Prisipažįsta, kad pradėjo skaudėti ir sąnarius, o labai nesinorėjo dirbtinių – savi mielesni. Tada atsitiktinai sužinojo apie trenerį Vitalijų, dirbantį sporto klube „Sporto kodas“. Nuėjo pasikalbėti.

„Treneris prižadėjo, kad badauti tikrai neteks. Atsiuntė man anketą, labai smulkią, užpildžiau visą ir atsiuntė man planą. Ir nuėjau pas jį pasportuot. Taip ir po šiai dienai. Jau treji metai bus rudenį.
Nukrito 56 kilogramai“,- šypsosi pašnekovas.

Nuo sudaryto mitybos plano sako nenukrypstantis, laikosi griežtai, bet dabar jau nieko nepasigendantis, nors racione nebeliko baltos duonos, saldumynų, pyragų, majonezo, padažų, alkoholio. Iš pradžių tik buvo baisoka, nes buvo pratęs kišti į save viską, kas po ranka pakliūdavo. Ir nors prisipažįsta niekada nebuvęs lieknas kaip pūkelis, visgi labiausiai sugadinę studentavimo metai – kada pavalgai, kada nepavalgai. Paskui draugai, šokiai, baliai, tiek ir tereikėjo.
Gintaro sėkmės istorija: prieš ir po

„Taip ir išeidavo, kad valgiau viską, kas po ranka – tai bulvės, tai padažas, užsigeri, užsikandi ir negalvoji. Taip po truputėlį ir užsiauginau tuos 68 kilogramus per 15 metų,- atsidūsta. - Staigiai nebuvo, vis po truputį, po truputį. Jau tie rūbeliai maži, jau didesnis reikia pirkti. Vis didesnius, didesnius, paskui pasižiūri, kad jau palapinių reikia. Jeigu išsketi rankas, tai ten bulvių maišai tiesiog. Čia dabar kai pažiūriu. O tada man viskas atrodė normaliai. Bet esu atminčiai pasilikęs striukę, tai pats apsivelku, žmoną apgaubiu ir dar drąsiai užsisegam. Nepamenu, bet pilvo apimtis tikrai buvo 1,5 m. Diržai nesueidavo. Bėdų buvo daug, tik tiek, kad su jomis paskui susigyveni ir atrodo, kad taip turi būti. Bet elementariai drabužių nėra, sveikatos nėra, palipt negali, dūsti iš karto. Drabužius perki tik radęs, nesvarbu, gražus ar negražus, bet matai, kad tau tinka tas maišas ir perki“,- prisimena pašnekovas.

Gintaras neneigia, kad sunkiausia buvo pasiryžti tokiems pokyčiams. Susitarti su pačiu savimi, kad jau laikas, kad reikia imtis kažkokių priemonių. Ir džiaugiasi, kad pakeitus mitybą neteko kentėti alkio. Ir nors pirmą mėnesį reikėjo valgyti tik griežtai, kas paskirta, porcijos buvo tokios didelės, kad net neįveikdavo. Užtat vaistus jau visai pamiršo – o anksčiau 10 metų į dieną gerdavo po 9 tabletes.

Anot pašnekovo, svoris nepradėjo tirpti iš karto, tik pakeitus mitybą. „Mes ir svorį, ir apimtis matavom. Per pilvą, klubus. Tai būdavo, kad apimtys krenta, o svoris stovi vietoje. Paskui svoris krenta, apimtys sustoja. Taip įdomiai pulsuojančiai šokinėjo. Paskui buvo toks laikas, kada stovėjo vietoje. Reikia išlaukt. Tada galvoji, aha, gal kažką ne taip darau, gal mažint reikia“. Gintaras negaili gerų žodžių treneriui, kuriuo labai pasitikėjo – žinojo, kad jis pats sportininkas ir eina iki galo.
Gintaro sėkmės istorija: prieš ir po

„Treneris visada pasako, kiek man ko reikia daryti, o kas jau būtų per daug. Reikia duoti ir pailsėti organizmui, kad nenustekent. O iš pradžių eidavau ir 4 kartus, praktiškai stengdavausi eiti kas antrą dieną. Būdavo saviveiklos, kad ir kasdien nueidavau, tada gaudavau velnių nuo trenerio, kad nespėsiu pailsėt. Dabar einu 3 kartus per savaitę ir dar vieną kartą kardio pratimus darau“,- vardija pašnekovas.

Dabar Gintaras sveria 112 kg. Per trejus naujo gyvenimo būdo metus nukrito 56 kilogramai, o su jais – ir nuolatinis nuovargis.

„Labai gerai dabar jaučiuosi, einu į salę noriai. Atsimenu, pirmą kartą nuėjęs kai atsirėmiau į stalą, tai vos jo nenuverčiau. Laiptais reikėjo užlipti, tai uždusau, prakaitas išpylė, reikėjo pailsėt. O dabar noriu eit, sportuot, judėt, krutėt. Ir to apsnūdimo nebėra. Buvau anksčiau toks mieguistas. Pavalgai ir į lovą. Miego norisi, dar kad pasėdėt kur. Dabar net nebegalvoju, jau pripratau prie to, kad galiu, reikia, einu. Pasivaikščiot einu, jau nebeieškau suoliuko, kad kur atsisėst“, energija tryško vyras.

Gintaras juokauja, kad gatvėje sutikti ilgesnį laiką nematyti žmonės labai įdėmiai žiūri, ar čia jis, ar ne jis. O kurie iš viso seniai matę, tai nebepažįsta. Paskui jau išdrąsėję klausia – ar nesergi? Ar viskas gerai? Sakau, viskas gerai, aš čia savo noru ir ne drastiškom priemonėm.

„Ko palinkėtumėt tiems, kurie vis dar guli ant sofos?“,- klausiu pašnekovo.

„Kad surastų savyje ryžto. Man tas pats buvo su rūkymu. Aš rūkiau labai daug, kaip kaminas, po 3 pakelius per dieną. Nusprendžiau, kad reikia mesti. Vaistų ieškojau, paskui į rankas pakliuvo knyga, perskaičiau ją. Ir viskas. Išdalinau cigaretes rūkantiems ir pasibaigė mano rūkymas, nors prarūkiau 15 metų. Ir nuo to karto, galvojau, jei galiu rūkyt mesti, tai ir toliau galiu. Reikia tik ryžto ir noro. Ir neabejoti savimi. Stengtis. Kad aš galiu ir judėt į priekį. Nes niekas kitas nepadarys. Pagalbos tikrai yra, tik reikia klausytis, ką sako, ir tikėt žmogum, o pirmiausia - savim. Ir noro reikia. Svarbiausia reikia norėt. Nes be noro, jeigu kitas atveda, tai nieko nebus. Gali tau ką nori prirašyt, daryt operacijas, bet jeigu noro neturėsi, nieko nebus. Taigi ryžto, noro ir šiokio tokio susitarimo“,- šypsosi Gintaras.

Gintaro trenerio Vitalijaus Smackio komentaras.
Vitalijus Smackis

Gintaras - pirmas mano klientas, kuris tiek daug nuo savęs nusibraukė nereikalingų kilogramų bei centimetrų. Jo mityba anksčiau buvo daugumai turbūt nesuvokiama – jis valgė daug ir be saiko. Todėl buvau nusprendęs pradžioje išmokyti rasti porciją, po kurios jis būtų sotus ir nenorėtų papildomai užkandžiauti. Taigi pažabojom apetitą ir tuo pat metu pradėjome eiti svorio mažėjimo linkme. Kas, beje, buvo labai greitai, nes Gintaras tiesiog pamatė, jog badauti nereikia, galima labiau išsikrauti salėje ir nebijoti maisto. Todėl dabar turime puikius rezultatus, kuriuos ir toliau tobuliname. Didžiuojuosi juo, nes jis, nežiūrint į nieką, sudalyvavo štangos spaudimo varžybose ir buvo prizininkas!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (47)