Dažnas tiesiog veržiasi ten gyventi, nori išnaudoti visus studentiškus džiaugsmus bei užmegzti kuo daugiau pažinčių. Tačiau, išėjus iš šiltų namų, gyvenimas bendrabutyje gali pasirodyti ne toks jau gražus.
Amžini vakarėliai, balkonus apspitę rūkantieji, alkoholio upeliai – dažno bendrabučio kasdienybė, nors tai daryti griežtai draudžiama.
Vakarėlių sostinė.
Ne, ne Las Vegasas
„Ir vėl nuo pat ryto paskaitos. Dar su tuo „trūlu“ grūstis per visą miestą“, – keiksnoja trečią dieną nesiskutęs studentas. „Durnas gal. Radai kuo skųstis. Ryt egzaminas, konspektų dar nėra, o už valandos einam pas Aną pagert. Gimtadienis. Atseit“, – su gyvenimo realybe supažindina vyresnis kolega ir į palangę gesina cigaretę. „Na, kaip tai? Negi „pachmielingas“ eisi laikyt egzo“, – protina pirmakursis. „Matos, kad „fuksas“. Jei išgyvensi pirmą kursą, toliau kaip per sviestą. Pamatysi. Nebūk mamyčiukas, einam kartu. Bus gerų mergų“, – socializuotis su bendraminčiais kviečia prie gyvenimo bendrabučiuose jau pripratęs kolega.
Amžini vakarėliai, balkonus apspitę rūkantieji, alkoholio upeliai – dažno bendrabučio kasdienybė, nors tai daryti griežtai draudžiama. Tačiau studentams nė motais – dažnas į bendrabutį atsikrausto būtent dėl to. Klaidinga būtų manyti, kad visi studentai yra tokie, bet bendras įvaizdis kiek šokiruoja. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigė, kad gyvenimas bendrabučiuose nerekomenduojamas nemokantiems planuoti laiko, netvarkingiems ir linkusiems daugiau bendrauti bei vartoti alkoholio jaunuoliams: „Tokie asmenys bendrabutyje maksimaliai „įsivažiuoja“ ir vieni kitus užveda. Taip susidaro nesibaigiantis vakarėlių maratonas, slopinantis ir taip buvusį silpną norą dirbti.“
Draugai šaltis, pelėsis ir „Vasia“
„Įjunk šildytuvą“, – per miegus burbi kambariokui. Kitame kambario kampe sukruta, pasigirsta pora keliaaukščių keiksmažodžių. Iš po storos antklodės išlenda ranka, nuspaudžia mygtuką ir staigiai grįžta atgal. Dar bent penkios minutės miego prieš paskaitas. Kol oras kambaryje bent kiek išils. Kol jame taps bent kiek šilčiau nei lauke. Žiemos kai kuriuose bendrabučiuose būna itin atšiaurios. Vėjas pučia ne tik pro senus langus, bet ir pro plyšius sienose. „Žiemą kartais būna šaltoka. Ypač pirmąją. Kol pripratau, miegojau po 4 antklodėm, o kambariokas su kojinėmis ir kepure“, – pasakoja bendrabutyje gyvenantis Vytautas Jokubauskas. Aišku, ne visi kambariai tokie, tačiau bendra situacija liūdina.
Reikia susigyventi su vieni kitų ydomis ir kartais ypač keistu elgesiu. Pavyzdžiui, kai kurie studentai juokais džiaugiasi turį dar vieną, už nuomą, deja, nemokantį kambarioką – pelėsį. Kartais didžiulį, per visą sieną. Nors tokios problemos pasitaiko ir prižiūrimuose gyvenamuosiuose namuose, bendrabučiuose kovoti su šia problema trukdo lėšų stygius. Kartais pasitaiko ir daugiau gyventojų, pavyzdžiui, tarakonų. Nors kambariai bendrabučiuose nuolat dezinfekuojami, tvarką prižiūri valytojos, tačiau neprašytų gyventojų vis tiek neišvengiama. Būna, atsikratyti jų taip sunku, kad studentai jiems duoda net vardus: „Žiūrėk, Vasia vėl išlindo.“ Kalbinti studentai teigė, kad kambariuose nepageidaujamų gyventojų neturi, tačiau žino tokių problemų turinčių žmonių. Be to, jei atsiranda nepageidaujamų gyventojų, kambarį galima užregistruoti kas keletą mėnesių vykdomai dezinfekcijai.
Patys pridaro, patys skundžia
Jei bendrabutyje gyvenimo sąlygos prastos, studentai gali kreiptis į visuomenės sveikatos įstaigas. O tą daryti jie mėgsta. Prieš dvejus metus Vilniaus mieste buvo atlikta net 13 patikrinimų. Pagrindinės visų pasitvirtinusių skundų priežastys buvo susijusios su bendro naudojimo patalpų nešvara, sutrikusio karšto ir šalto vandens tiekimu, nepakankamu apšvietimu ir užsiveisusiais tarakonais. Tad nieko naujo. Praėjusiais metais buvo gauti tik 2 gyventojų skundai dėl nešildomų bendrabučio patalpų. Tačiau tyrimo metu pažeidimai nebuvo nustatyti, nes kambaryje buvo palaikoma higienos normoje reglamentuojama oro temperatūra.
Šiemet gautas vienas bendrabučio gyventojo skundas dėl nemalonių kvapų ir nešvaros bendro naudojimo patalpose, tualetuose dingstančios šviesos. Patikrinus bendrabutį, šviesa tualetuose buvo tvarkoma, bet tualetuose jautėsi nemalonus kvapas ir buvo nešvaru. Kaune studentai kiek vangesni arba tiesiog gyvena geresnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, paskutinis skundas institucijas pasiekė prieš dvejus metus – piktintasi Kauno technologijos universiteto dviejų bendrabučių patalpų valymo pažeidimais. Jis pasitvirtino, buvo duoti nurodymai dėl patalpų valymo kokybės gerinimo, o mokymo įstaigų administracijos, kurios privalo rūpintis studentų apgyvendinimo sąlygomis bendrabučiuose, nurodymus įvykdė.
Nors skundikų nemėgsta visi, kito kelio nėra. Mat apgyvendinimo bendrabučiuose veiklai leidimas-higienos pasas nėra būtinas, tad ir patikrinimai neorganizuojami. „Visuomenės sveikatos centrams, vadovaujantis LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, nėra pavesta planinė šių objektų kontrolė. Operatyviąją vykdome gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti“, – teigė Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Janina Žukaitienė.
Tačiau kaltinti vien bendrabučius administruojančių įstaigų nereikėtų, mat didelė kaltės dalis tenka ir patiems jų gyventojams. „Nešvara bendro naudojimo patalpose dažniausiai nustatoma dėl pačių studentų elgesio: valytoja kasdien valo šias patalpas ir įrenginius, bet vos jai išvalius, užteršiamos ir neišvalomos viryklės. Studentai patys turi sutvarkyti virykles, jei gaminant jas užteršė. Pridrabstoma ant grindų ir nesutvarkoma, net nenuleidžiamas vanduo, pasinaudojus tualetu“, – netvarkos priežastis bendrabučiuose vardijo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
Sąlygos skiriasi
Trečio kurso studentas Jevegnij Nedorezov, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijuojantis odontologiją, pasakojo, kad jų universitetui priklausantys bendrabučiai patenkina visus studentų poreikius. „Gyvenimo sąlygos tikrai geros. Visų pirma – bendrabutyje gyventi gerokai pigiau nei nuomotis butą. Šiemet gyvensiu triviečiame kambaryje dviese ir už tai mokėsiu tik 240 Lt per mėnesį. Nereikia sukti galvos dėl jokių mokesčių! Žinoma, čia ne penkių žvaigždučių viešbutis, kad vietos būtų labai daug. Nors svarbiausia, kad telpa du žmonės, du stalai, dvi lovos ir šaldytuvas. Ko daugiau reikia? Be to, labai patogi bendrabučio vieta – greta dauguma universiteto patalpų, kur vyksta paskaitos ir daug draugų gyvena šalia“, – privalumus vardijo studentas.
Aukštui šiame, ketvirtajame LSMU bendrabutyje priklauso trys virtuvės, kuriose yra po dvi elektrines virykles, praustuvė bei trys dušai. Greta stovinčiame bendrabutyje gyvenimo sąlygos dar geresnės, nes, anot pašnekovo, vienas dušas skirtas tik dviems kambariams. Vis dėlto besiskundžiančių atsiranda. Tačiau motyvas – ne prastos gyvenimo sąlygos, o balkonuose rūkantys studentai, nepageidaujama smarvė pro pravertus langus „iškvėpinantys“ kitų kambarius. J.Nedorezov paminėjo, kad ši problema buvo skubiai išspręsta – nuo vasaros pradžios čia buvo uždrausta rūkyti.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas teigia, kad pastaruoju metu skundų dėl bendrabučių gyvenimo kokybės sąjunga nėra gavusi. „Tačiau žiūrint į metų perspektyvą – visuomet atsiranda besiskundžiančių. Bendros homogeniškos bendrabučių situacijos šalyje įvardyti negalėčiau, nes ji yra labai skirtinga. Pasitaiko, kad net tame pačiame universitete keli yra visiškai renovuoti, o kiti – nesutvarkyti dėl lėšų stygiaus. Jei bendrai sudėtume gerus ir prastus – situacija atrodytų vidutiniškai“, – situaciją išdėstė LSS prezidentas.
Kainos „kandžiojasi“
Studentai gyventi bendrabučiuose renkasi ne tik dėl socialinių įgūdžių lavinimo, bet ir dėl kainos. Priklausomai nuo aukštosios mokyklos, bendrabučių kambarių nuomos kainos svyruoja nuo 120 iki 250 Lt už mėnesį, tai priklauso ir nuo to, keliese kambaryje gyveni. Tačiau, ar man buvo suteikta proga pajusti bendrabučio atmosferą, sužinojau tik rugpjūčio antroje pusėje. Jei gyveni toli nuo studijuoti pasirinkto miesto, neturi draugų, padėtis tampa išties dramatiška. „Tai gyvenk po tiltu“, – linksminosi klasiokai, kai prasitariau apie neaiškią padėtį.
Pragyvenimas dideliame mieste yra gana brangus, tad studentai ieško kuo pigesnio būsto. Tarkim, studentas būsto nuomai turi 500 litų. Atmetus mokesčius, neskaitant šildymo, lieka ne daugiau nei 400 litų. Rasti visą butą už tokią kainą sostinėje reikia milžiniškos sėkmės. Aišku, nebent tenkina maža, vos 10 kvadratinių metrų „kamurkė“. Arba nori gyventi su šeimininke, tačiau tada tenka tarti „sudie“ studentiškam gyvenimui. Vienintelis kelias – kooperuotis su draugais arba bandyti laimę gyventi su nepažįstamais.
Tačiau, pasak UAB OBER-HAUS Vilniaus senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, kainos dėl padidėjusios paklausos rugpjūtį ypač padidėja, o vieno buto nuomą kartais pretenduoja net dešimt žmonių – geriausia paieškas pradėti iškart sužinojus, kur įstojai – liepos mėnesį. Tad neradus norimo buto tenka glaustis pas draugus, giminaičius, o buto paieškas atidėti bent mėnesiui. Be to, specialistas teigia, kad pigiai išsinuomoti butą – utopija: „Kalbant apie Vilnių, reikia planuoti apie tūkstantį litų nuomai. Neskaičiuojant komunalinių mokesčių. Jei pigiau, tai arba būstas prastesnės kokybės, arba atokiau nuo miesto centro. 600-800 litų – pats populiariausias sprendimas, tačiau tokie butai kartais išgraibstomi ir per valandą.“ Kituose didžiuosiuose miestuose padėtis panaši, nors kainos yra kiek mažesnės – maždaug 10-20 procentų.
Nuomonė
Vilniaus universiteto studentas Vytautas Jokubauskas:
- Gyvenimas bendrabutyje – labai įdomi patirtis. Dauguma mūsų prieš tai gyveno su tėvais, todėl atsikraustę į „baraką“ pradeda savarankišką gyvenimą. Mokaisi, pripranti prie visai kitokio gyvenimo būdo. Nekalbu vien tik apie laisvę „tūsinti“, kas irgi atsibosta – čia tikrai susirandi draugų, kurie išgyvena kažką panašaus. Net paprastas maisto gaminimas kartu atrodo daug įdomesnis. Į butą nesikraustau pirmiausia dėl atmosferos „barake“.
Per 3 metus jau tikrai prisijaukinau šią vietą – čia pilna draugų, pažįstamų, kurie visada šalia. Aišku, netrukus jau reikės pakuotis daiktus ir kraustytis į butą. Manau, bus gana liūdna. Nelabai vilioja buto ieškojimas, nuoma – tai ne tik brangiau. Girdėjau nemažai atsiliepimų apie prastus nuomotojus, konfliktus ir panašius dalykus. Vienintelis to pliusas – privatumas. Ten gali turėti savo kambarį, o „barake“ juo daliniesi su dar vienu ar dviem žmonėmis.
