„Visko būna. Kartais pakariaujam, bet negaliu sakyti – berniukai klauso“, – atskleidžia stipri moteris.

Nusprendė nekentėti

„Iš pradžių santuoka buvo graži, – gyvenimo istoriją pasakoti pradeda Laima. – Tačiau vyras po truputį įniko į alkoholį. Pradėjo ir ranką kelti. Tiesa, ne prieš vaikus, tik mane mušdavo. Buvo baisu. Aš išeinu į darbą, o jis namo atsiveda įvairiausio plauko sugėrovų. Vargau penkerius metus. Supratau, kad toliau taip tęstis nebegali, bet vis delsiau, delsiau, kol kantrybė trūko.“

Penkių atžalų mama skaičiuoja viena vaikus auginanti jau penkerius metus.

„Kai skyrėmės, vyras dar prašė atleidimo, tačiau nutariau nesiaukoti nei dėl jo, nei dėl vaikų. Geriau vienai auginti. Nenorėjau, kad vaikai matytų smurtą“, – sprendimo nesigaili ponia Laima.

Stengėsi likti

Moteris prisimena, kad sunkiausia buvo buvusį sutuoktinį išprašyti iš bendrų namų.

„Jis nenorėjo išeiti. Turėjau su berniukais viename kambaryje gyventi. Nei man, nei jiems nebuvo patogu. Sūnums reikėjo atskiro kambario. Juk galiausiai ir apie mergaites pasikalbėti nori“, – šypteli ryžtinga mama, o pavymui jos – ir berniukai.

Dabar moteris džiaugiasi ramesniu gyvenimu. Laima atrodo tvirta, o jos akys stebina trykštančiu optimizmu.

Metė gerti ir padeda

Visi penki berniukai – vieno vyro vaikai. Laima atskleidžia, jog dabar vaikų tėvas pasikeitė – nebegeria.

„Jis aplanko berniukus, pasiima į savo namus paviešėti“, – pasakoja moteris.

L. Vaidotienė viename miesto vaikų darželyje dirba kiemsarge. Dar moteris gauna pinigų už vaikus ir alimentus. Jos mėnesio pajamos nesiekia 300 eurų. Tačiau moteris nesiskundžia, kad iš tokių mažų pinigų būtų sunku auginti penkis sūnus.

„Nepasakyčiau, kad vaikai labai daug valgytų. Gal kitų tiek vienas suvalgo, kiek mano visi penki sudėjus“, – juokiasi pašnekovė.

Moteriai padeda viename Kėdainių rajono kaime gyvenanti jos mama. Ši duoda daržovių, pieno produktų.

„Draugai leidžia naudotis netoli Kėdainių, Paobelyje esančiu žemės sklypu. Ten ir šiltnamį, ir daržiuką praėjusiais metais turėjau“, – priduria ji.

Sūnūs – su specialybėmis

Vyresnieji Laimos sūnūs siekia įgyti specialybes.

„Nė vienam profesijos nerinkau. Jie patys. Vienas taps virėju, nors tikėjomės, jog bus stalius, kitas susidomėjo autoelektrika“, – išduoda mama.

Virėjo amatą studijuojantis vaikinas mokslus kremta Kaune. Į šį miestą kitąmet persikelti planuoja ir jo brolis.

Mama džiaugiasi, kad sūnaus mokslai didmiestyje daug nekainuoja.

„Tereikia sumokėti vienkartinį mokestį už maitinimą ir bendrabutį. Iš viso apie 15 eurų“, – skaičiuoja moteris.

Per vasarą dirba

L. Vaidotienės sūnūs vasarų vėjais neleidžia. Per tris atostogų mėnesius vaikinai stengiasi užsidirbti pinigų mokslo metams.

„Dirba, ką gauna: ir pas ūkininką, ir mieste. Vyresnieji patys užsidirba, tik mažiesiems daugiau skirti turiu“, – sako mama.

„Vaikai darbuojasi ir namie: sutvarko kambarius, paremontuoja, jei ką reikia, – pasakoja moteris ir tuoj pat juokais priduria. – Tik pietų ruošti nepadeda.“

Mažas butas – šešiems

Darbšti kėdainietė su sūnumis gyvena dviejų nedidelių kambarių bute. Viename – ji, kitame – berniukai. Vyriausiajam 19 metų, jaunesniems 18 ir 17. Šeimos pagrandukams dvyniams – po 10 metų.

Paklausus Laimos, ko jos buičiai labiausiai trūksta, moteris ilgokai svarsto.

„Daugiausia vietos namie užima lovos. Dvyniai miega dviaukštėje, o vyresnieji – sudedamose. Taip sutaupome vietos. Bet mažieji mėgsta paišdykauti, pašokinėti ant lovų, tad jos lūžta. Vyresnieji sūnūs vis taiso, taiso, bet štai vienos jau nebėra nė kaip taisyti. Lova mums labai praverstų, – kuklindamasi prasitaria ji. – Tik reikėtų sudedamos, nes kitokia tiesiog kambaryje netilptų.“

Netrukus šeima netikėtai sulaukė taip reikalingo baldo. Sudedamą lovą jai padovanojo labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“, pagelbėsiantis moteriai bei jos vaikams ir ateityje.

„Kai pats stengiesi, nenuleidi rankų, tai ir pagalba iš šalies ateina visai nelauktai ir tada, kada jos labiausiai reikia“, – spinduliuodama optimizmu džiaugiasi Laima.

Didesnio nenori

Teiraujuosi: „Galbūt didesnis būstas šeimai praverstų?“ Moteris puola tikinti, jog nereikia. „Trys sūnūs jau beveik užaugę. Jie nori būti savarankiški ir gyventi atskirai. Tad dabar pasispaudžiame ir sutelpame, o kai liksiu viena, vietos bus sočiai“, – sako moteris.

Laimą ir jos berniukus paliekame su maloniais rūpesčiais: montuojančius naują lovą ir besitariančius, kur ji stovės. Išsiskiriame linkėdami šeimai, kad jų namuose atsirastų daugiau naujų gražių daiktų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (114)