Tačiau kalbame ne tik apie tai: pakeliaujame ir po svajonių šalis, kol galiausiai paaiškėja, kad tai – Lietuva.
– Ką tik baigei šokio pedagogikos studijas. Kuo dabar užsiimi?
– Mano veikla, žinoma, sukasi aplink šokį. Buvau savo vaikučių, kuriuos mokau šokti, sportinėje stovyklėlėje. Einame profesionalumo link, bandome būti šokėjai. Studijoje daugiausia dirbu su jais, žinoma, šiek tiek dirbu ir su suaugusiais, jaunavedžiais. Tenka ir teisėjauti. Gal skambės keistai, bet tenka tai daryti net dainavimo konkursuose. Žinoma, vertinu judesį scenoje.
– Kadangi prakalbome apie sportą, kokia tavo nuomonė apie situaciją šalyje? Vaikai pakankamai sportuoja?
– Ketvirtame kurse pasirinkau atlikti kūno kultūros mokytojo praktiką. Tad dirbau su vaikais mokykloje, stebėjau, kaip jie sportuoja, galėjau įvertinti jų fizinį pasirengimą. Žinios – liūdnokos: daugelis jų turi sutrikusią koordinaciją, yra hiperaktyvūs, negali susikoncentruoti, labai greitai pavargsta. Nieko keista, nes žaidimai planšetėmis užima didžiąją jų laisvalaikio dalį. Tad šalyje vaikams sportuoti iš tiesų reikėtų daugiau.
– Lietuvoje tau gyventi gera?
– O jums čia blogai? Vasarą čia viskas žalia, kvepia, gražu. Mūsų kraštas be galo gražus. Žinoma, yra piktų, niurnančių žmonių. Kalbant apie lietuvius, manau, kad tai daugiausiai lemia klimatas. Tačiau viskas priklauso nuo to, kuriuo kampu pažiūrėsi. Visur gali matyti piktų veidų: tiek Ispanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje. Nors ten saulė šviečia kur kas dažniau.
Ką nori matyti, tą ir matai. Kiekvienas žmogus jaučia laisvę būdamas savimi, savo erdvėje. Tad kiekvienam linkiu, kad būtų galimybė gyventi Lietuvoje. Čia mes turime savas teises, savą mentalitetą, kurio niekas nekomentuoja ir niekam jis nekliūna.
– Ne kartą esi žurnalistams užsiminusi, kad mėgsti keliauti. Kuri yra tavo svajonių kryptis?
– Apskritai kelionės visomis prasmėmis yra gėris. Plečiasi akiratis, kinta požiūris į daugelį dalykų. Manau, kad kiekvienoje valstybėje gali surasti, kur galima smagiai pakeliauti. Ir visus Lietuvos gražiuosius kampelius norėčiau aplankyti. Tačiau, jei kalbėsime apie egzotiką – mane labai domina Azijos šalys. Viena mano draugių ką tik ten lankėsi ir nenustoja pasakoti, kaip ten gražu. Tad labai norėčiau ten pakeliauti.
– O Amerika svajonių šalimi netapo?
– Ne, mano svajonių šalis – Lietuva. Galbūt man lengva kalbėti, nes čia turiu galimybę daryti tai, ką noriu ir kas man patinka. Taip, čia vyksta ir tam tikrų negerų dalykų, bet esu linkusi žiūrėti į perspektyvą. Esame jauna šalis. Tik nuo tavęs priklauso, kokią aplinką aplink save susikursi, ką veiksi gyvenime. Tad gal sakykime, kad svajonių šalis ta, kurioje jautiesi gerai.
– Visuomet pasidomime ir pašnekovių sveikatos bei grožio reikalais. Kaip juos puoselėji ir tausoji? Kokių paslapčių turi?
– Man gyvenime be galo pasisekė, kad nuo mažų dienų lankau sportinius šokius. Tai, savaime suprantama, lemia didelį fizinį aktyvumą. Tad sportas man prie širdies visą laiką. Niekuomet jo iš gyvenimo neišmetu, nes man tai teikia didžiulį malonumą. Net krepšinis, futbolas, kitos komandinės sporto šakos, kurias mėgėjiškai teko „pereiti“ universitete, man mielos. Sportinė veikla neatsiejama mano laisvalaikio dalis.
O paslaptys... Kiekvienas turi rasti tai, kas būtent jam labiausiai tinka. Jei kalbame apie mitybą, reikia valgyti sveikus, tačiau tuos produktus, kurie patinka, jų norisi, o ne kas kartą vadovautis žiniasklaidoje pateikiamas naujų dietų patarimais. Pastarosios apskritai nėra išeitis. Lietuvoje nuo mažų dienų turėtų būti daugiau šviečiama, kas yra sveika.
Manau, kad mokyklose turėtų būti sveikos gyvensenos pamoka, kurioje būtų kalbama apie sveiką mitybą, valgymo sutrikimus, jų pasekmes. Keista, kad taip mažai apie tai šnekame, tačiau labai į tai orientuojamės. Tuomet neišvengiame klaidų.
Be to, visuomenei labai rūpi nuomonė apie išvaizdą. Koks skirtumas, tu plonas, storas, aukštas ar žemas? Tai parodo, kad stinga tam tikrų vertybių. Kiekvienas turi savo kūne jaustis patogiai. Jei jis visavertiškai gali gyventi, jam jo figūra yra priimtina, visiškai nesvarbu kaip jis atrodo.
O dabar, sakyčiau, esame linkę į kraštutinumus. Reikia rasti sau tinkamą aukso viduriuką. Tiems žmonėms, kuriems nepatinki, nepatiksi bet koks. O tie, kurie tave mylės, norės matyti laimingą. Toks gi būsi tada, kai patiksi sau.
– Koks maisto racionas vyrauja tavo kasdienybėje?
– Labai mėgstu salotas bei baltą mėsytę. O vasarą, kiek galiu, tiek džiaugiuosi uogomis: trešnėmis, braškėmis, mėlynėmis. Dievinu arbūzą. Mėgstu gerti vandenį, visada jo turiu po ranka. Dar labai patinka, jei pavyksta į jį mestelėti kelis citrinos gabalėlius, braškių, greipfruto ir mėtos. Pati geriausia gaiva.
