Danguolė ir Edita vienos pirmųjų atsiliepė į „Draugystė veža!“ organizatorių kvietimą dalyvauti jų projekte – paviešinti savo draugystės istoriją ir laimėti svajonių kelionę į Stokholme vyksiantį Eurovizijos dainų konkursą. Akcijos nugalėtojus turėjo išrinkti Delfi TV žiūrovai, o siužetas apie Danguolę ir Editą turėjo būti rodomas pirmas.
Paskutiniame savo gyvenimo interviu Danguolytė, kaip ją meiliai vadina draugai, buvo tokia, kokią ją visi ir prisimins – trykštanti gyvenimo džiaugsmu ir neblėstančiu optimizmu.
„Mano didžiausias turtas – draugai, - linksmai čiauškėjo vos 86 cm ūgio ir 22 kg svorio moteris. – O tų draugų tiek, kad man vasaros per mažai juos visus aplankyti. Aš per vasarą net su Edita retai susimatau, toks įtemptas draugų lankymo grafikas, Jie mane kažkaip tai patys susiranda, aš tam, regis, nededu jokių pastangų. Man visi sako, kad su tavim neina nesusibendrauti.“
Žvelgiant į nuolat besišypsančią Danguolę, tuo buvo lengva patikėti. „Ji – tikras linksmumo užtaisas, - pasakojo geriausia Danguolės draugė Edita. - Prajuokins bet kur ir visada. Net jei ir būsi blogos nuotaikos, ji ras būdą pakelti tą tavo nuotaiką. Geriau pažinus Danguolę pamatai, kad ir pats visur gali eiti su šypsena“.
Edita ir Danguolė kartu užaugo viename daugiabutyje, toje pačioje laiptinėje. O draugavo jos jau taip senai, kad jaunesnė Edita tos draugystės pradžios net nebeprisimena. Pasak jos, Danguolė buvo, ko gero, pirmoji iš ne šeimos narių, kuri ją dar kūdikį paėmė ant rankų.
Draugės nepraleisdavo nė vieno Marijampolėje ar miesto apylinkėse vykstančio koncerto, parodos ar spektaklio. Dažniausiai netikėtą, tačiau malonų siurprizą draugei suorganizuodavo Danguolė. Išimtimi iš taisyklės netapo ir draugių dalyvavimas projekte „Draugystė veža!“. „Gal ir nustebo, gal pagalvojo, kad truputį per stipriai aš čia jai, bet iš manęs tai ji gali visko tikėtis“, - nuotaikingai svarstė dažnai Lietuvos Coliuke vadinama Danguolė.
Įvairiausios veiklos vos už lagaminą didesnė moteris turėjo tiek, kad užtektų keletui sveikųjų. Danguolė prisipažino, kad 24 valandų paroje jai kartais būdavo per mažai. Orientacinis sportas, peilių svaidymas, šaškės, fotografija, rankdarbiai – tai tik jos pomėgių sąrašo pradžia. Vis dėlto didžiausia Danguolės aistra buvo kelionės. Užsienyje Danguolė buvo vienintelį kartą – prieš trejus metus aplankė pusbrolį Anglijoje. Akcijos „Draugystė veža!“ orgaznizatoriai norėjo įgyvendinti kitą Danguolės svajonę – kartu su Edita aplankyti Švediją. Deja.
„Netektis. Nesuspėjau... Žinojau apie šį žmogų, norėjau susipažinti, bet nesuspėjau... , - savo „Facebook“ paskyroje rašė „Draugystė veža!“ iniciatoriaus „Baltijos ugdymo centro“ vadovas Justas Džiugelis. - Kiekviena netektis priverčia susimąstyti, kas gyvenime yra svarbiausia, taip nutiko ir šiandien. Branginkime tai, ką turime ir žmones, kurie yra mūsų gyvenimuose“
Paklausta, ko norėtų palinkėti žiūrovams, Danguolytė neįprastai rimtai ir ilgam susimąstė. „Būti savimi. Būti stipriu“, - galiausiai pasakė. Tokie buvo paskutiniai jos žodžiai paskutiniame interviu.
Prisidėti prie draugų svajonių išsipildymo galite čia.
Akcijos palaikymo koncertas „Draugadienis“ vyks Palangoje, balandžio 30 d., 19 val. Daugiau informacijos čia.
