Aštuoniolikmetė Guoda Judickaitė, pasivadinusi slapyvardžiu Guoda Mercury, sako, kad jos slapyvardis kilo dėl draugų įtakos. "Tie, kurie mane geriausiai pažįsta, apibūdina mane kaip gyvsidabrį (angliškai - Mercury) - už ryžtą, nuolatinį pozityvumą ir atkaklumą siekiant to, ko noriu", - sako Londone gyvenanti idėjų ir entuziazmo nestokojanti lietuvė.

Apie jaunos kūrėjos patirtį ir Londone semiamą įkvėpimą - interviu su Guoda.

- Trumpai papasakokite, kaip atsidūrėte Jungtinėje Karalystėje?

- Aš kaip ir daugelis mano amžiaus žmonių, daugiau ar mažiau Jungtinėje karalystėje atsidūriau ne savo noru, o tėvų sprendimu. Iširus šeimai ir vis sparčiau krentant Lietuvos ekonomikai, su mama nusprendėme laimės ieškoti svetur ir 2012 metais apsistojome Londone.

- Kokia veikla užima didžiąją dalį jūsų laiko?

- Šiuo metu studijuoju koledže, tad didžiąją savaitės dalį praleidžiu ten, ne tik plėsdama savo žinių bagažą, bet ir esu grupės seniūnė (Class Rep) taip pat ir studentų atstovybės narė (Student Union), todėl veiklos ir susirinkimų netrūksta. Na, o po viso to, triukšmingomis ir sausakimšomis gatvėmis įžengusi pro namų duris, dažniausiai įsijungusi savo mėgiamą muziką visu garsu griebiu teptuką ir drobę. Tai lyg terapija po įtemptos, ilgos ir varginančios dienos. Kad ir kokia pavargus būčiau, niekada negailiu laiko savo kūrybai, nes tik tai padeda man nusiraminti ir pailsėti.

Asmeninio albumo nuotr. / Paveikslas "Ryto rūkas"

- Ar Londonas - miestas kūrybininkams?

- Visi puikiai žinome, kad Londonas - galimybių miestas. Įdėjus daugiau darbo ir pastangų, čia galima realizuoti bet kokią veiklą. Tad taip, Londonas - miestas kūrybininkams. Yra begalė vietų, kur meniškos sielos žmonės jausis it namie ir savo neramią sielą pamaitins naujomis idėjomis, akis nušvies nuostaba.

- Kokias Londono vietas rekomenduotumėte aplankyti meno mylėtojams?

- Esu aplankiusi daugybę muziejų ir galerijų, kurios yra papuoštos įspūdingiausiais menininkų darbais. Kai kurie iš jų net užgožia kvapą savo kūrybingumu ir unikalumu. Vienus didžiausių įspūdžių palikusios vietos buvo Covent Garden market, kur prekeiviai pardavinėjo įspūdingiausius savo darbus, kurie tikrai yra verti dėmesio. Tarp jų sutikau ir lietuvaičių, kurie džiaugėsi bendraminčių susidomėjimu.

Mėgstantiems modernųjį meną, rekomenduočiau Southbank Centre, kuriame yra ne vienas objektas tikrai stulbinantis. Taip pat labai graži vieta, kuri stebina kūrybingumu ir aerozolinių dažų galia yra Brick Lane Market. Ten galima rasti ne tik akį rėžiančių piešinių, bet ir įdomiausių vintažinių rūbų ar daiktų, taip pat ir aksesuarų, kurie nepalieka abejingų, sunku kažko nenusipirkti.

- Ar turite mėgstamiausią Londono vietą?

- Nepasakyčiau, kad rudens ir žiemos sezonais Londonas patrauklus, net ir įdomiausios vietos nublunka nuo žvarbaus vėjo ir nesiliaunančio lietaus, tačiau pavasarį ir vasarą, nesvarbu, kurioje centrinio Londono vietoje bebūtum, jausiesi pakerėtas. Šiuo metų laiku išprotėjęs metropolis prisipildo dar daugiau turistų, tad net ir trečią valandą ryto einant Tower Bridge tiltu sutiksi ne vieną klaidžiojantį žmogystą ar įspūdingus kadrus gaudantį fotografą.

Esant geram orui labai mėgstu pasivaikščioti Temzės pakrantės takeliais nuo Tower bridge iki garsiojo Big Ben. Praeinant sutiksi ne vieną talentingą muzikantą, kuris bus transe nuo savo muzikos, o aplinkiniai tik džiaugsis tokiu reginiu. Ten esantys garsai užburia, o pučiantis šiltas vėjelis tikrai glosto sielą ir ramina kiekvieną.

Dar viena mėgstamiausių vietų yra North Greenwhich rajonas, kuriame Emirates Air Line siūlo kvapą gniaužiančią kelionę keltu virš Temzės upės iš kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Na, o nusileidus ir toliau paėjėjus, parkelis ir takas virš tvenkinio einant link pakrantės taip pat labai stebina ir leidžia akims džiaugtis.

- Kaip apibūdintumėte savo kūrybą - kuo ji pasižymi?

- Mano kūryba - tai neaiškus nugludintų minčių srautas, iš išgyvenimų ir vaizduotės dalelių perkeltas dažniausiai ant drobės akriliniais dažais. Dažniausiai naudoju būtent akrilą, nes su juo įmanoma išrasti keisčiausių spalvų tonų kurie dažniausiai puošia mano paveikslus.

Kiekvienas mano paveikslas būna mažas eksperimentas, nes nors ir turiu aiškią viziją mintyse, vis tiek kažką naujo įlieju. Labai didelę įtaką mano darbams turi aplinka, kurioje aš tapau. Labai retai renkuosi savo namus minčių išliejimui, nes jaučiuosi spaudžiama keturių sienų, kurios mane įkalina, tad dažniausiai tapau lauke. Išeinu į parkus ar net važiuoju kelias valandas į gražesnę vietą, kuri man atrodo pakankamai jauki savo minčių liūčiai.

Asmeninio albumo nuotr. / Guoda ir jos kūryba

- Ar jūsų kūrybos darbus galima įsigyti?

- Daugelį mano darbų įsigyja mano draugai ir pažįstami. Manau juos žavi ne tik sukurtas darbas, bet kad tai sukūriau būtent aš, sparčiai tobulėjanti asmenybė. Būdama jaunesnė, daug mažiau kūriau ir retai kada paleisdavau juos į viešumą, tad daugelį stebina tai, kad iš pasislėpusios menininkės tapau visur kur įmanoma reprezentuojanti save asmenybė. Nors ir kuriu savo malonumui, labiausiai mane įkvepia kurti palaikymas iš aplinkinių, pagyros ir pastebėjimai, kurie mane skatina tobulėti, tad tik ir norisi mokytis.

Išgyvenus tėvų skyrybas ir emigraciją į Jungtinę Karalystę, neretai apimdavo blogos mintys ir emocijos, tad bandydama to išvengti vis daugiau ir daugiau tapydavau sukurdama vis įdomesnius darbus. Kaip Chuck Palachniuk yra pasakęs „Menas niekada neateina iš laimės“. Aš taip pat apsėsta blogų minčių kurdavau. Mano darbus galite rasti dar šviežiame Facebook puslapyje Guoda Mercury Art.

- Kaip manote, ar lietuvių menininkų darbai turi kažkokį visus vienijantį bruožą?

- Lietuvių menininkai yra labai individualūs, mėgstantys skirtingus stilius ir technikas žmonės. Nežinau kodėl ir netvirtinu, kad būtent visus sieja šis bruožas, bet daugelis mūsų menininkų perteikia labai daug melancholijos ir pilkų minčių repertuaro, kuris pripildo paveikslus realybės ir tampa artimu daugeliui iš mūsų.

- Ką studijuojate? Ar ketinate sugrįžti į Lietuvą?

- Vis dar mokausi viename iš Londono koledžų. Pagrindinį išsilavinimą įgijau Lietuvoje, mokiausi Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje, kur baigiau devynias klases. Emigravusi į Jungtinę Karalystę toliau mokiausi ir vidurinę mokyklą baigiau Londone. Na, o dabar jau antri metai kremtu Slaugos mokslus, po kurių planuoju studijuoti bendrąją mediciną viename iš universitetų Anglijoje arba Škotijoje.

Tikriausiai keista girdėti, kad nepasirinkau mokslo, susijusio su menais, nes atrodo, kad būtent tai turėtų būti man širdžiai artimiausia. Nuo ankstyvos vaikystės mėgau meną, bet dar labiau mėgau mediciną ir žmonių kūnus, tad visada svajojau tapti chirurge, tad šį kelią ir pasirinkau. Baigus mokslus ir prikaupus nemažą sumą santaupų ketinu grįžti gyventi į savo gimtąjį miestelį Pajūralį arba netoliese esančią Kvėdarną, kurioje lankiau mokyklą ir tikrai ketinu dar labiau save puoselėti būtent Lietuvoje.