- Neseniai minėjome Imunologijos dieną. Kam šiemet šioje srityje skiriamas didžiausias dėmesys?

Šiemet dėmesys skiriamas onkoimunologijai. Kai kurios onkologinės ligos arba labai sunkiai pasiduoda gydymui, arba iš viso neišgydomos. Nors ankstyvoje vėžio vystymosi stadijoje diagnozuotos ligos jau yra pagydomos dėka pažangių diagnostikos ir gydymo technologijų. Gydant vėžį imunitetas yra labai svarbus visuose ligos vystymosi etapuose. Vienas šios grupės ligų gydymo būdas yra medicinoje jau pripažintais preparatais, o kitas – koreguota, skatinta arba slopinta imuninė sistema.

- Sakykite, kaip onkologija susijusi su imunologija? Ar stiprų imunitetą turintis žmogus yra atsparesnis onkologinėms ligoms?

Imuniteto ir onkologinių ligų sąsaja atrasta ne taip jau seniai. Tam labai pasitarnavo eksperimentinė onkologija, kai transgeninėms pelėms, turinčioms nusilpusį, pakoreguotą ir natūralų imunitetą, buvo persodinami augliai. Tyrimai parodė, kad liga greičiau formavosi toms pelėms, kurių imuninė sistema buvo silpna. Tuomet įsigalėjo supratimas, kad imunitetas turi didelę reikšmę onkologinių ligų raidai.

Sąsają galima daryti tik pačioje onkologinės ligos pradžioje. Imunitetas skirtas ne tik atpažinti ir sunaikinti kenksmingus antigenus, susidoroti su patogeninėmis bakterijomis, virusais, alergenais bet ir saugoti ląsteles, organus bei audinius.

Jeigu kokia nors ląstelė dėl mums nežinomų priežasčių mutavo, ją imunitetas turi atpažinti ir sunaikinti. Jeigu taip neįvyksta, tada galime „kaltinti“ imunitetą, kad jis nesugebėjo atpažinti nežymiai pakitusios ląstelės. Besidauginanti mutavusi ląstelė pamažu sudaro audinį ir taip atsiranda galimybė progresuoti organizme naujadarui.

- Ar pritariate teiginiui, kad dėl ypač silpno imuniteto šiuolaikiniai žmonės yra ne tokie atsparūs ligoms, dažniau serga?

Manau, kad reikia pritart, nors ne šimtu procentų – būtini konkretūs tyrimai, kad būtų galima apibūdinti silpną imunitetą. Svarbu ir objektyvi ligų statistika. Kažkada nebuvo fiksuojami ligonių skaičiai, diferencijuojamos ligos. Žmonės numirdavo, o diagnozė nebūdavo patikslinama.

Dabar statistika yra renkama, stebima ligų dinamika, tačiau nežinant, kas buvo prieš šimtą metų, negalėčiau pasakyti, ar yra didėjimas. Šiuolaikinę žmoniją apnikę nuolatiniai stresai, įtemptas gyvenimas, aplinka yra agresyvi, tai, be abejo, prisideda prie įvairių ligų susiformavimo. Kaip žinia, imunitetas reikšmingas visoms ligoms, be jo visos ligos organizmą nugalėtų daug greičiau. Esant tam tikroms aplinkybėms, imunitetas būna specialiai skatinamas, stiprinamas, naudojant vakcinaciją, pasyvią terapiją, antikūnus arba tam tikras specializuotas ląsteles iš T limfocitų grupės.

Kartais ligos priežastis gali būti nusilpusi imuninė sistema, todėl jos ieškoti reikėtų pradėti būtent nuo imuniteto tyrimų. Tiesa, jie yra labai brangūs, kai kurie iš viso dar net nepatvirtinti ir jų yra visa galybė. Tačiau esu įsitikinęs, kad ateitis jau yra nukreipta į išsamius humoralinio ir ląstelinio imuniteto tyrimus. Tik tada galima bus spręsti reikalinga slopinti jį, skatinti ar taikyti imunoterapiją.

- Kokios dažniausiai pasitaikančios imuninės sistemos sutrikimų pasekmės?

Sunku taip tiksliai išvardinti, tačiau turbūt iškyla didžiausia infekcinių, autoimuninių, onkologinių ir hematologinių ligų grėsmė o taip pat įvairūs imunodeficitų ligos/sindromai dažniausiai sukeliami virusų pvz. ŽIV. Tada galima sakyti, kad „serga“ pats imunitetas.

- Įvairios alerginės reakcijos vis dažnesnės. Ar galima teigti, kad tai tik šiuolaikinės civilizacijos pasekmė?

Manau, kad taip, nes dabar alergenų gausa yra neaprėpiama. Be to, labai pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Imunitetas „nebesusitvarko“ su alergenais, esančiais gamtoje, maisto, kai kurių vaistų prieduose, papilduose... Seniau juk nebuvo tiek konservantų, egzotinių vaisių, žmonės prieš šimtą metų negyveno tokioje aplinkoje, kokioje dabar gyvename mes. Alerginės reakcijos veikiau yra kompleksinė problema, glaudžiai susijusi su imunitetu.

- Deja, bet vaistų, modifikuoto, konservantais „praturtinto“ maisto vartojimo išvengti negalime, o visa tai išbalansuoja žmonių imunitetą. Ką daryti, kad jį išlaikytume?

Mokslas bando spręsti šią problemą. Siekiant skatinti organizmo toleranciją po daugkartinės imunizacijos, kuriamos įvairios terapinės vakcinos. Kitas variantas - imuniteto slopinimas, tačiau jis gali būti ir labai kenksmingas, pavyzdžiui susirgus infekcinėmis ligomis.

- Vis dar yra žmonių, skeptiškai vertinančių skiepų reikšmę imuniteto nuo tam tikrų ligų susidarymui. Kaip Jūs aplinkiniams argumentuojate jų naudą?

Geriausi argumentai yra praktika. Yra daugybė žmoniją naikinančių ligų, kurios jau nugalėtos, pavyzdžiui raupai. Šiais laikais kontroliuojamos vakcinų pagalba – maras, pasiutligė, gripo protrūkiai. Galima sakyti, kad niekas nebeserga raupais, tačiau nustojus skiepytis, tam tikrai daliai žmonių atsirastų tikimybė atsinaujinti patogenams ir užkrėsti aplinkinius. Vis dar tvyro klaidinga nuomonė, kad nuo daugybės skiepų žmogus gali labiau susirgti nei turėti naudos.

Dabar vakcinų technologijos labai patobulėjo, jos išgryninamos, jose sumažėjo papildomų medžiagų, galinčių sukelti tam tikras alergines reakcijas.

- Kaip manote, ar iš tiesų kaime gyvenantys žmonės turi stipresnį imunitetą negu miestiečiai?

Manau, kad priklauso nuo gyvenimo būdo kaime. Santykinai „teisingai“ gyvenantis kaimo žmogaus yra tvirtesnis, tad galime manyti, kad ir jo imuninė sistema yra žymiai stipresnė negu miestiečio. Kaime gyvenantieji daug laiko praleidžia judėdami tyrame ore, būdami saulėje, kuri reikalinga D vitamino gamybai. Be to, ir maistą jie valgo sveikesnį. Kaip žinia, mityba labai svarbi imuniteto pusiausvyrai. O sveikas, ekologiškas maistas egzistuos, kol bus kaimai. Daržininkyste ir gyvulininkyste užsiimantys kaimo gyventojai, nesiekdami sau pelno, saikingai naudoja trąšas, nenaudoja herbicidų, sodo penkis kartus nepurškia chemikalais.

Miesto žmogus turi vaikščioti į ekologinių produktų turgų, o ten produktai gaminami verslui ir apie ekologiškumą kalbėti galime tik po atliktų tyrimų. Ekologiškumas čia paliekamas verslininko sąžinei, o tai nėra ekonomiškai naudinga. Apskritai, terminas „ekologiškas maistas“ prieš penkiasdešimt metų net neegzistavo. Valstiečiai natūraliai patys sau užsiaugindavo maisto.

Žinoma, kai prasideda infekcinių ligų protrūkis, sveika mityba tikrai neišgelbės. Galbūt sveikai besimaitinantys žmonės rečiau serga gripu, kitomis virusinėmis ligomis.

- Pastaruoju metu daug kalbama apie ląstelinę terapiją. Kas tai yra ir kuo ji reikšminga?

Ląstelių terapija yra dar tik eksperimentinės stadijos. Egzistuoja toks semantinis aspektas, kurį galima suprasti dvejopai – ląstelių gydymas ir gydymas ląstelėmis. Anglai turi sampratą, kad tai yra gydymas ląstelėmis (dendritinėmis ląstelėmis, įvairių populiacijų T limfocitais ir galbūt kitomis ląstelėmis). Yra ir tokia terapija, kai ląstelėms, atliekamos tam tikros genų korekcijos. Paminėtos terapijos „tiesia kelią“ regeneracinėje medicinoje, pažeistų organų atstatymui, imuniteto korekcijai paveldimų ligų ir kt. gydymui.

- Turite veterinarijos gydytojo diplomą. Kodėl netęsėte profesinės veiklos šioje srityje, o pasukote į imunologiją?

Po trečio veterinarijos kurso bandžiau stoti į mediciną, išsilaikiau papildomus egzaminus, tačiau dėl tam tikrų biurokratinių kliūčių man pasiūlė pradėti nuo pirmo kurso. Todėl tokio pasiūlymo atsisakiau. Vėliau noras tobulėti nuvedė į aspirantūrą, kuri buvo susijusi su imunologija.

O imunologija yra biomedicinos mokslų šaka, kurioje žinios ir atradimai, gauti eksperimentuojant su laboratoriais gyvūnais. Man tai buvo įdomu. Galima sakyti, kad laboratoriniai gyvūnai yra žmongaus fiziologinių ir patologinių funkcijų, bei daugelio ligų modeliai. Negalima tam tikrų eksperimentų atlikti su žmonėmis dėl etikos sumetimų. Žinduolių ir žmonių imunitetas iš esmės yra panašūs. Dauguma vaistų gyvūnams ir žmonėms yra tie patys, tik skiriasi dozės, vakcinacijos principai irgi yra panašūs.