Jautri nuo vaikystės
Švedijoje gyvenanti dainininkė Loreen pasaulyje išgarsėjo 2012 m. „Eurovizijos“ konkurse su daina „Euphoria“ laimėjusi pirmąją vietą. Balandį pirmą kartą į Lietuvą atvykstančios atlikėjos repertuaras, ko gero, žinomas ne vienam mūsų šalies melomanui. Tačiau šios moters gyvenime prasmę turi ne tik muzika. Dainininkė yra filantropė ir kovotoja už žmogaus teises.
„Esu mačiusi daug įvairių dalykų, taip pat ir tokių, kurie daugeliui europiečių yra neįsivaizduojami. Nors gimiau Švedijoje, mano šeima yra kilusi iš Maroko. Per vasaros ir žiemos atostogas dažnai vykdavau į šalį, susitikdavau su ten likusiais giminėmis bei bendraudavau su eiliniais marokiečiais. Tai, ką matydavau ten, prisimenu iki šiol“, – Vakarų žiniasklaidai pasakojo ji.
Loreen prisimena, kad jos matytuose vaizduose atsispindėjo skurdas, neraštingumas, moterų ir vyrų lygių galimybių stoka.
„Matydavau, kad mano giminės, gyvenantys ten, stokoja maisto ir pastogės, o moterų ir vyrų galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas labai skiriasi. Moterų sveikatos klausimai to regiono valstybėse, kaip ir kitose Trečiojo pasaulio šalyse, yra labai sudėtinga sritis. Dažnai jos negali gauti tokių pačių paslaugų kaip kad vyrai. Nuo vaikystės man buvo skaudu tai matyti, tačiau dažnai jausdavausi bejėgė, nes nieko negalėjau pakeisti. Šiandien jau galiu atlikti konkrečius darbus, o mano populiarumas padeda plačiau skleisti žinią“, – pasakoja ji.
Lankėsi Afganistane
Dainininkė ne tik viešai kalba apie trečiojo pasaulio šalių gyvenimą, taip atkreipdama dėmesį į tenykščių žmonių skaudulius. Ji bendrauja su žmogaus teisių gynimo grupėmis, dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose, skatina pačius žmonės aktyviau kovoti už savo teises. Dėl šios veiklos 2013 metais atlikėja tapo organizacijos „Švedijos komitetas Afganistane“ ambasadore. Tai - garbės titulas, suteikiamas už nuopelnus visuomenei.
„Noriu pasinaudoti savo, kaip menininkės žinomumu, kad galėčiau skleisti žinią pasauliui ir apie šią šalį. Sieksiu, kad parama Afganistano žmonėms būtų didesnė. Jos ten tikrai labai reikia“, – tuomet sakė atlikėja.
Loreen lankėsi ne tik šios šalies sostinėje Kabule, bet ir viename kaimų. Nors situacijos vaizdas provincijoje „Eurovizijos“ nugalėtoją nuliūdino, tai nesumažino jos optimizmo.
„Neraštingumas - milžiniškas. Tačiau jau artimiausiu metu turėtų būti pradėtos pirmosios mokyklos šiame kaime statybos. Tais suteikia viltį, todėl dar apsilankysiu čia ir būtinai stebėsiu statybos darbus. Mokslas - pagrindinis vaikų ateities gerovės užtikrinimo šaltinis. Tik gavę išsilavinimą jie gali tikėtis išbristi iš skurdo, siekti geresnės sveikatos apsaugos, platesnio savo teisių užtikrinimo“, – sakė ji.
„Švedijos komiteto Afganistane“ vadovė Anna Karin Johansson taip pat pasidžiaugė, kad Loreen populiarumas tarp Švedijos jaunimo leis šiai visuomenės grupei daugiau sužinoti apie Afganistano bendraamžių poreikius.
Prestižinio projekto globėja
Prieš dvejus metus Loreen tapo projekto „Pasaulio vaikų premija“ globėja. Toks garbingas titulas jai buvo suteiktas už dalyvavimą kampanijose, skatinančias vaikų teisių gynimą. „Pasaulio vaikų premija“, įsteigta 2000 metais, yra pasaulinės švietimo programos, pagal kurią vaikai sužino apie demokratiją ar vaikų teises, dalis.
Švietimo programoje dalyvauja per 34 milijonus vaikų įvairiose pasaulio valstybėse. Pati premija skiriama už įvairias iniciatyvas ginant vaikų teises. Kai kurie jos laimėtojai, pavyzdžiui, 17-metė Pakistanietė Malala Jousafzai laimėjo ir Nobelio taikos premiją.
„Žmonės turi prisiimti didesnę atsakomybę už kiekvieną nugyventą dieną. Egoistinis mąstymas galiausiai turi baigtis. Būdama antros kartos imigrantė aš stengiuosi keisti ir save, tačiau didžiausias mano troškimas – ką nors pakeisti pasaulyje“, – kalbėdama apie visuomeninę veiklą sakė Loreen.
Muzika – žmogaus sielos veidrodis
Visuomeninė, socialinė veikla, kova už geresnį gyvenimą tų, kuriems jis tikrai nesaldus – svarbi, tačiau ne pagrindinė Loreen veikla. Atlikėja nuolat puoselėja ir muzikinius sugebėjimus, rengia koncertus, įrašinėja naujas dainas. Tačiau ir šioje srityje ji turi savitą požiūrį į kūrybą ir dainų atlikimą.
„Muzika ir duoda, ir ima. Mūsų gentyje, kultūroje muzika turi tikslą. Kai mes dainuojame, norime arba apvalyti vidinį pasaulį, arba su aplinkiniais dalintis pozityvia energija, kuri susikaupė viduje. Ta nuotaiką, kurią perduodu publikai, man grįžta atgal, tik dar labiau sustiprėjusi. Todėl labai svarbu tai, su kokia nuotaika atlikėjas koncertuoja. Stengiuosi visada duoti jiems geros energijos, kartu iš publikos gaunu jos grįžtamuoju ryšiu gaunu kelis kartus daugiau“, – pasakoja ji.
Greitai ir mūsų šalies klausytojus džiuginsianti Loreen taip pat įsitikinusi, kad muzika vienija žmones. „Jie trumpam užmiršta, kad galbūt yra visiškai skirtingi – skirtingų rasių, kalbų, įsitikinimų, socialinės padėties. Juk tai - nuostabu“, – sako ji.
Tarp kitko
Berberų kilmės Loreen karjerą pradėjo 2004 m. sudalyvavusi muzikiniame konkurse „Idol 2004“.
Tikrasis Loreen vardas yra Lorina Zineb Nora Talavi. Jos tėvai gimė Maroke, tačiau vėliau persikėlė į Švediją, kurioje 1983 m. ir gimė būsima „Eurovizijos“ nugalėtoja ir filantropė.
2012 m. Loreen, laimėjusi Eurovizijos konkursą, Azerbaidžane susitiko su žmogaus teisių gynėjais. Tuo ji parodė, kad nėra vien tik dainininkė, bet ir visuomeninė aktyvistė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
