Nustebsite: kaip prieš skrydžius tikrinami lėktuvai ir kitos įdomybės

Remigijus Minkevičius visada jautė polinkį dirbti technikos srityje, tvarkyti automobilius, dirbti su skaitmeninėmis bei mechaninėmis sistemomis, tačiau niekada neįsivaizdavo, kad taps samdomu aviacijos specialistu avionikos srityje, kuris keliaus po visą pasaulį ir dirbs prie didžiausių aviacijos projektų.

- Remigijau, žinau, kad aviacijoje atsidūrėte neplanuotai. Papasakokite savo kelią į šią sferą.

- Taip, aviacijoje dirbti neplanavau. Baigęs mokyklą įstojau į Kauno technikos kolegijos autotransporto elektroniką, nes visada jaučiau polinkį technikai. Paskutiniuose studijų kursuose planavau dirbti su dyzeliniais automobilių varikliais, tačiau internete radau skelbimą, kad naujai besikuriančiai aviacijos įmonei yra reikalingi aviacijos mechanikai. Išsiunčiau CV ir kitą dieną jau buvau pakviestas į pokalbį. Atlikęs keletą testų, atitikau reikalavimus ir buvau priimtas.

Du mėnesius mokėmės teorijos apie lėktuvus, o vėliau mėnesį atlikome praktiką Vilniaus tarptautiniame oro uoste esančiame lėktuvų remonto angare. Praktikai prasidėjus, mums leido pasirinkti, ar norime specializuotis mechanikos srityje, ar elektros sistemų. Aš pasirinkau elektros sistemas ir taip tapau avionikos specialistu. Kiek žinau, dabar Kauno technikos kolegija pradės ruošti šios srities specialistus, tačiau tada tokių studijų nebuvo ir mane į aviaciją, galima sakyti, atvedė atsitiktinumas.

- Turbūt nedaugelis žino, ką daro avionikos specialistas. Gal galėtumėte plačiau papasakoti?

- Aviacijos mechanikai keičia įvairius lėktuvo komponentus, prižiūri techninę orlaivių būklę. Avionikos specialistai yra atsakingi už elektromechaninių, elektrinių, elektroninių, skaitmeninių sistemų tinkamumą. Mes atliekame įvairias lėktuvų modifikacijas – dedame naujus priedus, kompiuterius, laidynus ir kita.

Ši profesija ir yra įdomi tuo, kad kiekviena diena yra iššūkis. Esi nuolatos rotuojamas ir nereikia visą laiką dirbti vienoje zonoje, turi visą laiką mokytis. Taip pat, jei nesi sėslus, gali tapti laisvai samdomu specialistu ir keliauti po pasaulį, kas mane labai žavi. Šioje srityje dirbu jau tris metus, per kuriuos teko dirbti Lietuvoje, Anglijoje ir Airijoje.

Žinoma, tai yra ir gerai apmokamas darbas, o specialistų poreikis tik didėja, dėl nuolatos augančių pasaulinio lėktuvų parko. Čia niekas nesibaimina, kad jau po 5 metų tavo specialybė bus nebepaklausi.

- Minėjote, kad tai gerai apmokamas darbas. Galbūt galėtumėte nubrėžti atlyginimų gaires?

- Viskas priklauso nuo žmogaus. Jeigu yra noras dirbti ir tobulėti, tai ši niša yra tikrai perspektyvi. Kalbant apie Lietuvą, čia atlyginimas yra didesnis nei vidutinis ir svyruoja tarp 700-1000 eurų. Jei keliama kvalifikacija galima uždirbti ir daugiau.

Vakarų Europos šalyse atlyginimai jau kur kas didesni. Priklausomai nuo patirties mėnesinis atlyginimas gali svyruoti tarp 5 - 9 tūkst. eurų.

Man teko aplankyti nemažai oro uostų ir daugelyje jų sutikau bent po kelis lietuvių mechanikus, tad galiu patikinti, kad mūsų specialistai yra vertinami ir vystyti tarptautinę karjerą galimybės yra atviros.

- O kur dirbate šiuo metu?

- Šiuo metu dirbu Airijoje, „Atlantic Aviation Group“ kompanijoje, kurioje atliekame vieną didžiausių lėktuvų modifikacijų Europoje, tai reiškia, kad jame mechaninę įrangą keičiame į skaitmeninę, atnaujiname palydovines sistemas, monitorius ir kitą įrangą, tam, kad orlaivis būtų šiuolaikiškas, o pilotams būtų paprasčiau atlikti įvairias procedūras skrydžio metu.

Šiame projekte tiesioginio darbo yra apie 10 tūkstančių valandų, o jam atlikti dvi pamainos darbuotojų turi 18 parų, kurios dirba ir dieną, ir naktį. Galima sakyti, kad lėktuvų angarai niekada nemiega.

- Gal galite plačiau papasakoti, kada keleiviniai lėktuvai ir kodėl yra perdaromi į krovininius?

- Pagrindine priežastis dėl ko yra perdaromas keleivinis lėktuvas į krovininį - didesnis pelnas orlaivio savininkui, kadangi gabenti krovinius yra kur kas pelningiau nei keleivius. Taip pat orlaivio tarnavimo laikas prailgėja, nes krovininiam lėktuvui yra taikomi mažesni aptarnavimo reikalavimai.

Įprastai lėktuvų tarnavimo laikas yra skaičiuojamas ciklais arba valandomis – vienas ciklas apima lėktuvo pakilimą ir nusileidimą, o valandos skaičiuojamos nuo išskraidytų valandų skaičiaus. Lėktuvuose kaip ir automobiliuose yra daromi techniniai patikrinimai. Pirmasis iš jų, pats mažiausias, vadinamas A-Check, yra atliekamas po maždaug 400 – 600 skraidymo valandų arba 200 - 300 ciklų. Lėktuvas yra apžiūrimas apie 5 dienas, ištestuojamos visos sistemos, atliekami kiti priežiūros darbai.

Kiekvieno orlaivio modelio apžiūros laikas yra skirtingas, todėl sunku nustatyti konkretų ciklų ar valandų skaičių. Bene pati didžiausia apžiūra yra vadinama D-Check, kuri yra atliekama maždaug kas 6 metus. Jos metu beveik visas lėktuvas yra išrenkamas ir keičiamos visos šiai apžiūrai numatytos detalės. Nesvarbu, ar ji dar gera ar ne, bet jei baigėsi jos laikas, ji pakeičiama. Tokiu principu lėktuvas tampa nauju ir gali tarnauti 30 ar 50 metų.

- Pokalbio pabaigai gal galite palyginti Lietuvių ir Europos mechanikų darbą ir kokybės standartus?

- Mūsų mechanikai dirba gerai, Lietuvoje turime gerą ir naują įrangą. Galbūt pats darbo valdymo ir organizavimo modelis yra šiek tiek chaotiškas. Sunku jį palyginti, pavyzdžiui, su „Lufthansa“, viena didžiausių kompanijų pasaulyje, kur angare dirba apie 3000 specialistų ir aptarnauja neįsivaizduojamo dydžio lėktuvus. Šioje vietoje mes dar tik mokomės, tačiau tikrai turime daug potencialo.