Iki pat XX a. pradžios tūkstančius metų dažniausia chirurgų atliekama procedūra buvo kraujo nuleidimas, kadangi buvo manoma, kad kraujo perteklius sukelia daugelį ligų.
Netgi gyvendami tokiame mokslo ir technologijų vystymosi amžiuje, mes tvirtai laikomės savo įsitikinimų, tačiau dažnai jei būna klaidingi. Pateiksime keletą labiausiai paplitusių.
Napoleonas buvo žemo ūgio. Žinoma, kad jis buvo 5 pėdų ir 2 colių ūgio, tačiau ne angliškų pėdų, o prancūziškų. Verčiant į angliškas – jo ūgis buvo 5 pėdos ir 7 coliai, arba apie 1 m 70 cm, – tai yra vidutinis to meto prancūzo vyro ūgis.
Galime susirgti išėję į šaltą orą šlapia galva. Kiekvienas prisimename mamos raginimą užsidėti kepurę prieš einant į lauką žiemą. Tačiau dauguma tyrimų rodo, kad ploniau apsirengę ir kepurės nenešiojantys žmonės serga ne dažniau nei apsimūturiavę nuo galvos iki kojų. Ir ar drėgna, ar sausa galva išeisime įlauką, taip pat nėra didelio skirtumo.
Vikingai nešiojo šalmus su ragais. Tais laikais tikrai tokie šalmai nebuvo nešiojami. Jie buvo naudojami tik įvairių ceremonijų metu ir išnyko dar iki vikingų laikų. Toks įvaizdis susidarė dėl vėlesnių interpretacijų, pavyzdžiui, Vagnerio operos „Nibelungų žiedas“ kostiumų dizaineriai naudojo šalmus su ragais.
Cukrus veikia vaikų elgesį, nuo jo jie tampa išdykę. Amerikos medikų asociacijos žurnalas paskelbė 23-ijų tyrimų duomenis, kurie skelbia, kad cukrus vaikų elgesiui įtakos neturi. Didelį vaidmenį vaidina išankstinis įsitikinimas, kad cukrus sukelia vaikų hiperaktyvumą. Viename tyrime motinoms buvo pasakyta, kad vaikai gėrė daug cukraus turinčių gėrimų. Jos buvo paprašytos stebėti vaikų elgesį. Ir nors iš tikrųjų vaikai gėrė gėrimus, kurių sudėtyje visai nebuvo cukraus, motinos tvirtino, kad vaikų hiperaktyvumas padidėjo...
Didžioji dalis kūno šilumos prarandama per galvą. Tai visiems žinoma, todėl žiemą mums būtina nešioti kepurę. Naujausi tyrimai rodo, kad kūno išeikvojamas šilumos kiekis priklauso nuo to, koks kūno plotas prieinamas šalčiui. Tiek pat šilumos jūs galite prarasti ir per nuogas rankas.
Traškindami sąnarius rizikuojate susirgti artritu. Atrodo įtikinančiai, tačiau tai nėra tiesa. Tam nėra jokių įrodymų. Tiriant paaiškėjo, kad nėra jokio skirtumo, ar sąnariai „traškinami“, ar ne. Tempiant ar kitaip žaidžiant su pirštais galima patempti raiščius, išsinarinti pirštus, bet ne susirgti artritu.
Kiaušiniuose esantis cholesterolis kenkia jūsų širdžiai. Nuo 1960 metų tebevyraujantis mitas neturi jokių mokslinių įrodymų. Dabartiniai tyrimai rodo, kad maiste esantis cholesterolis nepadidina organizme esančio choesterolio kiekio. Jį didina suvartojamų riebalų kiekis. Taigi, nebijokite valgyti kiaušinių, geriau mažinkite riebios mėsos kiekį.
Vieneri šuns nugyventi metai prilygsta septyneriems žmogaus gyvenimo metams. Manote, kad jūsų trimečio šuns amžius atitinka 21 metų žmogaus amžių? Tik pirmaisiais dvejais šuns gyvenimo metais jo vieneri metai prilygsta septyneriems žmogaus, vėliau dauginti reikėtų iš keturių. Šunų specialistai norintiems rasti šuns amžiaus atitikmenį žmogaus metams siūlo pasinaudoti tokia formule: padalinkite šuns metus iš dviejų, padauginkite iš keturių ir pridėkite 21.
George'as Washingtonas turėjo medinius dantis. Amerikos pirmasis prezidentas jau dvidešimties neturėjo keleto dantų, tačiau, priešingai populiariam mitui, medinių dantų jis neturėjo. Jis turėjo keletą auksinių, keletą dramblio kaulo ir keletą švininių, netgi iš kitų gyvūnų dantų padarytų (asilų ir arklių dantų kaulo protezai tais laikais buvo įprasti). Tarpusavyje jie buvo sutvirtinti dirželiais ir netgi buvo įtvirtintos spyruokės jiems pakelti.
