„Auksinio scenos kryžiaus“ riteris - naujas čigonų baronas

Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovų pamėgta operetė šį sezoną vėl siūlo intrigą – Barinkajaus vaidmenyje gruodžio 5 d. pamatysime teatro solistą, lyrinį tenorą „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatą Kęstutį Alčauskį, kuris savo kuriamą personažą piešia kitomis spalvomis nei jo pirmtakai. Tad nenuostabu, kad kitaip skambės ir pagrindinio herojau - Barinkajaus kupletai.

2012 m. pastatyta operetė „Čigonų baronas“ gerokai skiriasi nuo ankstesnių šio veikalo pastatymų. Operetė intriguojanti ir šiuolaikiška, jos statytojai - režisierius Gediminas Šeduikis, scenografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius išpildė savo pažadus ne tik provokuoti, bet ir pabėgti nuo operetės žanro kanonų, neįprasta scenografija ir video priemonėmis kontrastuoti su prabangiais Juozo Statkevičiaus kostiumais. 

Vieniems fortūna šypsosi, kitiems ne. Tretiems ji tiesiog nukrinta iš dangaus. Šį sezoną Jums teko charizmatiškojo Barinkajaus vaidmuo operetėje „Čigonų baronas“. Kokį baroną išvys žiūrovas, atėjęs pasižiūrėti spektaklio?

Manau, kad šį kartą operetė „Čigonų baronas“ suskambės kiek kitaip, nei ji skambėjo iki tol. Kitoks nei piešiamas aprašymuose bei charakteristikose turėtų būti ir Barinkajus. Esu tikras, jog čigonų baronas nebūtinai turi būti triukšmadarys, storžievis ir stačiokas.

Mano kuriamas personažas bus žymiai lyriškesnis, o kartu ir spalvingesnis. Tikiuosi sulaužyti vis dar labai gajų stereotipą, kad čigonų baronas yra rėksnys. Nors Barinkajus ir svieto perėjūnas su cirku apkeliavęs pusę pasaulio, jis šmaikštus, mėgstantis humorą, tačiau doras ir sąžiningas žmogus.

Be to, šis gyvenimo vėtytas ir mėtytas vyras labai jautrios širdies, priverčiantis kitaip pažvelgti į romų tautą. Taigi, mano kuriamas personažas labiau atitinka mano balso tembrą – juk esu lyrinis tenoras.

Operetė teatro scenoje sėkmingai gyvuoja jau antrą sezoną. Kaip jaučiatės debiutuodamas susidainavusiame kolektyve ir kuo šis vaidmuo artimas Jums?

Su visais kolegomis tikrai malonu dirbti. Jie labai geranoriški, atidūs. Visiems rūpi ne tik spektaklis, bet ir tavo nuotaika, emocinė būsena, kuo tu gyveni. Kai tokia pozityvi darbinė atmosfera kūrybinis procesas žymiai gilesnis ir dinamiškesnis, jame daugiau ieškojimo, analizės. Svarbu dar ir tai, kad darbe nėra diktatūros ir formalumo, o režisierius labai tiksliai sudėlioja galutinius taškus.

Dėl tos priežasties ir pastatymas turi žavesio, įdomus ir išskirtinis, jame galima rasti kažką pažįstamo ir mielo sau bei pasimokyti ko nors naujo, dar nepatirto net ir tokiam scenos senbuviui, kaip aš. Barinkajaus vaidmuo tiek vokaline, režisūrine, filosofine prasme man labai artimas.

Pagaliau tai atspindi ir mano gyvenimo būdą – esu klajoklis, nuolat migruojantis tarp Vilniaus ir Kauno, o kartais dar ir Talino. Todėl ir mano personažas man labai artimas beveik visomis prasmėmis. Beje, operetėje yra ir keletas akrobatinių numerių, kuriuos atliekant būtina ypatingai tiksliai laikyti lygsvarą ir turėti puikią koordinaciją – va čia ir pravertė mano mėgiamas slidžių ir snieglenčių sportas. 

Bet dar esate ir aistringas lenktynininkas, apie ką byloja ir gausybė įvairiose automobilių lenktynėse laimėtų prizų.....

Automobilių sportas – nepagydoma liga. Apsirgau būdamas gal vos aštuonerių, kai tėtis juokais paprašė „atvaryti“ automobilį. Aš gi ilgai nesvarstęs sėdau už vairo ir per pievą nuvairavau tiesiai prie tą popietę laukuose šieną krovusių tėvų. Galite įsivaizduoti, kokios iš nuostabos ir baimės išsiplėtusios liko tėčio akys...

Aišku, tą kartą ką tik prasidėjusi mano, kaip vairuotojo, „karjera“ baigėsi tą pačią minutę, tačiau domėjimasis automobiliais tik sustiprėjo. Todėl mašinų mano gyvenime buvo tikrai ne viena ir ne dvi – beje, keliuose ir gatvėse stengiuosi būti drausmingas vairuotojas, suvokiantis, jog pralenkti vėją galima tik lenktynių trasoje.

Dabar mėginu prisijaukinti ralį, jau treniruojuos ant sniego ir ledo. Mėgstu improvizaciją, o ralis yra nuostabiausia improvizacija tarp žvyro akmenukų, todėl ralį vadinu vienu svarbesnių savo siekių ir tikiu, kad vieną dieną natas pakeis šturmano diktuojama stenograma...(šypsosi).

Tačiau muzika ir automobiliai ne vienintelė jūsų aistra. Juk teatre senokai netylančios kalbos apie jūsų gurmaniškus patiekalus bei pomėgį gaminti ne iš piršto laužtos?

Dėl įtempto darbo grafiko virtuvėje tikrai nesisukioju kiekvieną dieną, bet jei tik pasitaiko proga tai padaryti, jos nepraleidžiu. Ypač, jei šalia - puiki bičiulių kompanija. Patinka, kai virtuvėje sukiojasi daug žmonių ir visi atranda ką veikti - pjausto, maišo, kepa. Esu kolektyvinio darbo entuziastas – man net valgyti vienam neskanu. Mėgstu gaminti egzotiškų virtuvių patiekalus, kai kuriuos receptus parsivežu iš kelionių, o mačiau jau nemažai...

Kad skanūs ne tik vėdarai ar lietuviški didžkukuliai, atrandi keliaudamas po svečias šalis. Va tuomet ir kyla noras mūsų gomuriui neįprastais prieskoniais pasigardinti mėsą ar žuvį namuose. Na ir prasideda eksperimentai virtuvėje: japonų, tailandiečių, vietnamiečių gaminami patiekalai. Beje, kasdienis mūsų šeimos meniu – gana paprastas.

Mėgstame iš savų užsiaugintų daržovių pagamintus troškinius bei kitokius patiekalus, lietuvišką žuvį. Su didžiausiu pasimėgavimu valgome ir tradicinę raugintų kopūstų sriubą, kurią kiekvienų metų sausio pirmąją verdamės kartu su bičiuliais ir gerais draugais. Kai prieš keletą metų pirmą kartą kilo mintis virti kopūstienę, ragauti jos atėjo vos keliese. Dabar gi mūsų kasmet susirenka jau gerokai per dvidešimt. ..

Kauno muzikiniame teatre sukūrėte virš dešimt įdomių vaidmenų įvairių žanrų spektakliuose...

Taip, mano vaidmenys - įvairūs. Puikiai jaučiuosi atlikdamas charakterinius vaidmenis, o herojus – dar geriau (nusijuokia). Profesionalūs charakterinių vaidmenų atlikėjai gali sukurti nemažai spalvingų personažų, kuriuos kurdami išlošia labai daug – juk kiekvienas vaidmuo smarkiai plečia aktoriaus galimybes. Todėl man spektaklyje visi vaidmenys vienodai svarbūs, net ir patys mažiausi, kurie kruopščiai nugludinti gali sužibėti ryškiausiomis spalvomis.

Kita vertus, būtent charakterinių vaidmenų artistai sukuria ypatingą spektaklio atmosferą. Nemenka dozė humoro, sarkazmo, sveikos ironijos puikiai derančios su žaidimu ar šokiu scenoje visuomet sulaukia griausmingų žiūrovų aplodismentų. O jei dirbi atmestinai, ir iš paties svarbiausio vaidmens gali nieko įdomaus neišeiti...