Čeltnamo literatūros festivalyje rašytojas pasakė manantis, kad Vokietijos diktatorius neprisileido Evos pernelyg arti, o orgazmą patirdavo vien žiūrėdamas, kaip ji pasikelia sijoną.
Jis taip pat pareiškė, kad Hitleris buvo aseksualus, bet kad galbūt turėjo seksualinių santykių su savo netikra dukterėčia Angela „Geli“ Raubal.
Festivalio lankytojams M. Amisas papasakojo įsivaizduojantis, kaip nacių partijos lyderis prisikišdavo į apatines kelnaites švarių servetėlių ir mėgaudavosi savo žmona išlaikydamas „saugų atstumą“.
M. Amisas pasakojo: „Įsivaizduoju, kaip Eva, stovinti toliau nuo jo, pasikelia sijoną, o Hilteris patiria šlapią kulminaciją, ir viskas tuo ir baigiasi.“
Rašytojas kalbėjo apie savo antrą romaną, skirtą nacių erai – „Zone of Interest“ („Interesų zona“), kuris bus išleistas praėjus 23 metams po pirmojo, „Time’s Arrow“ („Laiko strėlė“), publikavimo.
Rašytojas prisipažino, kad nors nuodugniai ištyrinėjo Hitlerio gyvenimą ir jaučiasi lyg jį gerai pažinotų, informacija apie fiurerio lytiškumą yra „juodoji bedugnė“.
„Seksualinis identitetas yra viena iš žmogų apibūdinančių savybių. Sužinoję, ar žmogus yra vedęs, ar gėjus ar dar koks nors, mes susidarome apie jį nuomonę. Nenoriu nieko supaprastinti ar vertinti paviršutiniškai, bes esu tikras, kad viena iš priežasčių, kodėl Hilteris yra sunkiai perprantama asmenybė – lytiškumo prasme jis yra vakuumas.“, – pasakė jis.
Jis aiškina tai tuo, kad Hilteriui ko gero truko vieno šulo, jis paprasčiausiai buvo psichiškai nesveikas.
„Egzistuoja trys versijos apie Hilterio seksualumą. Pirmoji – jis buvo normalus, bet aš manau, kad šią versiją galima iškart atmesti. Ar galite įsivaizduoti Evą Brown rūkančią cigaretę po sekso? Arba ją švelniai glamonėjantį Hitlerį – dėmesingą ir energingą meilužį? Ne, šito niekaip neįmanoma įsivaizduoti. Dar viena versija yra aseksualumas, o trečioji – lytinis iškrypimas.“
„Istorikai ir istorikai psichologai, įrodinėjantys, kad Hilteris buvo iškrypėlis, įtaria jį pačiais purviniausiais dalykais, kokius tik galima įsivaizduoti – koprofilija, koprofagija, viskuo, kas susiję su ekskrementais.“
„Bet iš tiesų nėra jokių užuominų apie jo seksualumą – išskyrus tai, kad jis niekuomet nenusirengdavo drabužių, net per gydytojo apžiūrą, be to, jis buvo švaros maniakas, ir tai man labai panašu į aseksualumą.“
Naujausioje knygoje M. Amisas rašo apie siaubą, kurį tūkstančiai žydų patyrė Aušvico koncentracijos stovykloje.
Autorius pareiškė, kad renkant medžiagą knygai, labiausiai jį šokiravo faktas, kad mirties stovyklose naciai gyveno kartu su savo žmonomis ir vaikais.
Jis taip pat sužinojo, kad žydai turėdavo patys susimokėti už bilietus į koncentracijos stovyklas į vieną pusę, o vaikai iki 12 metų galėjo važiuoti nemokamai.
M. Amisas prisipažino, kad nors jis ir daug sužinojo apie nacius ir jų vadą, jis taip ir nesuprato Hitlerio politikos motyvų, o ypač jo neapykantos žydams.
„Neįmanoma suprasti nacių neapykantos žydams, nes tai nežmoniška. Tokia neapykanta žmogui nebūdinga, jos mumyse nėra, ji išorinė.“
Rašytojas praminė Hitlerį „buržuaziniu antikristu“ ir pasakė, kad jam didelį nerimą kelia tai, jog ir mūsų dienomis daugelyje šalių yra nemažai žmonių, kurie tebesilaiko antisemitinių pažiūrų.
Apklausa Graikijoje parodė, kad 69 proc. šalies gyventojų yra nusiteikę prieš žydus – tai įrodo, kad ekonominę krizę patirianti šalis labiau linkusi jausti priešiškumą žydams, kurie laikomi protingais, lydimais sėkmės ir pasiturinčiais.
Rašytojas pridūrė, kad 93 proc. Irako ir Saudo Arabijos gyventojų nusiteikę antisemitiškai, o Iranas yra palankiausia žydams šalis Vidurio Rytų šalyse, nes antipatiją žydams jaučia „tik“ 56 proc. šalies gyventojų.
Anglijoje žydų nemėgsta 8 proc. gyventojų, o Švedijoje – tik 4 proc., pridūrė jis.
M. Amisas samprotauja, kad kažkodėl kitos tautybės žmonės žydus arba myli arba jų nekenčia, labai mažai kas juos vertina neutraliai. Rašytojas prisipažino, kad jo paties pirmoji meilė buvo žydaitė.
Jis pasakė planuojantis rašyti trečią knygą apie tą patį niūrų istorijos laikotarpį.
Tad koks buvo Hitlerio seksualinis identitetas?
Istorikai jau seniai ginčijasi dėl nacių diktatoriaus seksualinių polinkių, kai kurie net teigia, kad jis buvo homoseksualus.
Istorikas Lotharas Machtanas teigia, kad nepaisant to, jog Hitleris į koncentracijos stovyklas išsiuntė apie 100 tūkst. homoseksualių vyrų, jis pats buvo gėjus arba biseksualas, o jo partijos priešiškumas homoseksualumui greičiausiai buvo gynybos mechanizmas.
Bet dauguma istorikų atmeta šią versiją ir teigia, kad fiureris buvo heteroseksualus ir turėjo ne vieną meilužę.
Taip pat iškelta hipotezė, kad jis turėjo seksualinių ryšių su savo netikra dukterėčia Angela „Geli“ Raubal, kuri jam dirbo jo bute Miunchene.
Angela, kuri buvo devyniolika metų jaunesnė už Hitlerį, lankydavosi su „dėde Alfu“ susirinkimuose, restoranuose ir teatre.
Vienas iš Hitlerio oponentų nacių partijoje, Otto Strasseris, teigė, kad Hitleris vertė Angelą ant jo šlapintis ir tuštintis.
Po konflikto, kilusio 1931 m. rugsėjo 18 d., Angela buvo rasta negyva savo kambaryje, su šautine žaizda plautyje.
Policija atmetė žmogžudystės versiją ir įrašė „savižudybė“, nors tyrimas taip ir nebuvo atliktas.
Teigiama, kad jos mirtis Hitlerį pribloškė ir jis paniro į gilią depresiją.
Iš šešių jo numanomų meilužių dvi nusižudė, viena mirė nuo sužeidimų praėjus aštuoneriems metams po bandymo nusižudyti, o dar viena bandė žudytis, bet jai nepavyko.
Prieš vesdamas Evą Brown, Hitleris buvo susižadėjęs su dviem moterimis, o praėjus 40 valandų po vestuvių, pora nusižudė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
