Pranešime spaudai atskleidžiama, kokios psichologinės vingrybės slypi už šio pomėgio.

Noro kolekcionuoti priežastys

Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas teigė, jog poreikis kolekcionuoti atsiranda dėl vaikystėje patirtos traumos mokantis... tuštintis ant tualeto. Pasak Z. Froido, iš čia asmeniui kyla poreikis susigrąžinti daikto priklausomybės jausmą. Juk mažyliui keista ir sunku suvokti, jog tai, kas buvo atliekama į puoduką, nuo šiol bus negailestingai nuleista vandeniu į nežinomą kanalizacijos pasaulį. Vis tik, kiti psichologijos ekspertai yra sukūrę ir kitokių teorijų.

Pavyzdžiui, kolekcionieriui jo pomėgis leidžia pajusti tvarką tokiame chaotiškame laike. Rodos, gali ir nesuspėti su technologijom ar gerokai pagreitėjusia laiko tėkme, tačiau kolekcijoje tu gali būti šeimininkas ir tvarkyti ją kaip tik nori. Be to, prižiūrint kolekciją atsiranda ir kontrolės jausmas. Dar viena priežastis, kodėl žmonės kolekcionuoja, tai noras nepaleisti praeities.

Sovietinių laikų atvirukų ar valiutos kolekcionavimas yra kuo puikiausias pavyzdys. Taip žmogus prisimena senus laikus, iš naujo išgyvena prisiminimus, kas suteikia komforto jausmą ir sukelia nostalgiją. Tačiau kolekcionuoti priežastis gali būti ir noras nuolatos ko nors ieškoti bei gaudyti. Pavyzdžiui, kokio nors žurnalo specifinio numerio ar seno kompiuterinio žaidimo ieškojimas ir radimas gali sukelti daug daugiau emocijų nei tik komforto jausmas.

Keisčiausios kolekcijos

Atvirukai, pašto ženklai, monetos – tai pačios populiariausios kolekcionavimo rūšys, apie kurias jau daugelis yra girdėjęs. Tačiau žmonės renkasi pamesti galvą ir dėl ypač keistų, o kartais net ir šiurpą keliančių kolekcijų.

Carol Vaughn iš Jungtinės Karalystės yra surinkusi daugiau nei penkis tūkstančius muilo gabalėlių iš viso pasaulio. Dabar jau pensininkė Carol kolekciją pradėjo rinki dar 1991 metais, o tolimiausias muilo gabalėlis yra atkeliavęs net iš Australijos. Štai britas Richard Jones turi didžiausią vinių kolekciją, kurią renka jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Kolekcijoje, kurioje yra daugiau nei trys tūkstančiai eksponatų, galima rasti netgi vinių iš Romos imperijos laikų.

Australas Graham Barker turi surinkęs savo bambos pūkų kolekciją. Jis ją renka nuo 1984 metų ir turi surinkęs net 22 gramus! Vis dėlto, kolekcijų būna ir išties siaubingų. Rusijoje esančiame Nižnij Novgorod mieste buvo sulaikytas Anatolijus Moskvinas, kurio namuose aptikti net 29 jaunų merginų lavonai, paversti į lėles. Kraštotyrininkas anksčiau užsiėmė nekropolių tyrinėjimais ir buvo tikras kapinių ir laidojimo ritualų ekspertas.

Į Lietuvą žengia amerikietiška pop-kultūra

Dvidešimt pirmas amžius yra kaip niekada palankus jauniesiems kolekcininkams, norintiems rinkti daiktus, atitinkančius jų asmenybes ir pomėgius. Lietuvoje vis labiau ir labiau tampa populiaru rinkti veiksmo figūrėles, o šiuo metu galima įsigyti pačių įvairiausių veikėjų figūrėlių – nuo „Star Wars“ iki „Game of Thrones“. Pradžią tokių figūrėlių kolekcionavimui davė kompanija „Hasbro“, 1964 m. išleidusi žaislų liniją berniukams „G.I. Joe“. Ją sudarė 4 figūrėlės atvaizduojančios Jungtinių Amerikos valstijų karinių pajėgų kareivius – jūrininką, pilotą, sausumos pėstininką ir karo mediką.

Amerikietiškos pop kultūros reiškiniu tapusi „G.I. Joe“ figūrėlė sulaukė didžiulio kolekcionierių susidomėjimo. Jie medžioja kareivėlių ginklus, rūbus ir kitus aksesuarus. Ko gero, pati brangiausia kada nors nupirkta „G.I. Joe“ figūrėlė kainavo net 200 tūkstančių JAV dolerių. Apskritai kolekcinių figūrėlių būna net kelių rūšių – vienų juda rankos ir kojos, kitos statiškos, dar kitos gali būti netgi žmogaus ūgio.

Jau dabar Lietuvoje kuriasi bendruomenės, kurios domisi išskirtinai veiksmo figūrėlių kolekcionavimu, o praėjusiais metais Vilniuje įvykusio žaidimų kultūros šou „GameOn“ metu, vienoje iš konferencijų Tomas Jacevičius pristatė kolekcinių figūrėlių tipus ir jų rinkimo ypatumus. Konferencija sulaukė didžiulio susidomėjimo, kas įrodo, jog Lietuvoje tampa gajos ir pačios naujausios kolekcionavimo rūšys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)