- Kai kūrėsi „Antis“, buvote laisvės ir nepriklausomybės vėliavnešiai, tačiau laikai pasikeitė. Ką dabar „Antis“ nori pasakyti Lietuvos jaunimui savo dainomis?

Dabar „Antis“ kalba apie žmogaus laisvę, jo atsakingumą. Mus lydi iš praeities likusios baimės, įtarumas. Atgavus nepriklausomybę, kartu su žiauria konkurencija, žmonių išnaudojimu, kritikavimu, negatyviu požiūriu atėjo ir kapitalizmas. Susipynus šioms praeities ir dabarties negandoms žmonės atsiribojo vieni nuo kitų. Todėl norime paskatinti tarpusavio pagarbą ir užuojautą. Kiekvienas mūsų esame visatos dalis. Kai tai suprantame, atsiveria milžiniškos galimybės kurti ir tobulėti. Turime būti orūs, kurti, nepasiduoti pagundai gyventi tik pramogomis.

- Naująją „Anties“ programą pavadinome „Baisia džiugu“. Kodėl?

Nes nors žmogus ne visada nori šypsotis, bet kartais privalo. Jei nueisite į gerą drabužių parduotuvę, iš karto atskirsite, kur yra pardavėjai, o kur pirkėjai. Visi, kurie perka, stovi rūškanais veidais, o pardavėjai šypsosi ne dėl to, kad jiems gera, o dėl to, kad reikia. Gyvenimas būna žiaurus, bankai nedovanos tau skolų, neužjaus - turime būti budrūs.

Dalis „Anties“ veiklos skirta inspiruoti jaunimą, kad jauni žmonės žinotų - jie gali daugiau. Štai man jau 60 metų, o aš vis dar varau į priekį!

- Sakykite, 60 metų – tai daug ar mažai?

Tai nuostabus amžius! Nesijaučiu šešiasdešimties, nesu ligotas, mano gyvenime apstu įvairios veiklos. Jaučiuosi turįs patirties bagažą, kuris padeda susiorientuoti. Be to, bėgant metams atsiranda vertybinis požiūris į gyvenimą ir tikras, neišgalvotas noras būti sąmoningu žmogumi. Tas sąmoningumas padeda save nuraminti, gyventi šia akimirka, vertinti gamtą ir žmones, kurie tave supa.

Džiaugiuosi tuo, ką turiu, nustojau jaudintis dėl dalykų, kurie anksčiau mane vertė nerimauti. Jaučiuosi brandus ir atsakingas. Anksčiau kreipdavau dėmesį į kitų nuomonę apie mane, bet tada supratau, jog tai priklausomybė, veikianti mano sveikatą ir gyvenimą. Man to nereikia, noriu būti laisvas.

Labai svarbu gyvenime nieko nesureikšminti – nei savęs, nei kitų, nei aplinkybių. Paaugliai visada domisi tuo, ką apie juos sako kiti. Jie nori matyti save per kitų nuomonę, komentarus. Tačiau, manau, svarbu kuo greičiau iš to išaugti. Svarbiausia gerbti ir mylėti save - rūpintis savo sveikata, gyvenimu, kurti, eiti į priekį.

- Sakote, jog jaučiatės jaunesnis, nei esate, o ir atrodote išties puikiai. Kaip išvengiate ligų ir saugote sveikatą?

Visai neseniai apsilankiau diagnostikos klinikoje, pasitikrinau sveikatą. Atlikau daug įvairiausių tyrimų, norėdamas sužinoti, ar viskas gerai. Žinoma, mano kūnas nebėra toks jaunas kaip anksčiau, bet neturiu jokių sveikatos sutrikimų. Kaip man pasiseka išsaugoti gerą sveikatą? Nė nežinau. Gyvenime turėjau ir skaudžių smūgių, liūdesio. Prieš metus netekau dukros. Iki šiol kasdien prisimenu šią nelaimę.

Bet niekam to nerodau, juk tai mano asmeniniai išgyvenimai. Be to, pasakiau sau, jog priimu šį įvykį, kaip tam tikrą numatytą lemtį. Tokiais atvejais nereikia kaltinti savęs, nors tai būna neišvengiama. Tačiau nuo didelių nelaimių gyvenime nepabėgsi, jos yra tavo dalis. Tiesiog nereikia leisti, kad jos užvaldytų tave visą. Neieškau paguodos, man nereikia, kad manęs gailėtųsi.

- Scenoje Algirdas Kaušpėdas ironiškas ir net sarkastiškas, o koks jūs darbe, namuose?

Darbe visų pirma esu nuoširdus, nebandau vaidinti viršininko - pikto ar principingo. Sudarau sąlygas žmonėms būti savimi. Mano įmonėje vyrauja pagarba kitam ir mandagus elgesys. Dauguma čia dirbančių – jauni žmonės. Manau, jog žmonės turi sugyventi, bendradarbiauti ir mylėti vienas kitą. Šią taisyklę taip pat taikau ir savo įmonėje.

Stengiuosi į viską žiūrėti šiek tiek su humoru, pasakoti linksmas istorijas, kurių gyvenime buvo labai daug. Namie gyvename linksmai, labai myliu ir gerbiu žmoną. Sakau jai komplimentus ir matau, jog tai jai patinka. Tad kodėl gi nepalepinus jos mielu žodžiu dar dažniau? Esame šeima, kuri žino, kodėl gyvena kartu. Ne dėl bendro turto ar statuso, o dėl to, kad kartu mums įdomu.

Mano žmona netgi prisideda prie mano sceninio įvaizdžio kūrimo. Tariuosi su ja dėl kostiumų ir gaunu vertingų patarimų. Ji – mano gyvenimo bendraautoris, o aš jos.

- Šiemet dalyvavote festivalyje, kuriame nebuvo leidžiama vartoti alkoholio. Kodėl nusprendėte prisidėti prie šios idėjos?

Įvairias priklausomybes vertinu labai neigiamai. Jos žmogų įkalina, paverčia vergu. Mūsų tauta turi milžinišką problemą - praktiškai trečdalis gyventojų yra priklausomi nuo alkoholio, būtinai nori jo pavartoti. Tai nėra normalu ir apie tai reikia kalbėti. Turime sau pripažinti, jog tai blogis, atklydęs pas mus iš Rytų. Svaigintis tam, kad jaustumeisi gerai – beprotiška.

Nesakau, jog niekada negeriu, tačiau stengiuosi gyventi sąmoningai ir blaiviai. Matau, jog daugėja sąmoningo jaunimo. Jiems nepatinka, kad visas laisvalaikis, šventės būtinai yra surištos su alkoholio vartojimu. Galbūt mes, vyresnioji karta, šito jau nepakeisime, tačiau jaunimas gali. Remiu renginius, kuriuose nevartojami alkoholiniai gėrimai ir ateityje tikrai stengsiuos juose dalyvauti.