Apie savo mankštą, kavą, čakras ir meilę vyrui pasakoja Lina Lila Lisauskaitė Čebatavičė – jogos mokymams jau aštuonerius metus atsidavusi moteris, siekianti ne tik pritraukti kuo daugiau lankytojų į dvi savo studijas, bet ir svajojanti apie geresnį pasaulį, kuriame visi žinotų ir gerbtų senuosius, tradicinės jogos mokymus.
- Naujųjų metų išvakarėse kėlėtės prieš penkias ryto, kad pravestumėte meditacijas. Ar po to sulaukėte vidurnakčio? Kaip atšventėte Naujuosius Metus?
- Kėliausi 5.15 ryte, iš tikro be žadintuvo, turėjau keltis prieš šešias, bet organizmas pakilo ankščiau. Pravedžiau intensyvią meditaciją su kvėpavimais ir šokiu ryte, o po pietų darėm 108 saulės pasisveikinimu su kitais jogos mokytojais ir lankytojais.
Tai toks ritualas, kurį daro daug jogų prieš naujuosius metus, kad išsivalytų tiek fizinį kūną tiek protą naujųjų sutikimui. Po to su vyru aplankėme tėvus ir važiavome namo. Naujus metus mes pasitinkame švarūs visomis prasmėmis, tai kadangi kūną ir protą jau buvome gerai išvalę ryto ir dienos praktikomis, liko susitvarkyti namus.
Tad draugiškai kibome į darbą ir su meile susitvarkėme savo namų erdvę, pasigaminome šventinę vakarienę, sūriu ir daržovėmis įdarytas paprikas ir indišką saldėsį, ir pasipjaustėme citrinos prie mineralinio vandens. Pavakarieniavus, apie devintą valandą jau taip patraukė prie lovos, nes diena buvo gana intensyvi, jautėmės atšventę Naujus Metus jau du kartus, ypatingai per rytinę meditaciją, kai visi šoko iškėlę rankas į viršų, buvo taip smagu, taip linksma, jaučiausi tikrai triukšmingai pasitikusi Naujuosius.
Vyras užsnūdo, o aš turėjau laiko savo kasmetiniam ritualui, apmąstymui praeitų metų ir ateinančių, užsirašiau, kas man svarbu, apžiūrėjau praeitų metų užrašus, likau patenkinta, nes išpildžiau savo vidinius tikslus. Paprastai nekeliu materialių tikslų, daugiausiai dirbu su vertybėmis ir vidiniais dalykais.
Prieš 23 val. vyras prabudo ir nusprendėm nuvažiuoti pasivažinėti, nes labai gražus oras lauke ir nuvažiuoti kavytės iki degalinės. Pravažiavome pro senus namus, pasikalbėjome ir grįžome namo prieš vidurnaktį. Susikūrėme laužą kieme ir sutikome Naujus Metus prie laužo dviese, su dviem šunimis ir katinu. Matėm daug daug fejerverkų, net pasirodė truputį per daug.
- Dažnai žmonės nuo vieno kraštutinumo metasi į kitą, t.y. buvę vakarėlių liūtai staiga tampa pasišventusiais sveikuoliais. Kaip apibūdintumėte savo gyvenimo būdą? Sveikatingumo aspektas pasireiškia per jogos asanų praktikas, ar ir kitais aspektais, t.y. mityba, dienos režimu ir pan.?
- Na, žmonės linkę į kraštutinumus dažniausia visada ir visur į juos ir metasi. Bet juk yra ir tokių žmonių kurie visada buvo ramūs ir su laiku tampa vis ramesni. Nors mano pačios istorija panaši į pirmąjį variantą - iš kietos vakarėlių liūtės virtau į kietą sveikuolę, bet jogos, kvėpavimo ir meditacijos praktika viską harmonizavo ir dabar mano pačios gyvenimo būdas yra veikiau sąmoningas nei sveikuoliškas.
Gyvenu ryšyje su gamta, už miesto, netoli miško. Tiek namie, tiek jogos studijose yra labai daug augalų, jų apsuptyje jaučiuosi patogiai, namie turime du šunis ir katiną; jaučiu ryšį su gyvūnais, jų nevalgau ir visuomet stengiuosi jiems padėti.
Naudoju mineralus, pusbrangius akmenis, jie man padeda. Jaučiu ryšį su metų laikais – drauge su jais keičiasi ir mano dienos režimas. Gyvenu be žadintuvo, dėl to būna, kad atsikeliu penktą ryto, o būna, kad ir 9.30, leidžiu organizmui diktuoti sąlygas.
Miegoti einu irgi įvairiai, šiaip stengiuosi atsigulti 22-23 val., bet ateina įkvėpimas, tai būna, kad rašau ar piešiu ir iki antros ar trečios valandos ryto.
Kas liečia sveikatingumą – sveikatinu kūną per jogos praktikas, asanas, kvėpavimus, krijas. Suvokusi, jog sveikata ir laimė prasideda galvoje daug dirbu su proto valdymu per kvėpavimą ir meditacijas. Prižiūriu savo energetinę sveikatą, kad ne tik fizinis bet ir energetiniai kūnai būtų sveiki ir puikiai funkcionuojantys.
Kalbant apie mitybą, vos tapusi sveikuole buvau labai kategoriška, valgiau viską gramų tikslumu, bet dabar tiesiog jaučiu kas man tinka, o kas – ne. Čia vėl gi, manau, yra labai svarbus ryšys su gamta – mano mityba iš esmės yra augalinės kilmės. Valgau vaisius, daržoves, grūdines kultūras, lapus.
- Kokia yra tipiška jūsų diena?
- Kasdien stengiuosi ryte skirti laiko sau, kai niekur nereikia skubėti, pasimankštinu, pakvėpuoju, pamedituoju ir pasimeldžiu, tada paskaitau ir tik po to einu maudytis į karštą vonią ir pusryčiauju. Tada, idealiu atveju - pasivaikščiojimas, ne idealiu – darbai. Arba vykstu į susitikimus arba dirbu prie kompiuterio.
Kadangi esu dviejų jogos studijų vadovė, tai darbo prie kompiuterio turiu nemažai. Dieną manęs laukia pietūs, poilsis ir pasiruošimas vakaro jogos pamokai – 17 val. jau išvažiuojame į studijas. Pravedu jogos užsiėmimą ir dažniausiai važiuoju namo, kur, priklausomai nuo situacijos ilsiuosi, toliau dirbu arba ką nors kuriu.
- Kur mokėtės jogos? Kiek laiko jau praktikuojate?
- Jogą praktikuoju jau aštuonerius metus. Viskas prasidėjo nuo pirmos perskaitytos knygos apie jogą - tuomet iškart supratau, kad tai yra mano kelias. Nebuvo nei menkiausios dvejonės. Po tos pirmosios, per porą mėnesių perskaičiau dar dvidešimt septynias knygas apie jogą, meditaciją, mąstymą. Tik po šitos geros dozės žinių pradėjau praktikuoti jogą, labai atsargiai, neskubėdama, dabar atrodo lyg žinodama, jog visą likusį gyvenimą tą darysiu.
Ilgai netrukus nuostabaus atsitiktinumo dėka atėjau į pirmą savo jogos pamoką, pas savo ilgametę jogos mokytoją Lili ir pirmo susitikimo metu pasakiau: aš noriu būti jogos mokytoja, esu tvirtai pasiryžusi ir seksiu visais Tavo nurodymais. Ji gerai apgalvojo, kaip mane apmokyti.
Iki važiavimo į jogos mokytojų kursus dvejus metus praktikavau kiekvieną dieną. Be išimčių. Likus metams iki kursų keldavausi anksti ryte ir sėsdavau medituoti, intensyviai ruošiausi. 2010 metais išvykau į Indiją, Madurai miestą, pas svamį Govindanadą, svamio Višnu Devanandos mokinį ir tenai gyvenau ašrame, mokiausi jogos ir dar daugiau dirbau su savimi mokydamasi ir gyvenimo meno.
Kursai daugeliui dalyvių pasirodė labai sunkūs tiek fiziškai tiek emociškai, tačiau man sunku nebuvo, nes atvykau jau gerai pasiruošusi, todėl, manau, mano patirtis ten buvo labai gili ir kokybiška. Po kursų jau galėjau vadintis jogos mokytoja, tačiau mokyti pradėjau tik po gerų metų.
2011 metais Londone baigiau Ajurvedos institutą „Ayurveda Institute UK“ ir pradėjau dirbti nuostabiame ajurvedos centre, kur pagaliau nedrąsiai ėmiau vesti jogą ir praktikuoti ajurvedą.
2012 metais grįžau į tėvynę, čia pradėjau vesti užsiėmimus „Prana“ jogos centre ir esu labai dėkinga jo vadovui Gyčiui, kuris man davė erdvės praktikai ir su palaiminimu palydėjo, kai pajutau įkvėpimą atsiduoti jogos mokymui “pilnu etatu”.
Taip duris atvėrė nedidukė, bet jauki ir kupina meilės ir šilumos jogos studija, man labai ypatingoje vietoje, sename namelyje netoli Soboro. Šios studijos atidarymas buvo išbandymas mano tikėjimui: „Jei darai tai, kas Tau patinka, su meile ir jei to intencija yra pagelbėti kitiems, Tau tikrai pasiseks“.
2014 metais vykau į Indiją ir dešimčiai dienų atsiskyriau nuo pasaulio Vipasanos meditacijos kurse, siekdama pagilinti žinias, pakaupti energijos ir šviesos, kuria galėčiau dalytis grįžusi. Bėgant laikui susidarė tinkamos sąlygos ir aplinkybės ne tik pasitarnauti žmonėms, kurie nori praktikuoti jogą, bet ir tiems, kurie nori jos mokyti.
Taip dar kartą teko garbė pasidalinti savo žiniomis su grupele žmonių, kurie norėjo mokytis. Beruošiant mokymosi medžiagą kitiems buvo puiki praktika ir man pačiai. Teko dirbti su labai skirtingais žmonėmis su skirtinga patirtimi tiek gyvenime, tiek jogoje - tai labai pagilino mano pačios supratimą apie tai kas yra svarbų mokant kitą žmogų perduoti jogos mokymą. 2015 metais įgijau Yoga Alliace akredituotą patyrusio jogos mokytojo kvalifikaciją ir baigiau giluminio cirkuliacinio kvėpavimo instruktoriaus kursus.
- Ką manote apie jogos asanų praktiką atmetant visus dvasinius aspektus? Dauguma žmonių užsiima joga norėdami būti sportiški ir sveiki, ir kartais net susierzina išgirdę apie čakras ir panašius reikalus.
- Tai labai aktuali tema šiuo metu jogos pasaulyje ir daug kas apie tai kalba. Gerai, kad ne visi tik kalba, yra kas ir dirba šiuo klausimu. Indijos jogos ministerija jau išleido kompetencijų standartą „Jogos profesionalo savanoriško sertifikato aprašymą“ , kuriame detaliai aprašyta ką turi žinoti jogos mokytojas/instruktorius, jei noriu tokiu save vadinti ir jei nori vesti jogos užsiėmimus. Tai žinios apie čakras ir „panašius reikalus“ yra privalomos jogos mokytojui.
Gera žinia ta, kad Lietuvoje taip pat jau yra atsakinga institucija, LSNR yra jogos komitetas, kurio nariai dirba prie jogos metodo aprašymo reglamentavimo ir jogos mokytojų kvalifikavimo Lietuvoje remdamiesi tuo pačiu kompetencijų standartu. Tad, manau, visai netrukus bus pasiektas išsikeltas tikslas ir Joga vadinama bus tai, kas iš tikrųjų yra Joga, o tai, kas yra modifikuota ir iš jogos pasiskolinta, bus vadinama „mankšta jogos pratimų pagrindais“.
Išimti iš jogos žinias apie žmogaus energetines sistemas ir naudoti metodus, veikiančius penkiuose lygmenyse (fiziniam, protiniam, emociniam, energetiniam ir dvasiniam) įsivaizduojant, kad jie veiks tik 3 lygmenyse, yra nelabai išmintinga, nes jie veiks visuose lygmenyse. O jei vedantis žmogus ir praktikuojantis žmogus iki galo nesuvoks ką daro, tai nesuvoks ir kas vyksta, nesuvoks, koks atliekamų pratimų poveikis visoms jo sistemoms.
Paprastas pavyzdys: visai sveikas fiziškai žmogus pradėjo lankyti jogą ir po mėnesio laiko pradėjo jausti skausmą nugaroje. Jei jis mokosi pas instruktorių, kuris žiūri į jogą kaip į fizinę mankštą ir gerai išmano pratimų atlikimą, taigi visus pratimus atlieka teisingai, kodėl vis tiek skauda nugarą?
Žiūrint tik fiziniame lygmenyje atsakymo nerasime, žinoma, jei žmogus sveikas ir pratimai atliekami teisingai. Ir taip ne vienas žmogus nusigręžė nuo jogos jos ir nesupratęs ir dar pasakė kaimynui, kad „nesąmonė ta joga, palankiau mėnesį ir nugarą pradėjo skaudėti, nors niekad anksčiau neskaudėjo“.
Tačiau jei jogą vedantis instruktorius išmano visas žmogaus sistemas, tokį dalyką galima paaiškinti. Jogos ir kvėpavimo pratimų metu pradedamas valyti žmogaus energetinis kūnas, ir jei energetiniame kūne, jo kanaluose vadinamuose „nadžiais“ yra blokų, šios praktikos juos pajudina, dėl to kurį laiką gali paskaudėti, kol blokas išsivaikščios, išsivalys ir praeis. Labai gerai, kad pasijudino jau ir energetinis kūnas - reikia dirbti toliau.
Taigi, kaip sako didieji jogos meistrai, joga - tai lyg gėlių vėrinys ant kurio gali verti kokias tik nori gėles, lapus, tačiau siūlo išimti negali, nes nesuversi vainiko. Siūlas – stuburo metafora – pati jogos sistemos bazė, o paskui jau galima kurti. Tačiau reikia laikytis pagrindinių aštuonių principų „aštanga“, išlaikyti stuburą, pamatą, ir tik po to imtis improvizacijų.
- Kaip paprastais žodžiais paaiškintumėte, kas yra čakra?
- Šiais laikais turbūt daugelis išsilavinusių žmonių žino, kad yra toks dalykas, kaip energija. Kad ji egzistuoja visur. Taigi, žmogus turi fizinį ir energetinį kūnus. Energetinis kūnas turi septynias pagrindines čakras (energetinius centrus) ir energetinius kanalus (nadžius) - per juos teka energija. Nadžiai energetiniame kūne yra kaip mūsų kraujagyslių atitikmuo, o čakros yra nervinių centrų atitikmuo, netgi lokacija jų yra ta pati.
Taigi čakros energetiniame lygmenyje priima energiją iš subtilių šaltinių ir transformuodama perduoda ją fiziniam kūnui. Kiekviena čakra turi savo veiklos ir atsakomybės sritis, įtakoja atitinkamų vidaus organų veiklą, taip pat atitinkamas sferas žmogaus charakteryje, elegesyje ir gyvenime. Čakra gali būti neišvystyta, išvystyta ir harmoninga arba išvystyta ir pažeista.
- Kaip vyksta jūsų vedamos meditacijos? Aš maniau, kad medituoti reikia tyloje ir vienumoje?
- Idealiu atveju taip ir turėtų būti, žmogus turėtų atsisėsti į kryžiuotų kojų padėtį ir įeiti į meditacijos būseną ir ten pasilikti norimą laiko tarpą, 30-60 min. Tačiau šiuolaikiniam žmogui tai yra be galo sunku, visų pirma, dėl fizinio kūno parengties - žmonėms ir penkiolika minučių išsėdėti jau būna sunku, skauda nugarą, kelius. O neramus protas tai nei penkių minučių neduoda ramiai pasėdėti, mintys dažnai šokinėja, emocijos verda, iki meditacijos būsenos atrodo dar reikės laukti kokius penkis gyvenimus.
Dėl to mes vedame įvairias meditacijas, kurių tikslas leisti žmogui bent trumpam pajausti tą sielos ramybę, kai jis nebesusitapatinęs su savo kūnu, kai protas nurimęs, mintys nutilusios ir jis pajunta save. Nors kartą tai pajutęs žmogus visada norės ten grįžti, jis turės stiprią vidinę motyvaciją, kuri neleis jam pamiršti, kaip gera yra suvokti ir pajausti save.
Organizuojame šokio meditacijas, jos labai gerai veikia norint paleisti įtampą, atsikratyti pašalinėmis mintims, išsivalyti ir protą ir emocijas. Darome kvėpavimo sesijas, per kurias žmogus patenka į meditacinę būseną. Darome garsines meditacijas, su mantrų kartojimas. Ir daug kitų įvairių meditacijų, nes mūsų tikslas padėti žmogui surasti tai, kas jam labiausiai šiuo metu veikia, kas geriausiai su juo rezonuoja.
Sakyti, kad yra vieno tipo būdas įeiti į meditaciją, kuris tinka visiems, tai tas pats, kas sakyti, kad yra vieno tipo būdas užmigti, kuris tinka visiems, tai yra viena miego poza, vieno tipo lova, čiužinys, patalynė, kambario temperatūra, kuri tinka visiems. Meditacija yra būsena, į kurią žmogus įeina, kaip ir miegas. Vienas miega lovoj, kitas ant žemės, vienas su pižama, kitas nuogas, vienas apsiklojęs, kitas nusiklojęs, vienas su atdaru langu, kitas ne. Lygiai taip pat kiekvienas žmogus turi surasti savo būdą įeiti į meditaciją.
Iš pradžių gali reikėti daug pagalbinių priemonių, gal ir šokti, ir dainuoti, rėkti, skaičiuoti, bet su praktika pagalbinių priemonių reikia vis mažiau ir palaipsniui žmogus gali įeiti į meditacija tiesiog atsisėdęs ramiai ir pakvėpavęs. Tada jis ir užmiega lengviau, nesvarbu, kokiomis sąlygomis miegotų. Tačiau iki to dažnai yra ilgas kelias kurį kiekvienas eina skirtingai, nors visų kelionės tikslas tas pats – tai ramus, švarus protas ir vidus.
Mes jau treti metai rengiame meditacijos kursus, anksčiau jie būdavo vieno mėnesio trukmės, o šiais metais, sausio viduryje startuojame su trijų mėnesiu trukmės meditacijos kursu. Jo metu kartu eisime tuo keliu, išmokysime žmones įvairių technikų ir metodų, kaip įeiti į meditaciją, kaip išsivalyti nuo minčių ir emocijų, kaip susibalansuoti ir harmonizuotis.
Joga yra toks nuostabus mokslas, turintis labai daug ką žmonėms pasiūlyti, nes netgi ir po to, kai jau gali tiesiog atsisėsti ir medituoti, būna sunkių dienų, kada, tarkim, fizinis kūnas yra pavargęs ir sėdėti 30 minučių atrodo neįmanoma. Tada joga tiesia pagalbos ranką ir duoda metodą – joga nidrą, kuriuo metu reikia tik gulėti ir klausytis balso.
Kai gyvenime atsiranda daug streso, įtampos – joga į pagalbą duoda Prana jogą, kai reikia tik gulėti ir kvėpuoti – iškvėpuoti visas įtampas, mintis. Gerai yra žinoti, kad jei sėdint nesugebi nei akimirkai nurimti, tai galima medituoti dainuojant ar šokant kol nurimsi ir tada įeiti į ramią meditaciją tyloje.
- Ar abu su vyru užsiimate joga? Kaip judu susipažinote?
- Mes su Mindaugu susipažinome prieš dvylika metų, per Naujus Metus, pas mano draugę namie. Dabar eina trylikti mūsų draugystės ir treti santuokos metai. Mūsų draugystė ir meilė MAN yra tokia stebuklinga ir graži, kad kada nors ir apie tai parašysiu knygą.
- Papasakokite apie integralios jogos mokyklą. Kas tai?
- Integralios jogos mokykla yra ne pelno siekianti organizacija, įkurta skleisti jogos ir meditacijos mokslą. Integrali joga - tai vientisas, visapusiškas ir nuoseklus savo esybės, kaip kūno, proto ir sielos ugdymas, vystant ir tobulinant visus asmenybės aspektus remiantis pagrindiniais jogos principais. Mūsų misija yra skleisti gėrį, gyvenimo meną ir ramybę. Mes dalijamės savo žiniomis ir patirtimi, mokome su didele palaima ir atsidavimu.
Esame modernūs labai senos tradicijos skleidėjai, kurie gerbia ir saugoja autentišką jogos mokymą. Pagrindiniu savo mokytoju mes laikome Jogos sutrų autorių Patandžalį ir mokome, gyvename ir praktikuojame pagal šiuos jogos principus. Remdamiesi šiais jogos principais mes laviname ir šviečiame žmones, vedame grupinius ir individualius užsiėmimus, paskaitas, seminarus, kvėpavimo praktikas, meditacijas.
- Ką reiškia jūsų studijos pavadinimas „Buddha on bike“? Kokie žmonės ten lankosi?
- „Buddha on bike“ arba Buda ant dviračio - tai lyg simbolis to, kaip mes perteikiame jogą ir meditaciją. Buda simbolizuoja tą stuburą, pamatą, senųjų tradicijų principus, kuriuos mes gerbiame, jų mokome ir jais remdamiesi gyvename. O dviratis - tai transporto priemonė ir simbolis to, kaip mes tai perduodame. Lyg ir budos išminčiai duodame transporto priemonę, bet ji ne feraris ir ne lėktuvas, tik dviratis, tokia transporto priemonė, kuri nekenkia aplinkai ir šiek tiek pagreitina kelionės procesą.
- Ar kiekvienas jogas privalo būti vegetaras?
- Labai priklauso nuo to ką turime omeny sakydami žodį „jogas“. Jogas – tai ilgas procesas ir priklauso, kur tas žmogus yra šio proceso eigoje. Jogoje nėra nieko privalomo, nes tai yra savanoriškas savirealizacijos mokslas. Yra tik dalykai, kuriuos išminčiai ilgainiui perpratę žmogaus ir visatos prigimtį pataria daryti. Tačiau ar patarimu naudotis ar ne yra kiekvieno individualus sprendimas.
Labai dažnai žmonės jogą neteisingai supranta kaip askezę ir atsiribojimą, bet ši nuomonė yra klaidinga. Fizinė ir protinė laisvė yra jogos tikslas. Dar pačiame pirmame jogos šventraštyje išminčius Patandžalis rašė:
„Atsiribojimas - tai tokia proto būsena, kai nėra aistringo jutiminių malonumų arba alkio malonumų poreikio.“
Taip pat Isavasja Upanišadoje duodamas patarimas: „be prisirišimo mėgaukis“, „nesusitapatink, neprisirišk“.
Pats praktikavimas augina Jūsų valios jėgą, fiziniai ir kvėpavimo pratimai valo Jūsų kūną bei protą ir su laiku Jūs pradedate jausti, kas Jums tinka, o kas ne. Proto švara taip pat pažadina intuiciją – taip Jus pasiekia žinios iš Jūsų vidaus ir padeda priimti teisingus sprendimus.
Žalingi įpročiai nejučiomis po vieną pasitraukia iš gyvenimo. Proto šviesumas ir kūno švara jogui nebeleidžia vėl savęs teršti. Kai kurių dalykų žmonės atsisako sąmoningai, o kiti tiesiog seka iš paskos. Tarkime, dažnai žmogus atsisako raudonos mėsos, praėjus keletui mėnesių jis pajunta, kad nebenori valgyti ir paukštienos, praėjus dar keliems mėnesiams nebeskanūs atrodo ir jūrų produktai.
Panašiai išnyksta ir žalingi įpročiai: žmogui pradėjus rimtai praktikuoti jogą, su laiku cigaretės pasidaro nebemalonios ir kiekvienas dūmas primena apie žalą. Bėgant laikui tas pats įvyksta ir su kitais įpročiais; jei jie neišeina savaime, bent jau išsiugdoma pakankamai valios jų atsisakyti sąmoningai.
- Dažnai girdžiu žmones sakant: negaliu užsiimti joga, nes esu nelankstus. Ką jiems patartumėte?
- Išsimaudyti. Sakyti, kad esu nepakankamai lankstus jogai yra tas pats, kas sakyti, kad esu nepakankamai švarus dušui. Tad patarčiau įlįsti į karštą vonią ar po šiltu dušu, nusiplauti tas nesąmones ir šviežia galva ateiti į jogą.
