„Kodėl spaudžiam dešinę. Apie etiketą ir manieras“ – šeštoji Giedriaus Drukteinio knyga. Joje atskleidžiama, kokiais elgesio principais rėmėsi žmonija įvairiais savo istorijos tarpsniais.
Kadangi žinoma, kad kultūros epochos ir jų diktuojama elgsena labai keitėsi, knygos autorius šmaikščiai pasakoja, kaip tokiame kintančiame pasaulyje atsirado elgesio normos ir manieros, ką jos reiškė senaisiais laikais, kodėl išliko iki mūsų dienų.
Išsiaiškinę, kada ir kaip susiklostė vienokia ar kitokia elgesio norma, suprasime, kaip ji veikia: kodėl sveikindamiesi spaudžiame dešinę ranką, kas sieja raštą ir socialines grupes, kokių manierų krikščionys išmoko per kryžiaus žygius, kada vyrai įgudo dovanoti moterims gėlių, kodėl prancūzai diktavo pasauliui etiketo taisykles. Šioje etiketo ir manierų raidos apžvalgoje aptariamos ne tik diplomatijos ir protokolo ištakos, bet ir tai, kad žmonijos istorija ir elgesio kaita – neatsiejami dalykai. Kad darniai sugyventų, žmonės ir kūrė elgesio kodeksus, o šie savo ruožtu padėjo formuotis įstatymams.
Pristatome trečią ištrauką iš knygos „Kodėl spaudžiam dešinę. Apie etiketą ir manieras“:
Džentelmenas niekada negali žinoti, kokius valgymo iššūkius – ar tai būtų arbūzo riekė, patiekiama kaip desertas, ar virto kukurūzo burbuolė, patiekta proamerikietiškai nusiteikusio draugo rengiamoje iškyloje, – jam teks įveikti. Ir jei valgydamas vienas jis nepatiria sunkumų bet kaip mesdamas maistą sau į burną, tai valgydamas kitų žmonių akivaizdoje turi laikytis tam tikrų taisyklių.
Toliau aptariamus įprastus valgius, manoma, valgyti sudėtingiausia (ką kalbėti apie kiniškus valgius, dorojamus lazdelėmis, ar afrikietiškus, valgomus rankomis), vis dėlto juos įveikti gana paprasta, jei žinote kaip.
Ananasas – dažniausiai patiekiamas supjaustytas skiltelėmis arba žiedais, juos reikia pasmulkinti šakute (jei kietas – peiliu) kąsnio dydžio gabalėliais. Supjaustytus gabalėlius reikia valgyti šakute.
Arbūzas arba melionas – jei patiekiama riekė su žieve, peiliu įpjaukite minkštimą iki žievės, atidalykite nuo pagrindo ir verskite kiekvieną tokį atpjautą gabalėlį į lėkštę. Valgykite juos ir sėkliukes išrinkite tik šakute. Jei vaisius patiekiamas supjaustytas, jis valgomas šakute.
Artišokas – paprastai patiekiamas nesupjaustytas. Džentelmenas pirštais skina po lapelį, pamirko padaže (jei tokio yra), deda į burną ir dantimis braukia per lapelį burnoje pasilikdamas minkštimą. Suvalgęs visus lapelius pjausto artišoko branduolį ir valgo peiliu bei šakute.
Austrės ir kiti moliuskai – geldelę būtinai reikia prilaikyti viena ranka, o kita specialia šakute išimamas minkštimas. Pasmeigtą gabalėlį galima merkti į padažą. Valgyti tik vienu kąsniu. Jei esate tarp draugų ar artimųjų, geldelėje esančias sultis (vadinamas likeriu) galima išgerti, tačiau svetimoje kompanijoje taip daryti nelabai padoru.
Avokadas – dažniausiai patiekiamas nenuluptas, bet perpjautas. Ant viršaus kartais gali būti pridėta priedų ar salotų. Jei vaisius prinokęs, tada minkštimas skobiamas šaukštu, jei neprinokęs – valgomi tik priedai. Jei avokadas patiekiamas nuluptas arba kaip sudedamoji salotų dalis, pjaunamas ir valgomas peiliu bei šakute.
Bulvių košė – visada kabinama šakute ir apvertus šakutę dedama ant atpjauto mėsos ar žuvies gabalėlio. Niekada nededama tiesiai į burną.
Citrina ir žalioji citrina – patiekiama perpjauta per pusę arba skiltelėmis. Aukštos klasės restoranuose citrinos puselės įvyniojamos į medžiaginę servetėlę. Citrina ir žalioji citrina visada išspaudžiamos kaip maisto arba gėrimo pagardas, bet tik viena ranka – kita vaisius pridengiamas, kad trykštančios sultys ir sėkliukės neaptaškytų kitų svečių ir jūsų pačių.
Ikrai – dažniausiai patiekiami kaip hors d’oeuvre, užtepti ant krekerių, ir į burną dedamas visas krekeris iš karto. Tačiau gali būti patiekti ir kaip pirmas patiekalas indelyje, įstatytame į ledukus, pagardinti džiūvėsėliais, trintais arba keptais svogūnais, virto kiaušinio gabalėliais, kaparėliais. Tuomet valgomi šaukšteliu arba taip pat šaukšteliu (jokiu būdu ne peiliu) tepami ant batono riekelių ar krekerių.
Greipfrutas – visada patiekiamas perpjautas. Jei jis nenuluptas, žievė lupama specialiu dantytu šaukštu. Jei tokio šaukšto nėra padėta, džentelmenas žievę nuo minkštimo lupa peiliu ir šakute (kuo atsargiau, kad sultys neaptaškytų kitų svečių bei jo paties marškinių). Nulupto greipfruto minkštimas pjaustomas ir valgomas peiliu bei šakute arba tuo pačiu dantytu šaukštu, priklauso nuo to, kas yra jūsų valgomųjų įrankių rinkinyje.
Kebabas – iš pradžių šakute arba iešmeliu mėsos gabalėliai ir daržovės išimami iš kebabo ant lėkštės. Pjaustomi ir valgomi peiliu bei šakute. Jokiu būdu nekąskite kebabo ir nelaikykite jo rankose.
Keptas viščiukas – labai retas patiekalas aukštos klasės restorane. Draugų kompanijoje galima valgyti pirštais. Juoba kad taip lengviau, nei krapštyti mėsą nuo kaulų peiliu ir šakute. Tokiais atvejais privalu turėti servetėlę pirštams nusivalyti. Jei patiekiama tik filė, visada valgoma tik peiliu ir šakute.
Krabas – kad mėsos ir malonumo būtų kuo daugiau, iš pradžių nusukite krabo kojas ir mėsą iščiulpkite kuo tyliau. Tada perskelkite krabo nugaros kiautą (specialiu plaktuku, tačiau jei jo nėra, peiliu ir šakute) ir mėsą išimkite šakute. Jei nėra ir tam skirtos specialios šakutės, naudokitės įprasta. Krabo mėsa valgoma tik šakute.
Kukurūzo burbuolė – aukštos klasės restoranuose beveik niekada nepatiekiama, bet tarp iškylos patiekalų galite dažnai ją pamatyti. Užtepkite sviesto išilgai burbuolės ir, suėmęs jos galus abiejų rankų pirštais, valgykite grūdus išilgai nuo vieno burbuolės galo iki kito. Tada vėl užtepkite sviesto ir taip, kol pabaigsite.
Padažas – jei patiekiamas atskirame inde, turi būti ir šaukštas. Padažo visada pilamasi tiesiai ant patiekalo. Joks maistas negali būti merkiamas į padažą, juo labiau jei jo patiekiama viename inde visiems.
Pica – galima valgyti pirštais. Jei ji pernelyg karšta – peiliu ir šakute. Iš esmės tai priklauso nuo kitų svečių elgesio, tačiau kaip valgysite picą, renkatės jūs.
Prancūziškos bulvytės – kasdienėje aplinkoje valgomos tik pirštais. Oficialioje draugijoje valgomos šakute, niekada nepjaustomos. Jei bulvytė pernelyg ilga, pasmeigta ant šakutės suvalgoma keliais kąsniais. Niekada nededama atgal į lėkštę. Jei patiekiama ir padažo, džentelmenas jo šiek tiek įsipila į lėkštę. Pasmeigta bulvytė niekada nemerkiama į padažą, patiektą bendrame inde.
Putpelė arba kiti maži paukšteliai – mėsa nuo kaulų atskiriama šakute ir peiliu. Jei ant kauliukų dar liko mėsos, pabaigti ją valgyti galima paėmus abiem rankomis. Tačiau tai privalu daryti kuo diskretiškiau.
Spagečiai – arba tiesiog makaronai – jokiu būdu nepjaustomi. Kaire ranka laikomas šaukštas naudojamas kaip atrama, į kurią įrėmę sukate šakutę ir vyniojate ant jos makaronus.
Sraigės – turi būti patiekiamos kartu su specialiais įrankiais – replytėmis kiautui prilaikyti ir šakute mėsai iš kiauto iškrapštyti. Jei replyčių nėra, sraigę galima laikyti pirštais.
Sumuštiniai – visada valgant laikomi abiem rankomis. Labai didelius galima pjaustyti ir valgyti peiliu bei šakute.
Sušis – galima valgyti pirštais arba lazdelėmis. Jei valgote pirštais, sušį imkite nykščiu ir didžiuoju pirštu. Paskui būtinai nusiplaukite rankas, kad atsikratytumėte žuvies kvapo. Pakeltas nuo lėkštės sušis suvalgomas ir atgal nebededamas.
Šoninės juostelės – jei traškios ir kietos, valgomos pirštais. Jei ne – peiliu ir šakute.
Šparagai – jei patiekti šalti ir be padažo, valgomi pirštais arba šakute. Visada tik po vieną.
Uogos – net ir žemuogės, valgomos tik šakute arba šaukšteliu.
Vėžiai – tikras delikatesas, tačiau ir gyva bėda, jei nežinote, kaip juos tinkamai valgyti. Ritualas labai teplus ir bene vienintelis, kai valgytojas skatinamas užsikišti servetėlę už apykaklės. Kai kuriuose aukštos klasės restoranuose vėžių užsisakiusiems svečiams siūlomi netgi specialūs seilinukai. Iš pradžių pirštais nusukite vėžio žnyples, specialiu spaustuku jas sulaužykite ir iešmeliu ištraukite iš jų mėsą. Paskui atskirkite vėžio uodegą, pirštais nulupkite jos šarvus, iešmeliu arba šakute ištraukite mėsą. Ją suvalgęs, nusukite mažąsias kojeles ir mėsą iščiulpkite. Tada pirštais nuimkite vėžio kiautą ir iešmeliu arba šakute išimkite likusią mėsą.
Vynuogės – jei uogos patiektos kekėmis, pasirinkta kekė imama pirštais ir pačios vynuogės skabomos ir valgomos pirštais. Jei jos patiekiamos jau nuskabytos, galima valgyti pirštais arba šakute. Vaisių salotos, kuriose esama vynuogių, valgomos šakute.
Vyšniniai pomidorai – sultingi ir saldūs bet kuriuo metų laiku, tačiau kaip tik tai ir gali sukelti problemų. Visada valgomi tik šakute, ar jie būtų salotose, ar patiekti kaip garnyras. Jei maži, valgomi vienu kąsniu, jei didesni, pjaunami per pusę. Niekada nekandami.
Žirniai – smeigiami šakute iš viršaus. Niekada nesemkite jų šakute kaip šaukštu.
