojamės ir tuo faktu, jog mus taip lengviau atranda užsienio autorių bei leidėjai“, – sako LLA vykdančioji direktorė.
Pasak LLA A. V. Dobkevičiūtės, Vilniaus knygų mugė per 18-ka metų išgarsėjo taip, kad ji yra įtraukta į naują europinį knygų mugių bendradarbiavimo projektą ALDUS, kuris skirtas skirtingų šalių mugių organizatorių bendruomenei burti, ieškoti būdų, kaip muges atnaujinti, auginti, atliepti šiuolaikinius iššūkius. Šioje naujai kuriamoje bendruomenėje, dalijamasi bendra gerąja praktika, ieškoma būdų, kaip lankytojus nustebinti, pateisinti jų augančius lūkesčius.
Šiemet į parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančią mugę atvyksta ne tik užsienio svečiai, kurie susitiks su mugės lankytojais ir dalyvaus kultūrinių renginių programoje, bet ir gausiausias per mugės istoriją leidybos sektoriaus atstovų desantas iš užsienio. Gausioje leidėjų iš Didžiosios Britanijos delegacijoje dalyvaus ir vienos didžiausių pasaulyje Londono knygų mugės vadovė Jacks Thomas bei mugės pardavimų bei tarptautinių ryšių atstovė Sheerin Aswat.
„Šiemet mugėje sulauksime rekordinio skaičiaus užsienio leidėjų – vien į kontaktų mugę atvyksta 27 leidėjai iš 9 šalių. Taip pat 15 leidėjų delegacija iš Didžiosios Britanijos Lietuvos kultūros instituto kvietimu. Jie Lietuvoje lankosi ir mūsų šalimi domisi, nes 2018 m. kartu su Latvija ir Estija esame pakviestos būti Londono mugės garbės viešniomis. Šiemet pirmą kartą vyks ir profesionalų kontaktų mugė, kurioje pristatysime tiek Lietuvos leidybos sektoriaus galimybes, tiek ir autorius, kurie gali sudominti užsienio leidėjus“, – apie profesionalams skirtas mugės naujienas pasakoja A.V. Dobkevičiūtė.
Kasmet gausų būrį užsienio svečių, pasaulinio garso iliustruotojų į mugę pritraukia ir Sigutės Chlebinskaitės vadovaujama „Kūrybinė studija“. Per penkiolika metų mugės lankytojai jau turėjo progą susitikti ir su kultine čekų iliustruotoja Květa Pacovská, Bolonijos knygų mugėje įvertinta jauna knygų dailininke Catarina Sobral bei daugeliu kitų. Šiemet į mugę iš Lenkijos atvyksta legendinis, pasaulinio garso knygų iliustruotojas, H. K. Anderseno premijos laureatas, A. Lindgren premijos nominantas Josephas Wilkonas, kuris ne tik susitiks su skaitytojais, bet ir rengs dirbtuves.
A.V.Dobkevičiūtė: „Lietuviškų knygų kelias pas užsienio skaitytojus trunka dešimtmečius“
LLA vykdančioji direktorė pastebi, kad lietuvių kūrėjų bei literatūrinių tendencijų pristatymas ne tik Vilniaus knygų mugėje, bet ir didžiausiose Europos mugėse Frankfurte, Londone, Leipcige, kartu su nuosekliu vertėjų, leidėjų ir kitų profesionalų darbu duoda konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų.
„Kovo mėnesį vyksiančioje Leipcigo mugėje Lietuva dalyvaus garbės viešnios teisėmis, todėl čia pristatysime net 26 į vokiečių kalbą išverstas lietuvių autorių knygas. Tai labai solidus rezultatas, tačiau ir kelias iki jo buvo labai ilgas. Nuo pirmųjų užuomazgų, susitikimų, derybų iki knygų išleidimo užsienio kalba praeina dešimtmečiai. Jeigu norime būti atrasti, savo šalį ir kūrėjus garsinti, turime labai daug dirbti ir pakankamai investuoti. Čia aš visada prisimenu Islandijos pavyzdį. Garbės viešnios teisėmis dalyvaudama Frankfurto knygų mugėje šalis į savo literatūros vertimus investavo milijonus eurų. Ir jie tai oficialiai traktavo kaip investicijas net ne į kultūros sektorių, bet į turizmo skatinimą. Ir tai suveikė, susidomėjimas šalimi stipriai išaugo. Jie vėliau suskaičiavo, kad visos investicijos sugrįžo į šalį su kaupu. Gal ne patys knygų autoriai ar vertėjai uždirbo daugiausia, bet šalis iš tokios strategijos gavo daug ir apčiuopiamos naudos“, – knygos kelią pas užsienio skaitytojus pasakoja A. V. Dobkevičiūtė.
