Tai mano skaudi, bet su laiminga pabaiga gyvenimo istorija. Būdama 19 metų susilaukiau sūnaus nuo nemylimo vyro. Sakysit, kodėl turėjau su nemylimu vyru santykių? Ne, ne todėl, kad buvau kvaila, bet todėl, kad norėjau išeiti iš smurtaujančio tėvo šeimos.
Tėvas mamą mušė kaip „kriaušę“, ir man kliuvo nemažai. Bet ne apie tai!!!
Norėdama ištrūkti iš tokios šeimos, griebiausi bet kokio šiaudo, kad nors ir neprotingo poelgio. Susitikinėjau su vaikinu, o galiausiai susilaukiau nuo jo vaikučio.
Tikėjausi laimingo gyvenimo, nes jis mane beprotiškai mylėjo, bent taip sakė mano tėvams, ir dėjau visas viltis į tobulos šeimos vertybes. Deja, deja, mano nusivylimui.
Tėvas mano vyrą įdarbino į baldų fabriką pas dėdę dirbti, kad „jauna šeima turėtų stabilų gyvenimą“. Viskas buvo gerai ir nuostabu, pamilau tą žmogų dėl jo gražaus ir gero elgesio su manimi ir mūsų mažyliu. Bet prasidėjo komandiruotės, kurios mano vyrą pakeitė į kitą pusę. Tapo grubus ir pastoviai grįždavo girtas iš darbo. Kartais pradarius duris nuvirsdavo man po kojomis.
Aš laukdavau ir bijodavau, kad jam nieko neatsitiktų girtam. Vieną dieną sužinojau, kad KITA Mergina nuo jo laukiasi, nors jis to nepripažino.
Aš išsiskyriau su juo, nors jis to nenorėjo. Neapkenčiau gyvenimo, žmonių, nebemylėjau savęs ir iš skausmo nežinojau kur dėtis.
Tėvas matė, kaip aš kankinuosi ir žlugdau save, paskatino mokytis, kad mintis nukreipčiau kita linkme. Neapkenčiau visos vyrų giminės ir buvau nusprendusi, kad visi vyrai tokie patys sukčiai.
Ir ko nesitikėjau ir nelaukiau, sutikau JĮ, ką tik grįžusį iš armijos vaikinuką. Jis irgi atėjo mokytis į mano grupę. JIS buvo jaunesnis už mane, todėl žiūrėjau į jį kaip į draugą. Jo atkaklumas, pasiryžimas ir švelnumas mane privertė prisileisti prie savęs. Jo švelnumas ir meilė išgydė skausmą mano širdyje ir iš naujo sužadino mano širdį spurdėti.
Mūsų meilė tęsiasi jau 13 metų ir laksto mūsų mažiukai vaikučiai šalia, ir norisi gyventi, ir visiems palinkėti, kad reikia nenuleisti rankų ir NEPASIDUOTI ŽIAURIAM LIKIMUI.
O mano buvęs vyras jau ketvirtą kartą vedęs ir vėl išsiskyręs, ir niekaip neranda savo meilės. Ir daugybę kartų prašė manęs duoti jam šansą pasitaisyti.
Mylėkit moterys save ir vertinkit save, neleiskit skaudinti savęs! Gyvename tik vieną kartą! Tokia mano istorija.
Rudaakė Juodukė
