Padeda susigyventi su liga

Kauno technologijos universiteto (KTU) teatras-studija „44“ kartą per mėnesį virsta „Išgyvenimų teatru“. Kuriami spektakliai, kuriuose įkūnijamos diabetu sergančių žmonių gyvenimo istorijos. Jas vaidina KTU teatro-studijos „44“ vadovas Ridas Žirgulis ir Ugnė Žirgulė. Projekto „Išgyvenimų teatras“ idėja – padėti sergantiems žmonėms susigyventi su savo liga, ją nugalėti.

„Vaistai gydo. Jie gali pristabdyti žmogaus organizme vykstančius tam tikrus procesus, bet ar žmogus pasijus geriau, ar jo sveikata pasitaisys, labai priklauso nuo jo sąmonės, minčių. Kai siela švari, ji gali daryti stebuklus. Šis projektas atliepia mano teatro viziją: teatras turi gydyti sielą“, – sako projekto vadovė, režisierė Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė.

Projekte dalyvaujantys diabetu sergantys žmonės tris dienas kartu su aktoriais ir režisiere kuria spektaklį – išgyvena reikšmingą savo patyrimų istoriją. Pirmą dieną pacientai aprašo kokį nors įvykį, stipriai juos paveikusį. Atsiverti prisimenant ir rašant apie svarbius dalykus jiems padeda režisierius.

Antrą dieną kuriami spektakliai. Kartu su profesionaliu režisieriumi ir aktoriais dalyvauja ir pacientai – jie tampa savo istorijų scenarijų režisieriais.

Trečią dieną teatro scenoje rodomi mini spektakliai. Jų dažniausiai būna penki – tiek pacientų kartą per mėnesį savo gyvenimiškas istorijas perkelia į teatro sceną. Tądien pacientai tampa žiūrovais. Spektaklius žiūri ir jų artimieji bei savo ligonių sveikatos priežiūra besirūpinantys gydytojai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos.

„Pasitelkiant meną galima daryti stebuklus. Ir jų įvyksta: matome, kaip projekte dalyvaujantys pacientai pakeičia požiūrį į tam tikrus dalykus, įveikia psichologines problemas, labiau susidraugauja su savo liga“, – tvirtina A. Žukaitė-Kupčiūnienė.

Kuria kartu su profesionalais

Viena iš projekto dalyvių – nuo paauglystės diabetu serganti Gražina Rudzevičiūtė iš Kelmės rajono. Vaikų darželyje dietiste dirbanti moteris teigia, jog iš pradžių buvo nelengva suvokti ir priimti, kad diabetas – liga visam gyvenimui, bet laikui bėgant su tuo susitaikė.
„Visokių aplinkybių būna – tai geriau, tai blogiau jaučiuosi, bet stengiausi susigyventi su liga“, – teigia G. Rudzevičiūtė.

Po spektaklio pagal Gražinos aprašytą svarbų jos gyvenimo epizodą, ji prisipažino maniusi, jog viskas bus ne taip sunku, šiek tiek paprasčiau.

„Nelengva vėl išgyventi buvusius įvykius. Paprastai taip giliai po savo gyvenimą nesikapstau, – tvirtina G. Rudzevičiūtė. – Po spektaklio apėmė jausmas, kad vėl tą situaciją patyriau iš naujo, bet ji praėjo ir pajutau palengvėjimą.“

Aktoriai Ridas ir Ugnė Žirguliai tikino branginantys galimybę prisiliesti prie jautrių istorijų, kurias jiems patiki diabetu sergantys žmonės. Susitikimas su tokiais žmonėmis, jų istorijų vaidinimas labai praturtina, sako aktoriai.

„Visos suvaidintos istorijos – labai skirtingos. Vieni žmonės rašo apie savo ligą, paveldėtą polinkį sirgti diabetu, apie ta pačia liga sergančius tėvus ar vaikus. Kiti pasakoja apie nusivylimus gyvenime, artimųjų netektis, skaudžius įvykius arba priešingai –
apie džiugias akimirkas, įsimylėjimą, – teigia U. Žirgulė. – Vaidinti šiuose spektakliuose labai įdomu ir atsakinga, nes stebi tas žmogus, kurio istoriją vaidini. Negali nieko sumeluoti, neturi teisės klysti.“

Negalima atsiriboti ir išlikti abejingam, kai pacientai atskleidžia savo jausmus ir išgyvenimus.

„Mes, sveikieji, kartais palūžtame, o jie lyg ir pagrindo po kojomis turėtų turėti mažiau už mus, bet supranti, kokie jie stip­rūs, ir tos stiprybės mokaisi“, – sako aktorė U. Žirgulė.

Nuo sausio mėnesio, kai prasidėjo projektas, suvaidinta jau per dvidešimt diabetu sergančių žmonių istorijų. Pasak aktoriaus ir teatro vadovo R. Žirgulio, kiek­vienas spektaklis duoda daug patirties, padėsiančios kuriant ir kitus vaidmenis (Ridas Žirgulis ir Ugnė Žirgulė – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai).

„Mes džiaugiamės, kad „Išgyvenimų teatro“ spektakliais galime padėti sergantiems žmonėms spręsti jų psichologines problemas, nugalėti ligą. Juk ir „Išgyvenimų teatro“ idėją pasiūlę medikai sakė: pirmiausia reikia gydyti sielą, o paskui kūną“, – tvirtina R. Žirgulis.

Keičia gydytojo ir paciento santykius

„Išgyvenimų teatro“ projektas jau penkiolika metų vyksta Šveicarijoje, dešimt – Prancūzijoje, kiek trumpiau – Italijoje. Projekto iniciatorius ir pradininkas – gydytojas endokrinologas iš Šveicarijos prof. Jeanas Philippe‘as Assalis. Jam talkina garsus prancūzų režisierius Marcosas Malavia.

Lietuvą šio projekto idėja pasiekė prieš metus, kai prof. J. P. Assalis viešėjo Kaune ir jam buvo suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto garbės daktaro vardas.

„Tuomet profesorius pasiūlė ir mums imtis „Išgyvenimų teatro“ projekto Lietuvoje, – pasakoja LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Diabetologijos sektoriaus vadovė, gydytoja endokrinologė dr. Evalda Danytė. – Suradę partnerius – profesionalius aktorius ir režisierių – pradėjome dirbti. Pirmojo spektaklio režisierius buvo

M. Malavia. Pasižiūrėję, kaip viskas vyksta, pradėjome patys toliau įgyvendinti projektą.“

Dauguma projekte dalyvaujančių diabetu sergančių žmonių – gydytojos E. Danytės pacientai. Dažniausiai išdrįsta savo surašytas istorijas perkelti į teatro sceną jauni žmonės. Vyriausiai projekto dalyvei – penkiasdešimt metų.

„Projekte dalyvauti siūlome pacientams, kurie mumis pasitiki. Juk jie ryžtasi tam tikram nuotykiui, nežiniai, nes nelengva pradėti daryti tai, ko gyvenime niekada nesi daręs, – sako gydytoja E. Danytė. – Vienas iš šio projekto tikslų – paciento ir gydytojo santykių keitimas pasitelkiant žmogaus, kuris serga, suvokimą.“

Ligonis su savo jausmais dažnai yra izoliuotas, vienišas ir jam atrodo, kad kiti jo nesupranta. Pas mus kalbėti apie tai, kas skaudu, dažniausiai yra gėda. Tai, kad sergantis žmogus tą gali daryti saugioje projekto, teatro aplinkoje, kur jo niekas nepasmerks, nevertins, yra dovana, sako gydytoja.

„Kita dovana – išgyvenimas, virstantis popieriniu dokumentu, o paskui pasidalijimas su kitais ir perkeliamas į visiškai kitokią erdvę, kur aktoriai, muzika, spalvos, apšvietimas, judesys, – teigia dr. E. Danytė. – Kitas etapas – kai pacientui spektaklio variantus siūlo aktoriai, režisierė, kad būtų kiek galima geriau atspindėti jausmai, kurie buvo paciento išgyventi rašant tą istoriją. Finalinis etapas, kai ligonis tampa žiūrovu ir pamato savo istoriją tarsi iš šalies, dažnai pakeičia jo požiūrį ne tik į tą situaciją, bet ir padeda spręsti kitas gyvenime iškylančias problemas.“

Pacientai pasakoja, kad po spektaklių jie sugeba atleisti sau ar juos įskaudinusiems žmonėms. Dėl vidinių problemų, susikaupusių išgyvenimų ir nuoskaudų būna ne tik sunku valdyti savo ligą, bet ir kitus gyvenimo aspektus, o pasidalijimas skausmu su kitais žmonėmis yra veiksminga gijimo priemonė.

„Išgyvenimų teatro“ projektas naudingas ne tik pacientams, bet ir medikams, įsitikinusi endokrinologė E. Danytė.

„Projektas suteikia galimybių keisti profesinį identitetą, kad medicina nevirstų vien tik techniniu dalyku, kai nustatomi simptomai, diagnozė ir paskiriamas standartinis gydymas. Juk kiekvienas pacientas – asmenybė su savo išgyvenimais. Gal praeityje jis patyrė tokių įvykių, emocijų, kurios liko kaip trukdis gerai pasirūpinti savimi šiandien. Projektas suteikia galimybę pasidalyti savo išgyvenimais su kitais žmonėmis ir atsikratyti iš praeities atlydėjusių trukdžių.“