Jaunieji raiteliai pasuka Jurakalnio link, kur šiais metais pastatytas 15 m aukščio apžvalgos bokštas, primenantis gėlės žiedą.
Gražuoliai žirgai, valdomi pradedančiųjų jojikų, gana drąsiai stovi ant Ventos upės šlaitų. Atsiveria nepaprasto grožio Ventos draustinio kraštovaizdis – Ventos upės vingiai, visai netoli palei vieną ilgą gatvę išsibarstęs Papilės miestelis, piliakalnis, kuriame ilsisi istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas.
Ne tik jaunieji raiteliai dažnai joja grožėtis šiomis vietomis. Pažintiniais takais ir miško keliukais iškylauja ir čia atvykę turistai – kuriems patinka jodinėti ir džiaugtis įspūdingais Ventos vingiais ir kraštovaizdžiu.
Trenerės skrydis virš kasdienybės
Prieš dešimt metų Aušra baigė Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą ir įgijo žirgininkystės darbuotojos specialybę. Ji sugrįžo į gimtąjį kraštą ir įsidarbino žirgų trenere pas Papilėje žinomą ūkininką ir verslininką Algirdą Martyšių.
Čia išsipildė jos didžiausia svajonė turėti nuosavą žirgą. Pasakodama apie jį Aušra švyti džiaugsmu – ji gavo dovanų gražuolę mišrūnę Deltą. Vienam žirgeliui buvo liūdna, juk jie bandos gyvūnai, todėl trenerė pradėjo ieškoti antrojo. Tos paieškos užtruko, bet pavyko surasti gražuolę ilgakoję trakėnę Darling.
Jojimo treniruotes pas Aušrą pradėjo lankyti Daubiškių kaime gyvenanti dviejų vaikų mama Rasa Balčienė. Ir ji norėjo turėti nuosavą žirgą. O kai labai nori, tada visi troškimai nesunkiai išsipildo.
Rasa įsigijo gražų žemaitukų veislės žirgą Vijurką. Vėliau jų banda padidėjo – įsigijo Hansą ir Helą. Po kurio laiko iš gretimo rajono parsigabeno apleistą, suvargusią hanoverių veislės kumelę Furiją, kuri atsivedė gražų kumeliuką Falko.
Trenerės Aušros nuomone, visos moterys, be kasdienių darbų ir rūpesčių, turėtų užsiimti joms įdomia ir miela veikla. Atokvėpio valandos suteikia daug jėgų ir pasitikėjimo savimi. Aušra sakė, kad ją su Rasa jungia meilė žirgams, todėl abi nusprendė imtis bendros veiklos, mat norinčiųjų lankyti jojimo būrelį vis daugėjo.
Dabar dvi atkaklios moterys po dienos darbų užsiima individualia veikla, veda jojimo pagrindų pamokas, įvairių švenčių proga su žirgais rengia fotosesijas, joja į pažintinius žygius po gražias Papilės apylinkes.
Į treniruotes renkasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Vyriausias jojikas – 66 metų Kazys iš Mažeikių, jo partnerė Sigutė – 56 metų. Pati jauniausia raitelė Atėnė yra septynerių metų.
Ypač visiems patinka apžvalginė kelionė žirgais, kada galima pasigrožėti Ventos slėnių kraštovaizdžiu, aplankyti piliakalnius. Ilgas ištvermės žygis lauko keliukais, miškeliais trunka apie 4 val., įveikiamas 20–30 km atstumas. Aušra pakiliai pasakojo apie nepaprastus pojūčius, kai sėdi ant žirgo, pamatai daug gražių vaizdų, kokių pėsčiomis eidamas dažnas ir nepastebi, nes žmonės retai žvilgteli aukštyn, o žiūri tik sau po kojomis.
Šeštadieniais į treniruotes kartu su Aušra atskuba ir abu jos vaikai – ketvirtokas Ričardas ir šešiametis Gytis. Jiems smagu žiūrėti, kaip Daubiškių jojimo aikštėje per kliūtis šuoliuoja eiklūs žirgai. Ričardas jau bando jodinėti. Jis irgi norėtų su kitais raiteliais joti į ištvermės žygius ir pasigrožėti Ventos upių vingiais.
Žirgų mylėtoja A. Girdenienė pasakojo, kad jų su Rasa veikla tik įsibėgėja. Visi jų savaitgaliai yra užimti. Planams ir sumanymams įgyvendinti kol kas trūksta lėšų. Keletą žirgų laiko Rasai priklausančiame tvarte, o kitą tvartą nuomoja. Ateities planai ir didžioji svajonė – pastatyti erdvią arklidę ir uždarą maniežą, kad galėtų treniruotis ir žiemą. Vasarą bene sunkiausias darbas paruošti arkliams pašarus. Aušra pievoms nuomoja 4 ha, o Rasa turi 3 ha nuosavos žemės. Be šienainio, žirgams duoda avižų, morkų, kartais ir cukrinių runkelių, pagal poreikį – vitaminų.
„Man žirgai – tai lyg paukščiui sparnai. Kai joji, pajunti neapsakomą laisvės pojūtį, turi galimybę pabėgti nuo kasdienės rutinos. Žirgai mane pakelia virš kasdienybės, juos prižiūrėti, šerti, treniruoti ir jodinėti – išsipildžiusi svajonė. Kartais kaimo moterys į mus su Rasa keistai žiūri. Kitiems sunku suprasti, ką mums reiškia žirgai. Tai skrydis virš kasdienybės. Mūsų žirgeliai dabar jau šiek tiek „uždirba“, beveik užtenka lėšų pašarams“, – vedžiodama dar nelabai paklusnų pusantrų metų kumeliuką Falko kalbėjo trenerė Aušra Girdenienė.
Pomėgis tapo gyvenimo būdu
Kai Rasa Balčienė pradėjo lankyti jojimo treniruotes, nemanė, kad žirgai daug ką pakeis. Jai nuo mažens patiko eiklūs ir gražūs žirgai, svajojo kada nors jodinėti. Ištekėjo, augino dukrą Nermedą, gimė sūnus Matas. Buitis, kasdienė rutina, darbo reikalai. Svajonei išsipildyti vis nebuvo tinkamo momento. Kai mirė mama, Rasa suprato, kad laikas bėga greitai, įvyksta lemtingų dalykų, juk gali būti, kad tas tinkamas momentas gali ir neateiti. Tada ji susirado jojimo trenerę Aušrą ir pradėjo mokytis joti.
Pomėgis pakeitė Rasos kasdienybę. Sugrįžusi iš darbo Mažeikiuose ji turi suspėti savo laiką padalyti vaikams, šeimos poreikiams ir žirgams. Dabar Aušra ir Rasa yra partnerės. Jas jungia bendri planai, svajonės ir gražuoliai žirgai. Savo individualią veiklą jos pradėjo 2014 m., pavadinimą pasirinko simbolinį – „AuRa“. Jos norėtų turėti ir kinkomų žirgų, kurie temptų iškilmėms skirtas puošnias karietas. Gal nusipirks ir poniuką, kad vaikai galėtų pajodinėti. Jos tikisi, kad išsipildys ir šios jų svajonės.
Rasa pasakojo apie pirmąjį savo žirgą Vijurką. Grynaveislis, užsispyręs, tikras žemaitukas buvo prabanga jaunai šeimai. Žirgui pirkti pinigų teko paimti iš šeimos biudžeto. Paskui atsirado kiti du žirgai – Hela ir jos tėvas Hansas. Nusipirkusios šiuos žirgus į namus 6 km vedėsi pėsčiomis. Labai pravertė Aušros sukaupta patirtis. Kumelaitė Hela buvo tik devynių mėnesių. Kaip ją auginti, kaip pradėti treniruoti? Bendromis pastangomis įveikė daug kliūčių. Žirgyne turi dar vieną grynaveislį žemaitukų veislės perspektyvų žirgą Kristalą. Jis – kitų žmonių nuosavybė. Į treniruotes atvyksta moksleivių ne tik iš Papilės, bet ir iš Akmenės, Šiaulių, Mažeikių.
Veiklioji Rasa žavisi žirgais, kurie dovanoja daug teigiamų emocijų. Ypač ją džiugina žirgų grakštumas, elegancija, pasitikėjimas ir ištvermė. Žirgo ir žmogaus bičiulystė sunkiai žodžiais įvardijama, jie vienas kitą jaučia ir supranta. Treniruojami yra paklusnūs, pasikeičia jų elgsena, supranta žmogaus komandas. O žmogui žirgai suteikia daug kantrybės, išmoko atkaklumo ir tvirtybės.
