DELFI A. Landsbergienės klausė, kas jos manymu yra stiprus žmogus ir kokiomis taisyklėmis, jos manymu, turėtų vadovautis stipri moteris.
– Kas yra stipri moteris? Ar turite stiprios moters ar stipraus žmogaus idealą?
– Visų pirma norėčiau pasakyti, kad man „stipri moteris“ ar „stiprus žmogus“ visų pirma asocijuojasi ne su jėga, o su atsparumu, su gebėjimu nepalūžti, su tvirtybe žinant, kas esi, ko sieki, kokios tavo vertybės ir gebėjimu būti savimi.
Mane visada žavėjo Martinas Liuteris Kingas. Negaliu nepaminėti ir Margaret Thatcher. Mane žavi jų aistra tam, ką darė ir gebėjimas būti atspariems aplinkai, kuri nebuvo palanki. Žavi ir tai, kad nepaisant viso to, ką jie darė, abu sugebėjo ir parašyti bei apsiginti disertacijas.
Mane įkvepia tas gebėjimas derinti mokslinę ir praktinę karjerą. Galiausiai tiesiog nepaprastai gerbiu žmones, kurie mąsto, kurie analizuoja, kurie geba kelti klausimus ir drąsiai ieško sprendimų, t.y. nebijo prisiimti atsakomybės.
– Ar manote, kad pati esate stipri moteris?
– Manau, kad esu gan tvirta. Esu optimistė ir apskritai tikiu, kad gėris visada nugali. Puikiai suprantu, kad tai skamba gan naiviai, bet aš naivi nesu – tiesiog tikiu nuosekliu ir atkakliu darbu, tikiu amžinosiomis vertybėmis.
Man atrodo, kad mes dažnai manome (ar net tikime), kad gyvenime viskas vyksta savaime: savaime teigiamai arba savaime neigiamai. Asmeniškai nuo netikiu. Tikiu, kad mes kiekvienas esame savo Likimo kalvis. Juk nė vienas nesame surakintas grandinėmis ir kiekvienas galime priimti sprendimą, kuris leistų mums būti savimi.
Stiprios moters taisyklės pagal Austėją:
1. Turėk tai, dėl ko tavo širdis dainuotų. Žinoma, geriausia, jei randi tokią veiklą, kuri gali būti ir darbas, ir malonumas. Kita vertus, tiesiog reikia rasti veiklą, kuri būtų maloni: ji leidžia atsipalaiduoti, ji leidžia užsimiršti, ji leidžia pajusti prasmę ir jaustis reikalinga.
2. Humoro jausmas. Net ir tada, kai visiškai, atrodo, svyra rankos, humoras yra geriausia greitoji pagalba. Man pasisekė – mano vyras turi nuostabų humoro jausmą, o vaikai jį paveldėjo, tad mūsų namuose dažnai girdimas juokas. Ar žinote, kad juokas atpalaiduoja net ir didžiausią įtampą?
3. Gebėk pasidžiaugti mažais džiaugsmais. Mes, lietuviai, esame perfekcionistai: ir sau, ir kitiems negailestingi, išsikeliame nežmoniškus lūkesčius, o po to patys nusiviliame ir gedime to, ko niekada ir neturėjome.
Laimę tiriantys mokslininkai vis atkreipia dėmesį į tai, kad laimė yra ne turėjimas to, ko nori, o norėjimas to, ką turi, t.y. gebėjimas džiaugtis tuo, ką turi. Juk kiekvienas turime be galo daug, kuo galėtumėme pasidžiaugti, tačiau dažniau gedime to, ko neturime.
4. Nesijausk auka. Jeigu kažkas nepavyko, ne kaltink save, o pagalvok, ko galėtum pasimokyti iš situacijos. Per vieną vestą seminarą kalbėjau, kad galime įsivaizduoti, jog kiekvienas turime kastuvą. Kaskart susidūrę su sunkumais galime kasti duobę ir nerti gilyn į tamsą arba galime supilti kalną ir pamatyti naujus horizontus. Žinoma, visada kyla klausimas: „Kodėl MAN? Už ką MAN?“, bet geriausia yra išmokti tokiu atveju koncentruotis į tai, ką kitą kartą galėtum padaryti geriau.
5. Išdrįsk paprašyti pagalbos, kai yra sunku. Manau, kad tai – ne silpnybės, o stiprybės ženklas. Juk iš esmės turi tikėti ir pasitikėti savimi, kad galėtum vat taip vat imti ir paprašyti pagalbos. Ir negalvoti, ką „kas nors“ pagalvos. Žmonės visada ką nors galvoja. Jeigu mes galvosime, ką galvoja kiti, ne(be)galėsime kurti, nebegalėsime galvoti apie tai, kas pakeistų situaciją ar net mus supantį pasaulį, galiausiai negalvosime savo galva, o tai – pražūtingas kelias.
Nors tikiu, kad galima būti tvirta/stipria moterimi ir neturint šeimos, man asmeniškai daug stiprybės teikia šeima. Tikiu, kad – ypač moterims – šeima gali būti ir didžiausias palaikytojas, ir didžiausias sparnų pakirpėjas. Didele dalimi tai, ką darau, darau dėl savo vaikų: kad jie matytų savo nuomonę turinčią, daug skaitančią, besidominčią, kritiškai mąstančią, atsparią mamą ir moterį. Didele dalimi ten, kur esu, esu dėl to, kad mano vyras visada mane palaikė.
Šios taisyklės – mano taisyklės. Gali būti, kad net ir man jos pakis! Ir dar. Atsparumas yra ir sąmoningas apsisprendimas, ir procesas. Tam tikra prasme aš kiekvieną rytą atsibundu ir apsisprendžiu būti tvirta. Kartais suklumpu. Bet dėl to neprarandu ūpo. Stojuosi ir vėl sąmoningai apsisprendžiu. Nes tikiu, kad verta. Nes tikiu, kad, turėdamas tikslą, tiesiog negali kitaip.
