Po Antrojo pasaulinio karo Hiroo Onoda praleido trisdešimt metų slėpdamasis džiunglėse Filipinuose. Galiausiai atsirado vilkėdamas kokosų pluošto uniformą, nes jo senoji visiškai sudūlėjo.
Poonas Limas įstrigo ant plausto pietų Atlanto vandenyne 133 dienoms.
Stevenas Callahanas plūduriavo gelbėjimo valtyje Atlanto vandenyne tik su aštuoniomis pintomis vandens ir trimis svarais maisto. Plūduriavo 76 dienas, daugiau kaip 1800 mylias, kol buvo išgelbėtas Bahamose.
Aaronas Ralstonas, keliautojas, kurio ranka įstrigo kopiant nuo Blue John kanjono Jutoje. Po penkių dienų jis išsilaisvino amputuodamas savo ranką buku peiliu.
Urugvajaus oro pajėgų skrydis 571, 1972 m., lėktuvas, gabenantis 45 žmones, sudužo Anduose. Dėl kanibalizmo žmonės kalnuose išsilaikė 72 dienas. Išgyveno penkiolika.
Senatorius John McCain išgyveno penkis su puse metų Hoa Lo kalėjime Vietnamo karo metu, sulaužytomis abiem rankomis ir viena koja, sumuštas Šiaurės Vietnamo armijos. Jis praleido dvejus metus kalėdamas vienutėje ir paleistas atsisakė išeiti, kol kiti, sulaikyti prieš jį, nebus paleisti.
Douglasas Mawsonas, Antarktikos tyrinėtojas, prarado savo bendražygius ekspedicijos metu ir praleido 30 dienų keliaudamas šimtą mylių, kol rado gelbėtojų komandą.
Johnas Colteris 1808 m. buvo sučiuptas indėnų ir persekiojamas, kol jam pavyko pabėgti.
Leonidas Rogozovas, 1960 m. dirbdamas Arktyje, atliko pats sau apendicito operaciją.
Slavomiras Rawiczas 1940 m. pabėgo iš Sibiro gulago ir keliavo daugiau nei keturis tūkstančius mylių pėsčiomis per sušalusią tundrą, Gobio dykumą, Tibetą ir Himalajus iki Indijos.
Shinas Dong-Hyukas 2005 m. pabėgo iš kalėjimo Šiaurės Korėjoje, peršliaužęs per mirusį žmogų per elektrinę tvorą.
Pirmoji jūros divizija 1950 m. kovojo žūtbūtiniame mūšyje su daugiau nei šimtu tūkstančių kinų kareivių Šiaurės Korėjoje ir išliko. Jie ne tik pralaužė kinų armijos apgulta, bet ir atnešė kinams daug praradimų.
Alexanderis Selkirkas 1704-1709 m. įstrigo saloje ir leido laiką skaitydamas bibliją, galiausiai sulaukė išgelbėjimo.
Hughas Glassas 1823 m. buvo sužalotas lokio ir, paliktas jo kaip miręs, šešis mėnesius šliaužė šimtą mylių, kol pasiekė saugią vietą.
Joe Simpsonas 1985 m. susilaužė koją, mėgindamas kopti Siula Grande. Šliaužė penkias mylias tris dienas ir išgyveno.
Juliane Koepche - 1971 m. ši paauglė išgyveno Lansa skrydžio 508 katastrofą ir keliauvo per Peru atogrąžų miškus, kol galiausiai buvo išgelbėta.
Yossi Ghinsberas 1981 m. atsiskyrė nuo savo bendražygių Bolivijos Amazonėje, tris savaites klaidžiojo vienas, kol galiausiai buvo surastas.
Jonas Baalsrudas 1943 m. plaukė į Norvegiją ir jį užklupo nacių pasala. Pabėgo, naciai jį vijosi, išgyveno laviną, nušalimą ir apakimą nuo sniego, kol galiausiai pasiekė saugią vietą.
Beckas Weathersas 1996 m. iškeliauvo į Everestą ir jo komanda žuvo. Jis praleido aštuoniolika valandų žemesnėje už nulį temperatūroje, kol pasiekė stovyklą. Nukentėjo nuo nušalimo, hipotermijos, plėštinių žaizdų. Jam buvo atlikta dešimt operacijų, amputuota visa dešinė ir dalis kairės rankos. Išgyvena.
„The Donnor Party“. Pionieriai, kurie 1846 metais dėl sniego užstrigo Sierra, Nevadoje ir išgyveno dėl kanibalizmo. Išgyveno 48 iš 87.
