Išvykusi į Angliją administratorė atrado save: tapo pripažinta

Jauna, žavi ir energinga bei visuomet kupina idėjų Deimantė – tikra žvaigždutė Londono mados pasaulyje. Gavusi ne vieną pripažinimą ir laimėjimą lietuvė tikina, kad kurti ją įkvepia viskas: nuo pasivaikščiojimų gamtoje iki žmonių, su kuriais ji bendrauja.

Savo karjerą pradėjusi ir žadanti tęsti Londone, Deimantė Meilūnė keliasi anksti tam, kad suspėtų atlikti visus svarbiausius dienos darbus. Pasak moters, labai norint, laiko visad užteks ir mylimai veiklai, ir savo šeimai. Nors Lietuvos jos ateities planuose nėra –Tėvynė dažnai dominuoja moters kūriniuose. Deimantė taip pat pasirūpina, kad jos sūnelis žinotų ne tik lietuviškus žodžius, bet ir papročius bei tradicijas.

- Ką iki atvykimo veikėte Lietuvoje? Kokiu tikslu atkeliavote į Angliją ir prieš kiek laiko tai buvo?

- Iki atvykstant į Jungtinę Karalystę, prieš dešimt metų, Lietuvoje dirbau įstaigų administratore. Įsidarbinau tik baigusi studijas ir pradžioje, kol viskas buvo nauja, neatrasta ir neperprasta, buvo visai įdomu. Bet vos po kelių mėnesių jau miriau iš nuobodulio ir supratau, jog laikas savo gyvenime kažką keisti.

- Kas paskatino užsiimti dizainu? Koks buvo jūsų vaikystės svajonių darbas?

- Drabužius sau kūriau nuo vaikystės: siuvau, mezgiau, siuvinėjau juos be jokių instrukcijų ar mokslų (Visgi „Pinterest“ ir „YouTube“ tuo metu nebuvo). Atsiradus kabelinei televizijai aš negalėdavau atitraukti akių nuo „Fashion“ kanalu rodomų kolekcijų pristatymų. Iš žurnalų išsikirpdavau patikusius drabužių modelius, kuriuos rinkau bei klijavau į knygeles. Nepaisant to, tik atvykusi i Angliją, supratau, jog noriu užsiimti su mados dizainu susijusia veikla.

Vaikystėje kiekvieną savaitę svajojau būti kuo nors kitu: šokėja, lakūne, archeologe, rašytoja, dizainere, mechanike ir dar daug daugiau. Greičiausiai todėl ir neturiu dominuojančios veiklos, nes vis atrandu naują sritį, kurioje norėčiau kažką atrasti, išmokti ir sukurti. Tik dabar skirtingai nei svajonėse, visa mano veikla tarpusavyje sąveikauja ir turi daug ką bendro.

- Kada ir kaip kilo aistra fotografijai? Ankščiau minėjote, jog tai buvo tik papildomas hobis.

- Manau, kad aistra fotografijai – tai yra aistra kūrybai ir atradimams. Man tai dar vienas būdas save realizuoti. Pradėjau domėtis fotografija, įsigijusi veidrodinį fotoaparatą ir supratusi, jog tam, kad nuotraukos pateisintų mano lūkesčius, turiu labai daug išmokti. Praėjo jau daugiau nei penkeri metai, o aš vis dar mokausi. Sulig kiekvienu nauju projektu atrandu kažką naujo ir jaučiu, jog žengiu žingsnelį į priekį. Stabtelėdama, semiuosi naujų žinių iš kolegų fotografų ir vis kaip vaikas nudžiungu išmokusi kažką vertingo.

- Koks jūsų svajonių darbas dabar?

- Aš dirbu savo svajonių darbus! Norėčiau tik turėti daugiau laiko ir suspėti dar keletą svajonių darbų (šypsosi).

- Kas jus įkvepia menui, naujiems kūriniams?

- Viskas! Kelionės, knygos, muzika, pasivaikščiojimai ar bėgimas, gamta, architektūra, kinas, meditacija, kitų menininkų kūryba, žmonės su kuriais bendrauju. Neabejotinai viena veikla įkvepia kitą: fotografija įkvepia dizainą, dizainas – fotografiją. Fotomenininkas Ansel Adams yra pasakęs: „You don’t make a photograph just with a camera. You bring tothe act of photography all the pictures you have seen, the books you have read, the music you have heard, thepeople you have loved.” (liet. Tu nepadarai nuotraukos vien naudodamas kamerą. Fotografuodamas tu įterpi visas matytas nuotraukas, visas skaitytas knygas ir girdėtus muzikos kūrinius bei mylėtus ar vis dar mylimus žmones).

- Kokiais savo kūriniais – siuviniais ar fotografijomis – didžiuojatės labiausiai?

- Esu maksimaliste, tad didžiuojuosi savimi itin retais atvejais ir labai trumpai, todėl tą potyrį visada išnaudoju kaip stimulą judėti į priekį.

- Ar esate sulaukusi svarbaus pripažinimo? Ar jūsų darbai buvo pastebėti, įvertinti?

- Drabužių ir tekstilės dizaine esu pasiekusi ne vieną laimėjimą: River Island konkurso „Restyling“ nugalėtoja 2009; viena iš dešimties tarptautinio Hand and Lock Embroydery konkurso finalisčių; The Fenwick parduotuvės „Williams &Griffin“ „Printed Scarf“ konkurso nugalėtoja; viena iš septynių paskutiniojo kurso studentų Didžiojoje Britanijoje, rekomenduotų „Hillary Alexander“ ir publikuotų British Airways „High Life“; interviu bei publikacijos Vogue.it, Drapers, The Observer, Be Exposed ir keletas kitų; viena is dvylikos „12 Po -Tentiales“ Graduates Fashion Week parodos eksponatų. Taip pat tapau „Knitted Textile Awards 2012“ nugalėtoja.

Tuo tarpu fotografijoje kol kas džiaugiuosi galimybe surinkti puikią komandą savo projektams, patenkintais klientais, nuoširdžiais pagyrimais tų, kurie ypatingai nusimano šioje srityje ir beprasidedančiomis publikacijomis spaudoje. Fotografijos konkursuose dalyvauti nebandžiau, nes jaučiu, jog man dar ne laikas, nes šioje srityje aš tik pradedu save atrasti. Sulaukiau pasiūlymo surengti parodą, tačiau nuoširdžiai manau, jog tam, kaip fotomenininkui, man dar reikia subręsti.

- Ar ateities planuose matote Lietuvą? Grįžimą į Tėvynę? Kaip dažnai atostogaujate Lietuvoje?

- Atvykome čia gyventi. Niekada neplanavome grįžti į Lietuvą. Net jei ir svarstome pakeisti šalį, tai vyktume svetur. Tiesa, Tėvynę aš visada nešioju savo širdyje! Peržvelgę mano darbus, pamatytumėte daugybę lietuviškų simbolių ir sąsajų. „The Minorries“ galerijoje Kolčesteryje bei „The Bouf“ parduotuvėje parduodami mano kurti karpiniai (vieną jų įsigijo lietuviškų šaknų turinti britų aktorė Mel Giedroy). Stengiamės ir šeimoje laikytis lietuviškų švenčių tradicijų, pažindiname sūnų su senaisiais papročiais, Lietuvos istorija, tautosaka. Mokome lietuvių kalbos, kartu skaitome lietuviškas knygas. Juk geografinė padėtis visai nesvarbi, puikus pavyzdys, mano manymu, yra Rūta Meilutytė, kuriame matome, kad patriotizmas, nesvarbu kuriame pasaulio krašte esi, visada glūdi žmoguje.

- Koks jūsų dabartinis santykių statusas – esate vieniša, ištekėjusi, turite draugą? Jei turite – kaip darbą derinate su namais, meile ir šeima?

- Esame keturiese, įskaitant ir keturkojį mūsų šeimos narį, Džeko Raselo veislės - Neo. Visi esame be galo judrūs ir nuolat užimti: dirbame, mokomės, keliaujame, planuojame, sportuojame, kuriame. Esame šiek tiek kitokie. Neturime televizijos ir tarkim užuot šventę šeštadienio vakarą, mes einame anksti miegoti tam, kad sekmadienio rytą būtų jėgų klampinėti po laukus ir miškus. Aš jau keletą metų visiškai nevartoju alkoholio ir rytais keliuosi ne vėliau nei šeštą. Taip pat visada po ranka turiu dienoraštį. Toks gyvenimo būdas padeda maksimaliau išnaudoti laiką, nudirbti daugiau darbų bei skirti visa likusį laiką brangiems žmonėms. Laikas yra vertybė – jį gaila švaistyti veltui.

- Jūsų darbai, kuriuos matome fotosesijoje, persmelkti lietuviškumu – nėrimas, mezgimas ir šiltų siūlų naudojimas – ar tai populiaru Anglijoje? Kaip šioje šalyje vertinamas toks drabužio stilius, medžiaga?

- Kokybiški rankų darbo produktai yra vertinami visur. Aš orientuojuosi į nedidelę, tačiau vis augančią rinką, kurioje svarbiausia yra produkto ekologiškumas, ilgaamžiškumas, originalumas ir kokybė. Anglija dar vadinama naujokų mados sostine, būtent čia studijuoja ir pradeda kurti didžioji dalis naujų talentų. Čia unikalumas itin pripažįstamas. Taip pat kaip ir tradicijos, bei istorinis paveldas, nemaža dalis didžiųjų Britų mados namų išaugo kokybės ir autentiškumo dėka, kaip Mulberry, Burrbery, Pringle of Scotland.

Aš derinu tradicinius lietuviškus amatus su naujomis idėjomis, naudoju natūralias, kur įmanoma – ekologiškas medžiagas, rankų darbo detales, taip kurdama toli gražu ne masėms. Man kur kas svarbiau patenkinti savo etinius ir kūrybinius poreikius, nei daug uždirbti.

Jūsų fotografijos – kitokios, išskirtinės. Kai kur tai dvelkia šalčiu, kas galbūt tuo pačiu pinasi su jaukumu. Nuo ko, jūsų manymu, priklauso nuotraukos nuotaika, bendras vaizdas? Nuo modelio, fotografo ar darbo vietos, aplinkos?

Fotosesijoje į krūvą susideda daugybė skirtingų faktorių, kurių ne kiekvienas priklauso nuo fotografo. Neretai, net skrupulingai viską planuojant pavesti gali net oras.

Paskutiniuose fotografijos projektuose dirbu su nuostabia komanda ir tai išties lemia labai daug. Deja, galutinis rezultatas priklauso tik nuo fotografo ir nuo jo sugebėjimų dirbti ir esant bet kokioms aplinkybėms – tuo pačiu motyvuoti kitus.

Fotosesija: Frozen Supper

Nuotraukos/ Retušavimas: Deimante Photocreations

Drabužių dizainerė: Deimantė Meilunė

Šukuosenos: Fringe Art Team Gemma ir Lou

MUA: Alina Aldonienė

Modeliai: Charlotte ir Hannah