Cheopsas, arba Chufu
Cheopsas (arba Chufu) – antrasis ketvirtosios Egipto dinastijos faraonas. Pilnas jo vardas Chnum Chufu, reiškiantis „mane gina dievas Chnum“. Cheopso vardu pradėtas vadinti pagal graikų istoriką Herodotą, pirmą europietį, aplankiusį ir aprašiusį Egipto piramides.
Manoma, kad Cheopsas valdė Egiptą 2589–2566 m. pr. m. e. Jis tapo faraonu būdamas apie 20 metų amžiaus. Pagal vienus šaltinius, valdė 23 metus, tačiau kiti šaltiniai teigia, kad jo valdymas truko daug ilgiau – 50 ar net 63 metus. Apie Cheopso valdymą neišlikę daug žinių. Jis minimas kaip griežtas ir žiaurus valdovas, įkūręs keletą miestų, rengęs karo žygius į Sinajaus pusiasalį, vertęs liaudį sunkiai dirbti piramidės statybose.
Išlikę žinių, kad Cheopso valdymo laikais šventyklos neteko privilegijų, o lėšos, skirtos gigantiškos piramidės statyboms, susilpnino valstybę. Šios informacijos neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti. Gal toks Cheopso įvaizdis atitinka tikrovę, o gal tai vėliau Egiptą valdžiusios penktosios dinastijos paskleistas šmeižtas.
Cheopsas turėjo devynis sūnus ir penkiolika dukterų. Ilgai buvo nežinoma, kaip Cheopsas atrodė. Tik 1903 m. Ozirio šventykloje, Abidose, buvo rasta 7,5 cm aukščio barzdoto faraono skulptūrėlė su Chufu vardu. Dabar ši statulėlė saugoma Kairo muziejuje. Ironiška, tačiau tai pati mažiausia faraonus vaizduojančių statulėlių.
Pirmasis piramidžių tyrinėtojas Herodotas
Pirmuoju europiečiu, kurio piramidės aprašymai išliko iki mūsų dienų, buvo „istorijos tėvas“ graikas Herodotas, apsilankęs Egipte apie 450 m. pr. m. e. Ilgą laiką Herodoto pasakojimas apie piramidę buvo pagrindinis informacijos apie ją šaltinis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad aprašyme yra nemažai netikslumų ir klaidų.
Pavyzdžiui, Cheopsas pavadintas Ramzio III įpėdiniu. Iš tiesų Cheopsas sostą paveldėjo iš savo tėvo Snefero. Klaidingai nurodytas ir piramidės aukštis, kuris pasak Herodoto, buvo 236,8 m. Aprašydamas piramidės statybos procesą, graikų istorikas pateikė nepatvirtintų žinių, kad 10 metų buvo statomas kelias per slėnį nuo šventyklos iki piramidės, 20 metų statoma pati piramidė.
Pasak Herodoto, piramidę statė vergai, tačiau dabar jau rasta įrodymų, kad piramidės statytojai buvo kvalifikuoti darbininkai, kuriems buvo mokamas atlyginimas.
Didingiausias pasaulyje kapas
Didžiausia Egipto piramidžių – Cheopso piramidė – buvo pastatyta apie 2550 m. pr. m. e. Keletą tūkstančių metų tai buvo pats aukščiausias žmogaus rankomis pastatytas statinys. Manoma, kad jos svoris – 6,3 mln. tonų. Cheopso piramidė pastatyta iš 203 eilių akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria po 2,5 tonos.
Dabar Cheopso piramidės aukštis 138 m. (iš pradžių buvo 146,6 m). Pirmiausia piramidė buvo papuošta baltų šlifuotų kalkakmenių apdaila, tačiau XIII a. įvykęs žemės drebėjimas apdailą išklibino, po to ją nuplėšė arabai ir panaudojo savo šventyklų bei Kairo miesto statybai.
Karališkasis kambarys
Patalpa, esanti netoli piramidės viršaus, vadinama Karališkuoju kambariu. Jis yra 10,45 m ilgio, 5,20 m pločio ir 5,80 m aukščio. Sienos iš rausvo granito. Kambarys yra puikiai išsilaikęs, per 4 500 metų praėjusių nuo piramidės pastatymo lubose atsirado tik vienas nedidelis įskilimas.
Kambaryje stovi paprastų formų raudono granito sarkofagas. Atrodytų, jis nėra visiškai baigtas. Sarkofagas neturi dangčio, o mumijos jame nėra. Nežinia, ar ji dingusi, ar faraono kūno niekada viduje nebuvo. Nėra jokios informacijos, ar Cheopsas tikrai buvo palaidotas čia, ar jo kūnas amžinam poilsiui paguldytas kur nors kitur.
Piramidės tyrinėtojus stebina ir tas faktas, kad pačioje piramidėje niekur nėra užrašyto Cheopso (Chufu) vardo. Beje, granitinis sarkofagas yra per didelis, kad jį būtų galima įnešti siaurais piramidės koridoriais, todėl manoma, kad jis buvo padėtas piramidės viduje statybų metu.
Faraono motina Heteferesė
1925 m. piramidės rytinėje dalyje buvo atrasta iki tol niekieno nepastebėta kamera. Nustatyta, kad ji buvo skirta Cheopso motinai Heteferesei. Patalpoje rasta masyvių, auksu apkaustytų krėslų, lova, kėdžių, daugybė papuošalų, brangakmenių. Sujaudinti archeologai susirinko prie sarkofago tikėdamiesi jį atidarius pamatyti faraono motinos mumiją.
Deja, sarkofagas buvo tuščias. Kodėl? Beliko tik spėlioti. Gal kapas jau buvo apiplėštas, o baldai liko, nes buvo per masyvūs išnešti siaurais koridoriais? Amerikiečių archeologas Džordžas Reisneris, dalyvavęs atidengiant sarkofagą, spėjo, kad Cheopso motina iš pradžių buvo palaidota visai kitur, šalia savo vyro, tačiau jų kapai buvo apiplėšti, ir jau tuomet dingo Heteferesės kūnas.
Tačiau Cheopso piramidės statytojai neišdrįso šios žinios pranešti faraonui ir į naująją piramidę pernešė uždarytą, tačiau tuščią Heteferesės sarkofagą. O gal mumija buvo pernešta į kitą vietą pačiam faraonui nurodžius po jo mirties perlaidoti motiną arčiau?
Chufu laivai
1955 m. valant piramidės teritoriją pastebėta sandariai uždaryta trikampio formos požeminė kamera. Jos viršus buvo uždengtas 40 sunkių akmeninių plytų. Atkėlus kelias plytas, kameros viduje rastas didelis medinis irklinis laivas, išardytas į 1 224 detales, tačiau visos lentos sudėtos taip, kad kuo labiau palengvintų surinkimą. 43,3 m ilgio ir 5,9 m pločio laivas pagamintas iš libaninių kedrų ir egiptietiškų akacijų. Pagal savo konstrukciją atrodė pritaikytas plaukioti upe. Jame yra dvi kajutės ir 10 porų irklų.
Laivo surinkimas užtruko daugiau kaip dešimt metų. Nebuvo naudojamos jokios vinys nei metalinės detalės. Surinktas laivas nuo 1971 m. eksponuojamas netoli jo radimo vietos.
Valties detalės išduoda, kad ji buvo naudota. Galbūt faraonas Chufu ja keliavo lankydamas ant Nilo kranto esančias šventyklas. O gal šiuo laivu į piramidę buvo atgabentas jo kūnas po mirties. Manoma, kad laivas išardytas ir patalpintas į saugyklą šalia piramidės tam, kad faraonas galėtų juo naudotis savo pomirtiniame gyvenime, plaukiodamas dangaus skliautu kartu su saulės dievu Ra.
1957-aisiais sužinota, kad egzistuoja ir antrasis laivas. Patalpa, kurioje jis saugomas, buvo rasta tik 1987 m. pasitelkus radiolokaciją. Šis laivas šiek tiek mažesnis ir blogiau išsilaikęs. Jis pradėtas restauruoti 2011 m., o jį pradėti eksponuoti tikimasi 2013 m.
Ar senovės Egipte buvo žinoma skaičiaus pi reikšmė?
Iki šiol neaišku, kaip beveik prieš 4 500 metų, neturint jokios technikos, didžiuliai akmens blokai buvo užkelti vienas ant kito. Pagal vieną hipotezę, akmens luitai buvo keliami plačia rampa, spirale ėjusia aplink visą piramidę, tačiau inžinieriams ši hipotezė kelia daug abejonių. Pasak kitos hipotezės, piramidė galėjo būti statoma iš vidaus į išorę.
Neaišku, ir kokios sutvirtinimo medžiagos buvo naudojamos sujungti akmens luitams. Ne kartą buvo paimti mėginiai ir atlikti cheminiai tyrimai, tačiau atsakymas kol kas nerastas.
Nėra žinių, kad senovės Egipte būtų žinoma skaičiaus pi reikšmė, tačiau, architektų nuomone, šis skaičius buvo praktiškai panaudotas statant Cheopso piramidę, kurios skersmuo, padalytas iš dvigubo jos aukščio, duoda tikslią skaičiaus pi reikšmę.
Kai kurie Egipto tyrinėtojai teigia, kad panaudojus egiptietišką colį kaip matavimo vienetą ir išmatavus juo vidines piramidės patalpas, galima perskaityti svarbiausių praeities ir ateities įvykių datas.
Cheopso piramidės įstrižainė visiškai tiksliai nukreipta į Šiaurės ašigalį. Ši kryptis tikslesnė nei Paryžiaus observatorijos.
Piramidės aukštį padauginus iš milijardo, gautume skaičių, lygų atstumui nuo Žemės iki Saulės, kurį Europos mokslininkai sužinojo tik XVIII a. pabaigoje.
Cheopso piramidės viduje oro temperatūra visada pastovi – 20 °C.
Ką dar slepia piramidė?
Piramidės paslaptys ne tik neįmintos, kai kurios paprasčiausiai dar nėra surastos. Pastarųjų metų tyrimai leidžia spėti, kad piramidėje yra daugiau nei 4 500 metų nepastebėtų slaptų patalpų. Nuo 1992 m., piramidės tyrinėjimams naudojant robotus su įmontuotomis kameromis, atrastos anksčiau nepastebėtos durys ir neištyrinėti nežinia kur vedantys koridoriai.
2011 m. Didžiojoje Britanijoje pagamintas robotas, tirdamas Cheopso piramidėje už vidinių kambarių esančias 20 x 20 cm angas, kaip spėjama, skirtas arba ventiliacijai, priėjo kalkakmenio dureles su varinėmis rankenėlėmis. Pirmą kartą šias dureles 1993 m. aptiko angas tyręs vokiečių inžinieriaus Rudolfo Gantenbrinko robotas. Pragręžus dureles, už jų esančioje erdvėje britų robotas lanksčia vaizdo kamera nufilmavo raudonais dažais parašytus ženklus. Jei tai hieroglifai, jų prasmė kol kas nėra iššifruota.
Prancūzų architektas Žanas Pjeras Hudenas, naudodamas kompiuterinį modeliavimą, padarė išvadą, kad Cheopso piramidėje yra keli kol kas neatrasti kambariai. Jis spėja, kad dviejose slaptose patalpose galėtų būti baldų, kuriais pomirtiniame gyvenime būtų galėjęs naudotis faraonas. Mokslininkai tikisi rasti statulėlių ar rankraščių, kurie suteiktų daugiau žinių apie Cheopsą bei galėtų paaiškinti, kaip piramidė buvo pastatyta.
Faktai
Daugiau kaip 3 800 metų Cheopso piramidė buvo aukščiausias žmogaus rankomis pastatytas statinys, kol 1300 m. ją pralenkė 160 m aukščio Linkolno katedra.
Pasak Herodoto, Cheopso piramidė buvo statoma apie 20 metų. Prie jos statybų vienu metu dirbo apie 14 tūkst. žmonių.
Šiandien turistai į piramidę patenka tuneliu, kurį 820 m. padarė kalifas Abu Džafar al Mamunas, tikėjęsis piramidės viduje rasti ir prisigrobti nesuskaičiuojamų turtų.
Anglai apskaičiavo, kad statybos medžiagų šiai piramidei sunaudota daugiau negu visoms bažnyčioms, katedroms, ir koplyčioms Anglijoje. Cheopso piramidė pastatyta taip, kad joje nuolat palaikoma vidutinė oro temperatūra – 20 °C.
Iš viso Egipte yra 118 piramidžių.
Piramidės buvo statomos ne tik Egipte, bet ir priešingoje pasaulio pusėje – Centrinėje Amerikoje stūkso kvapą gniaužiančios laiptuotosios majų piramidės, o prieš keletą metų buvo atrastas Piramidžių slėnis dabartinėje Bosnijoje.
1798 m. piramidę lankė Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Sėdėdamas piramidės šešėlyje jis apskaičiavo, kad trims tokio dydžio piramidėms panaudota tiek akmenų, kad būtų galima sumūryti beveik 4 m aukščio sieną aplink visą Prancūziją.
Cheopso piramidė su šiek tiek mažesnėmis Chefreno ir Menkaurės piramidėmis sudaro Gizos piramidžių kompleksą, kurio įstabiausia dalis – Sfinksas. 20 m aukščio ir 57 m ilgio akmeninė figūra turi liūto kūną ir faraono galvą. Sfinksas pastatytas Cheopso sūnaus Chefreno įsakymu.
