Įspūdžiai ne vienai dienai
Rugpjūčio 24-osios įspūdžiais Meškuičių žmonės gyvena iki šiolei. Parko atidarymo šventės šurmulys miestelyje netilo dvi dienas. Pirmąją nuo pat ryto moterys iš gėlių dėliojo spalvingus kilimus, jaunimas jėgas bandė sporto varžybose.
Vakarėjant pakilo seniūnijos vėliava, grojant Joniškio dūdų orkestrui „Tonas“, perkirpta parko atidarymo juosta pradėjo pagrindines iškilmes. Žiūrovų laukė didelis koncertas, o bene labiausiai visus nudžiugino kraštiečio Eugenijaus Raubicko, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubo viršininko, akrobatinis skrydis lėktuvu „Jak-52“: sulaikę kvapą žmonės stebėjo skraidymo meistro padangėje raizgomas įvairiausias kilpas.
Sekmadienį po šv. Mišių vėl visus į parką sukvietė Naisių vasaros teatro muzikinė programa „Laukuose dobilas raudonas“. Liejosi liaudiška muzika, atliekama Drąsučių kapelos. Vakare skambant gitaroms žmonės jaukiai įsitaisė prie laužo.
Pranoko lūkesčius
Entuziastingosios Meškuičių bendruomenės pirmininkės Pranės Tiknienės žodžiais, ši šventė vainikavo dvejų metų triūsą. Po sunkių ir atsakingų darbų norėjosi pasilinksminti, pabūti bendraminčių būryje.
Rodos, niekada nepailstanti moteris džiaugiasi, kad atnaujinti parką jau daug metų siekė visi miestelio žmonės. Daugiau nei prieš keturiasdešimt metų sodintas parkas nebuvo miela poilsio vieta.
„Antram gyvenimui prikelti tuomečio kolūkio pirmininko Jakubonio iniciatyva pasodintą parką norėjome ir dėl jaunimo. Kada jauni žmonės turės kur nueiti, pasibūti, nebenorės išvažiuoti iš Meškuičių“, – įsitikinusi bendruomenės pirmininkė.
Praeityje palikusi organizacinius rūpesčius, Pranė Tiknienė didžiuojasi, kad sumanymas įgyvendintas geriau, nei tikėtasi. Gavus 270 tūkstančių litų europinės paramos, sutvarkyta parko aplinka, pastatyti suoliukai, krepšinio aikštelė, išvalyti trys tvenkiniai, iš jų dumblo supilti kalneliai BMX dviračiams. Aplinką papuošė skulptūros: „Velykę“ padovanojo Ramūnas Karbauskis, „Meškutę“ Saulius Pocius, „Meilės deivę“ tautodailininkas Raimondas Baškys. Meškuičių parke įrengta netgi Meilės sala. Perėjus tilteliu, čia galima pasėdėti ant suoliukų, pasidžiaugti menininko Algimanto Kazlausko „Meilės medžiu“, kuriame visuomet tupi burkuojantys balandžiai.
Besipykdamas nieko nepadarysi
Veikli bendruomenės pirmininkė vardija daugybę žmonių, prisidėjusių atnaujinant parką. Už projekto įgyvendinimą buvo atsakinga Irmina Galkauskienė, finansus – Irena Levickienė, projekto paraišką, ataskaitas ir mokėjimo prašymus teikė Daiva Šateikienė, viešuosius pirkimus vykdė Virginija Remeikienė. Girininkas Virgilijus Urbonas, Vytautas ir Irena Drazdauskai, Rasa Sabaliauskienė parkui dovanojo medelių, Vidmantas Bujus – ąžuolą skulptūrai. Arūnas Karalius gelbėjo prireikus technikos.
Susitelkti, būti tarsi kumštis Meškuičių bendruomenė iš tikrųjų moka: per septynerius gyvavimo metus tai įrodė ne kartą ir ne du. „Dažnai tenka girdėti, jog bendruomenės viduje verda lyg katilas. Tas su anuo vaidijasi, nesutaria. Mes nesipykstam, visos esam protingos ir suprantame, kad dėl smulkmenų neverta griauti santykių. Be jų nė iš vietos“, – tvirtina Pranė Tiknienė.
Pasak jos, Meškuičių bendruomenės stiprybė – draugiškumas, mokėjimas rasti bendrą kalbą. Pirmininkė puikiai bendradarbiauja su kultūros centru, seniūnija, vaikų lopšeliu-darželiu, gimnazija. Nuošalyje niekada nelieka ir klebonas Tomas Reinys, jis kviečiamas į visas šventes.
Dėmesys miestelio žmonėms
Savo veiklą geriausia praėjusių metų Šiaulių apskrities bendruomenė vysto per projektus: „Gerumas tavo ir mano širdyje“, „Priglausk mane ir saugok“, „Nebūk šiukšle ir nešiukšlink“, „Atidumas tau ir man“.
„Slaugos ligoninės darbuotoja surašo visų senolių gimimo dienas. Mes juos aplankome, – trumpai projektą „Gerumas tavo ir mano širdyje“ pristato P. Tiknienė. – Nunešame rankų darbo atviruką, kokį skanėstą. Kartais mokiniai arba kultūros centras paruošia programėlę.“
Bendruomenės pirmininkė puikiai žino, jog dėmesys žmogui yra be galo svarbus. Jis rodomas ir kas ketvirtį leidžiant laikraštuką „Meškuitietis“. Į 350 egzempliorių tiražu pasirodantį leidinį sugula miestelio naujienos, kelionių, susiėjimų įspūdžiai.
Meškuičiai jau kelerius metus džiaugiasi atnaujinta altarija. Kol jos nebuvo, mirusieji būdavo šarvojami kultūros namuose. Tačiau ten vykstant kokiam renginiui artimojo netekę meškuitiečiai susidurdavo su dideliais nepatogumais.
Bendruomenės pirmininkė didžiuojasi, kad pavyko sutvarkyti miestelio centre labai apleistą, keturiems savininkams priklausiusį pastatą. Dar visai neseniai baisuokliu vadintas statinys dabar perkrikštytas „baltąja gulbe“.
Atradimai ir skauduliai
Net šešias tinklinio komandas (tarp jų ir močiučių) turinčio miestelio bendruomenė aktyviai bendrauja su kitomis kaimo bendruomenėmis.
„Norisi pasisemti patirties, sužinoti, kuo gyvi ir kaip gyvena ne miestuose šaknis įleidę tautiečiai“, – atvirauja visų meiliai Pranute vadinama Tiknienė. Daug pasimokyti galima iš Biržų rajono kaimo bendruomenių. Jos labai aktyvios, tikras pavyzdys, kaip reikia tvarkytis.
Nusistebėjusi, jog kai kurios jų, pasinaudodamos Europos Sąjungos parama, sugebėjo kaime net kelius išsiasfaltuoti, apgailestavo, jog Lietuvos valdžiai bendruomenės nelabai rūpi.
„Remiamos besikuriančios, o tos, kurios jau gyvuoja, paliekamos tarsi likimo valiai. Žiemą visus pinigėlius, surinktus iš nario mokesčio, atiduodame už šildymą, komunalines paslaugas. Vykdant kokį projektą, nėra jokių lėšų administravimo išlaidoms. Telefono sąskaitas, kurą turime apmokėti iš savo piniginės. Skaudu visą laiką gyventi su atkišta ranka“, – apgailestauja pirmininkė, bet rankų nenuleidžia: sunkumai jos neatbaido gerai dirbti ir įkvėpti kitus.
