Nors krepšinio ekspertai teigia, kad Lietuvos rinktinė yra stipri ir gali varžytis su bet kuria komanda, ar to užtenka? Apie komandų psichologinį klimatą L.S. kalbasi su sporto psichologijos pradininke Lietuvoje, psichoterapeute Rinalda Germaniene.
- Tik prasidėjus Europos vyrų krepšinio čempionatui, netilo kalbos, kad šalies vyrų rinktinės psichologinis klimatas labai prastas. Tačiau užteko vienų sėkmingų varžybų prieš Prancūzijos rinktinę ir imta kalbėti visiškai priešingai. Ar įmanoma, kad klimatas kistų taip staiga?
Ten nesant sunku spėlioti, koks tas klimatas - ar pinigai, ar mergos, ar tas ir tas, ar mes už Lietuvą. Pasižiūrėkite į žaidėjų akis, kai giedamas Lietuvos himnas. Klaidžiojančios akys reiškia klaidžiojančias mintis, greičiausiai tokiu atveju mes labiau ne „už Lietuvą“, o už kitus dirgiklius.
- Kiek tenka girdėti Lietuvoje nėra tradicijos turėti sporto psichologą, ką dėl to praranda šalies krepšininkai? Ir ar įmanoma „užprogramuoti“ sportininką pergalėms?
Kariškiai ir verslininkai „užprogramavimą“ naudoja kaip savaime suprantamą techniką. Pažengusių šalių sportininkai taip pat. Pavyzdžiui, F1 lenktynininkai mažiausiai po tris valandas per savaitę vizualizuoja trasą, tokiu būdu darydami psichinį antspaudą, kurį po to projektuoja tikrovėje. Tiger Woods, geriausias golfo žaidėjas pasaulyje, daro tą patį. Lietuvoje tokios tradicijos nėra. Ką sportininkai praranda?.. Tiesiog daug ko neatranda.
- Krepšinis, galima sakyti, yra Lietuvos religija. Jeigu fiziniu pasirengimu rūpinasi treneris, kas padeda pasirengti psichologiškai? Ar Lietuvos krepšinio rinktinė, klubai turi savo psichologus? Jums yra tekę su kuriuo nors jų dirbti?
Pamišime dėl krepšinio, religijos požymių aš neįžvelgiu. Šiandien tai labiau panašu į maniją. Prisiminkime, kiek daug lietuvių staiga tapo plaukimo „fanais“... O į jūsų klausimą, kas padeda pasiruošti psichologiškai, atsakyčiau kitu klausimu: ką kviestumėte į pagalbą, jeigu degtų jūsų namas? Tą, kuris mėgsta gesinti gaisrus, ar tą, kuris moka gesinti gaisrus? Šiandien sportininkams padeda tie, kurie „mėgsta“. Ateis laikas ir tiems, kurie moka. Su klubu dirbti teko ir labai vaisingai, tai yra 2009-2010 metų Vilniaus „Perlo“ komanda. Tarp kitko, tie jauni vyrukai LKL čempionate yra nugalėję Žalgirį.
- Dirbant su krepšinio komandomis, kaip vyksta psichologo ir sportininkų susitikimai. Ar su kiekvienu sportininku dirbama individualiai, ar į tokius susitikimus renkasi visa komanda?
Dirbant su krepšinio komanda konsultacijos vyksta su kiekvienu sportininku ir su treneriais individualiai vieną kartą per savaitę arba dažniau, priklausomai nuo poreikio, taip pat su visa komanda kartą per savaitę. Ir būtinai prieš varžybas.
- Sutinkate ar ne: tobulas variantas - treneris trijuose asmenyse: psichologas, tėvas ir žaidimo strategas?
Man labiau patiktų matyti trenerį dvejuose asmenyse, kai jis yra komandos vadovas ir lyderis. Krepšinyje dauguma trenerių yra vadovai, tik mažuma – lyderiai. Blogiausia, kai komandos vadovui nesvetima puikybė, pasipūtimas, arogancija, visažiniškumas. Vengiantis kritikos, sureikšminantis save, vien gerovės sau siekiantis (kas dažnai atsitinka su samdomais kitų šalių treneriais), manipuliuojantis, net despotizmu ar emocine nejautra pasižymintis vadovas trukdys komandai sklandžiai keliauti tikslų link. Įtaigos ir įkvėpimo nebuvimo, nuovargio atsiradimo komandoje pagrindinė priežastis yra silpna trenerio asmenybė.
Ir čia galiu pasakyti, jog vidinės jėgos greitu būdu neįgysi. Stovėk, žiūrėk, valdyk. Komandą turėtų valdyti brandi asmenybė, autoritetas, kuriam pakaktų jėgų ir „dūšią“ sušildyti. Nėra „dūšios“, nėra komandos.
- Kartą iš sporto psichologo girdėjau, kad šios srities specialistams kiekvieną dieną reikia laikyti egzaminą. Nes, jei nors akimirką suklysi, būk pasiruošęs susirinkti daiktus ir išeiti. Sportininkai neatleidžia klaidų. Tiesa?
Geriems specialistams, nepriklausomai nuo profesijos, kasdien reikia laikyti egzaminą. Pagrindinė konsultuojančio psichologo darbo priemonė yra jis pats - ne grąžtas, kamuolys ar plaktukas. Pagrindinis resursas yra meilė sportininkui, treneriui. Jei naudojiesi šiuo resursu, sportininkai ir treneriai visuomet atleidžia.
- Nors krepšinio treneriai prieš rungtynes daug kalba apie žaidėjų psichologiją, su sportu nesusiję žmonės, ko gero, net ir nėra girdėję apie jūsų darbą. Kas yra ta sporto psichologija, kuo ji skiriasi nuo įprastinės?
Raštų sporto psichologijos tema galima surasti dar senojoje Graikijoje, kai sporto šventės buvo centrinės visuomeninio patyrimo dalys. Per pastaruosius aštuoniasdešimt metų, sporto psichologija iš tik psichinio faktoriaus poveikio sportui tyrinėjančios disciplinos susiformavo į plačią sritį, kuri jungia savyje tokias skirtingas disciplinas kaip psichologiją, sportininkų ir trenerių konsultavimą, sporto mediciną, konkretaus sporto mokslą. Kaip atskira disciplina, sporto psichologija pradėjo klestėti maždaug prieš trisdešimt keturiasdešimt metų.
Šiandien sporto psichologija apima profesionalius ir aktyvius tyrimus. Treneriai ir atletai supranta psichinių sporto aspektų svarbą. Sporto psichologai dirba su kiekvienos profesionalios sporto šakos bei olimpiniais atletais. Pasaulyje ji yra įtraukta į daugumos sportininkų ir elitinių trenerių darbo grafikus. Nuo įprastinės nelabai kuo skiriasi, vis dėlto tai yra darbas su žmogumi, kuris tyrinėjamas daugybę metų, skiriasi tik taikomaisiais dalykais ir įrankiais, pavyzdžiui, raumenų atmintis ir panašiai.
- Prieš kelerius metus konferencijoje Turkijoje pristatėte pranešimą, kuriame, jei neklystu, kalbėjote apie teisėjavimo psichologiją. Ką patarėte teisėjams, pavyzdžiui, labai emocingų rungtynių metu, kai po kiekvieno švilpuko žaidėjai ir treneriai žeria priekaištus. Kaip geriau suvaldyti įkaitusią atmosferą - griežtais metodais ar nuolaidžiavimu?
Geras psichologas niekuomet nepatarinėja. Profesionalus darbas yra profesionalus darbas. Ar tai būtų teisėjas, ar psichoterapeutas, ar šaltkalvis. Žiūrovai gali manyti, kad arbitras turi atlikti įvairius vaidmenis, tačiau jo paskirtis yra konkreti: vadovauti varžyboms vadovaujantis aiškiomis ir konkrečiomis taisyklėmis. Ir taip jau yra ir aikštelėje, ir gyvenime: kur egzistuoja taisyklės, atsiranda norinčiųjų joms priešintis, nes labai daug kas mūsų nori keisti tai, kas iš tikrųjų nuo mūsų nepriklauso.
Profesionalus teisėjas žino taisykles, funkcijas ir dirba savo darbą. Tai reiškia, kad profesionaliam teisėjui situacija nebūna įkaitusi, vadžios nepasileidžia, priekaištai ir replikos jam nedaro įtakos.
Kalbėdami apie profesionalumą, turime išskirti du dalykus: taisyklių žinojimas ir taisyklių taikymas. Taisykles žino visi teisėjai, o teisingai jas pritaikyti moka tik geriausieji. Teisingas taisyklių taikymas didžia dalimi susijęs su psichologine būsena. Dėl to psichika turi būti treniruojama lygiai taip pat kaip ir raumenys. Ką mes su FIBA teisėjais darome ir šiandien.
- Kas jus paskatino rinktis šią sritį, kur slypi pagrindinis jūsų darbo sunkumas?
Prieš 10 metų baigusi studijas Norvegijoje grįžau į Lietuvą ir atsitiktinumo dėka atėjau dirbti į Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją. Šarūnui esu dėkinga už supratimą ir palaikymą. Pagrindinis sunkumas yra būti pirmai krepšinio ir sporto psichologijos praktikei Lietuvoje. Tai yra svarbi misija. O misionieriams sunku ne tik Afrikoje ar Indijoje. Belieka smogti į tuštumą.
