Tai tik vienas atvejis iš medikų darbo kasdienybės. Deja, jie ligoninėse dažni, ypač teikiant skubią medicininę pagalbą. Tačiau gydytojai dažniau linkę užsimiršti nei dalintis nemalonia patirtimi.
Gydytojai pripažįsta, fizinio smurto atvejų prieš juos reta, tačiau agresyviai nusiteikę, keiksmažodžiais ir prakeiksmais besiplūstantys pacientais ar jų artimieji – kone kasdienybė.
Gydytojai – įžeidinėjimų kruša
Lietuvoje gydytojams tenka daug ką iškęsti. Kartais jiems į pagalbą atskuba ir apsaugos darbuotojai, ypač kai turima reikalų su neblaiviais besispjaudančiais ar besispardančiais pacientais. „Ačiū Dievui, tokie atvejai neįvyksta labai dažnai.
Žinoma, gydytojai ne viską man pasakoja, ypač apie smulkius įžeidinėjimus. Kartą užeinu pas daktarę, o ji po stalu siuva pijokėliui veidą. Šis koliojasi, burba ant gydytojos, nepaisant to, ji turi sustabdyti kraujavimą ir susiūti žaizdą. O vienas gydytojas prieš porą metų buvo užpultas stacionare - su gaisro gesinimo balionu jam praskėlė galvą. Universitetai net nemoko, kaip elgtis su tokiais alkoholikais, narkomanais. Turėtų būti vedami specialūs mokymai, ką daryti tokiu atveju, kai pacientas agresyviai nusiteikęs, kaip jį nuraminti. Pastarasis atvejis išskirtinis, nes tai buvo inteligentiška, vaiką turinti moteris. Sakykite, kokia motina gali stovėti ir prakeikinėti kitos motinos vaikus? Be jokios atsakomybės“, - piktinosi A.Pūrienė.
Žalgirio klinikos vadovė iki šiol negali atsigauti, kai į jos darbo kabinetą apsiverkusi įbėgo viena labiausiai patyrusių vaikų odontologių. Ji netgi svarstė galimybę šią gydytoją pristatyti apdovanojimui, nes medikė žavėjo nepaprastu atsidavusi vaikams. Iš pradžių gydytoja nerišliai bandė nupasakoti, kas atsitiko. Galiausiai, nusiraminusi ir nusivaliusi ašaras, išdėstė apie tądien įvykusį incidentą su nepilnametės pacientės mama.
„Pas mane ateina pasimetusi rezidentė: ką man daryti – kabinete yra pacientė su mama, tačiau siuntimas, kuriame mažų mažiausiai turi būti nurodytas siunčiančio gydytojo vardas, pavardė, siunčiančios įstaigos spaudas ir siuntimo priežastis, vaiko gimimo data ir gyvenamoji vieta, yra negaliojantis. Bendroji vaiko būklė buvo gera – nepatinęs, nevangus, nekarščiuojantis. Skausmo atveju skubioji pagalba gali būti teikiama, kai yra labai stiprūs nervų uždegimo skausmai. Bet tai nebuvo tas atvejis... Ir mes nieko negalėjome padaryti, jog paslauga būtų kompensuojama iš ligonių kasų. Už gydymą moteris atsisakė mokėti. Pasiūliau nueiti pas mūsų vedėją, kad ramiai išspręstume konfliktinę situaciją. Tačiau koridoriuje prasidėjo nemalonioji dalis: prie kitų pacientų ji mane išvadino beširde, kad aš viską darau tik už pinigus, jog ji mane pamokys, apipils skundais ir panašiai. Tada pasipylė palinkėjimai mano vaikams: kad jūsų vaikams taip atsitiktų, kad jie kęstų skausmus... Tai girdėti man buvo labai skaudu. Beliko tik užsidaryti ir išsiverkti“, - apie šį incidentą pasakoja tris vaikus turinti gydytoja, nepanorusi viešai atskleisti savo tapatybės.
„Atlaiko“ ir tokius pacientus
Su pacientės mama klinikos vadovei A.Pūrienei pavyko pasikalbėti vos kelias minutes, kai ši pati paskambino, paraginta skundą gavusių Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų.
„Kaip bebūtų, negalima taip elgtis su gydytoja. Kad ir gydytojas būtų neteisus, yra tam tikros tvarkos, pirmiausiai turi kreiptis į vyr. gydytoją. Mes būtume išsprendę šią konfliktinę situaciją. Bet ji iš karto rašo skundus.
Tokia užsivedusi, pikta, nelaiminga. Mes ir tokius pacientus atlaikome. Tačiau tokie nepagarbūs atvejai gydytojų atžvilgiu labai skaudina visą kolektyvą. Ne taip seniai turėjome kitą atvejį, kai žinomas dainininkas, greičiausiai būdamas apsvaigęs, - nors mes to nepatikrinome, – labai negražiai elgėsi su mūsų gydytojais. Kadangi jis yra žinomas žmogus, mano gydytojai atsisakė liudyti, nors aš būčiau ėjusi net iki teismo“, - pasakojo Žalgirio klinikos vadovė A.Pūrienė.
Negali apginti savo teisių
Apgailėtinoje situacijoje atsidūrusi vaikų odontologė vis dar negali atsigauti.
„Vis dar mąstau, gal aš padariau kokių klaidų“, - sako didžiulę darbo patirtį sukaupusi odontologė, kurią šis atvejis išmušė iš vėžių.
Vis dėlto, kaip gydytojas galėtų apginti savo teises?
„Niekaip negali apginti. Kaip ir sakau, policininko niekas negali užpulti, niekas negali užgaulioti – tai yra pareigūnas, vykdantis savo pareigą. Gydytojas kaip ir nėra pareigūnas, kaip ir nevykdo pareigos, ir nėra kas jį gina. Kaip įstaigos vadovė aš esu labai pasipiktinusi. Kaip man apginti savo gydytojus? Turime patį griežčiausią pacientų žalos atlyginimo įstatymą Europoje, kuris gina pacientus, bet jame turėtų būti įrašytos tam tikros paciento pareigos ir atitinkamas elgesys.
Pacientai turėtų atsakyti už savo veiksmus. Dalis pacientų yra ribinės psichikos žmonės, su kuriais būna labai sunku. Kai tik mėnulio fazės pasikeičia, jie čia ateina, ir ateina, ir ateina. Gaila tokių žmonių, nes jiems taip atrodo: prašo rauti dantis, kurių nereikia rauti, prašo operuoti, kai operuoti nereikia.Gydytojas yra kitoje fronto linijoje, jam priklauso padėti tam pacientui, o kad su juo pacientas gali daryti ką nori ir gydytojas net apsiginti negali - labai blogai. Situacija turėtų keistis. Apie tai mes turėtume prabilti. Manau, kad tokie dalykai vyksta ne vienoje ligoninėje“, - sako Žalgirio klinikos vadovė.
Daugiausia problemų kelia neblaivūs asmenys
Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vyriausiojo ordinatoriaus gydytojo traumatologo Artūro Zubricko, pacientų smurtas prieš medikus jo praktikoje nėra dažnas reiškinys: „Bet teikiant būtinąją pagalbą, pasitaiko visko, - sako gydytojas. – Ypač kai pastaruoju metu mūsų skyriaus traumatologams kasdien tenka priimti beveik 150 pacientų, o iki 20 jų atvyksta arba atvežami neblaivūs“.
Būtent pastarieji dažniausiai ir kelia problemų. Tiesa, fizinį smurtą naudoja retas, tačiau psichologiniam medicinos darbuotojų plūdimui ryžtasi ne vienas. Keiksmai, necenzūriniai žodžiai, iššaukiantis elgesys, filmavimas mobiliaisiais telefonais – tai, ką iš neblaivių, agresyviai nusiteikusių pacientų tenka patirti medikams. Kas tokį elgesį paskatina? „Žinia, kad paslaugos, kurių jie tikėjosi, nepriskirtos būtinajai pagalbai, arba, kad reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą, - sako A.Zubrickas. – Neretai į paciento konfliktą su medikais įsilieja ir jį atlydėję giminės ar draugai. Šie taip pat puola grasinti, „atleidinėti iš darbo“.“
Mini interviu
Liūdnos patirties su agresyviai nusiteikusiais pacientais turi ir garsus plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas, ypač kai dažnai budėdavo naktimis.
- Kaip prisimenu, visokiausių atvejų būdavo: ir užpuolimų, ir smaugti lįsdavo, ir kumščiuodavosi... Tad medikams, kuriems dažnai tenka budėti naktimis, tikrai yra nesaldu, – pripažįsta ir šilto, ir šalto matęs R.Vaičiūnas.
- Kas baisiausia tokiais atvejais?
- Baisiausia tai, kad tu negali paciento nuraminti. Jis lipa ant tavęs, daužosi, mušasi. Tokius psichopatus užplūsta didžiulis jėgos antplūdis. Mes keliese tokį vos sutvarkydavome. O svarbiausia – kad tu tikrai nieko negali padaryti. Tik šiaip ne taip užlaužti ranką, kad jam sesutė į veną suleistų vaistų ir jis aprimtų.
Sakykime, atveža iš muštynių apsidaužiusius vaikinus iš skirtingų kompanijų. Jie tada pradeda daužytis ligoninėje. Kvieti policiją, kad juos prirakintų prie kėdės ir galėtum suteikti pirmąją pagalbą. Apie keiksmus aš net nekalbu - juos girdime kas dieną, kas vakarą.
- Kaip medikas galėtų apginti savo teises?
- Juk vyrauja požiūris, kad visi medikai yra kyšininkai ir žmogžudžiai baltais chalatais. Už ką juos ginti?
Tik vienas kitas pacientas pasako „ačiū“. Situacija yra tokia, kad mes esame parėję iš totalitarinės visuomenės į vadinamą demokratiją, truputėlį laukinę, kur visi žino tik savo teises, bet niekas nežino savo pareigų. O mus ginti turi arba pareigūnai, arba apsauga. Jeigu ligoninės biudžete atsirastų eilutė, kad dar reikia skirti pinigų ir apsaugai, būtų daug geriau.
Komentaras
Su medicinos teise dirbantis advokatas Arūnas Žlioba:
- Mano žiniomis, Lietuvoje tokių atvejų, kad medikas gintų savo garbę ir orumą arba teistųsi dėl fizinio sužalojimo yra vienas kitas. Visuomenėje plačiai nuskambėjo atvejis, kai apšmeižtas medikas savo garbę ir orumą gynė teisme.
Šiuo atveju medikai nėra niekuo išskirtiniai. Kaip ir kiti darbuotojai, pavyzdžiui, mokytojai arba mokesčių inspektoriai, jie susiduria su tam tikrais smurto atvejais ar pažeminimais. Kaip jis gali gintis? Teisinėmis priemonėmis. Jeigu jis yra sužalojamas, gali kelti privataus kaltinimo bylą dėl fizinių sužalojimų arba skausmo sukėlimo, kai trenkiama arba užduodama per veidą. Medikas, kaip ir kiekvienas kitas asmuo, be jokio išskirtinumo gali privataus kaltinimo tvarka užvesti baudžiamąją bylą prieš tokį asmenį. Bet paprastai medikai, kiek aš susiduriu, garbingi asmenys ir jie dažniau nukenčia dėl prieš juos nukreipto fizinio ar psichologinio smurto, negu eina į teismus. Dėl to ir nėra tokių atvejų.
