Labai reta liga, nustatoma 3–4 gyventojams iš milijono, o Lietuvoje diagnozuojama dar rečiau – pas mus ja sergančių apie 100.
Netikėtai ėmė augti
„Dabar jau žinau ir kitiems galiu patarti – jei pastebėjote pasikeitusį veidą, padidėjusį apatinį žandikaulį ir pajutote didelį troškulį, kuo skubiau eikite pas endokrinologą. Tai gali būti akromegalijos pradžia. Kuo skubiau kreipsitės, kuo mažesnis augliukas, tuo lengviau jį sunaikinti“, - kalbėjo A. Svidinskas.
Vyras pajuokavo, jog poliklinikoje dabar jam net pavardės sakyti nereikia, nes jo medicininė kortelė – storiausia knyga.
„O kadaise buvau sveikas drūtas vyras. Visą gyvenimą dirbau vairuotoju. Sulaukęs 40 metų pastebėjau, kad ėmė svaigti galva, bet pagalvojau: naktimis vairuoju ir gal tai – nepamiegojimo pasekmė?“ – į pradinius simptomus ranka numojo zarasiškis.
Nuo 50 metų A. Svidinskui po truputį pradėjo blogėti regėjimas, padidėjo plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis, galva.
„Iš pradžių maniau, kad išskalbus susitraukė kepurė. Bet vasarą vietoje anksčiau nešiotų 42-43 dydžio teko apsiauti 48–49 dydžio batus, žiemą – 50. Būdamas 50-ies metų netekau visų dantų. Medikai apkaltino jų nepriežiūra, bet tikroji priežastis paaiškėjo gerokai vėliau. Be to, mane vargino pernelyg gausus nuolatinis prakaitavimas, mieguistumas, nuovargis. Labai skaudėjo sąnarius. O troškulys – atrodo kibirą vandens galėtum išgerti“, - prisiminė zarasiškis.
Jam šoktelėjo ir kraujo spaudimas, pradėjo kalkėti ausys - tapo kietos kaip kaulas.
„Bet kur kas blogiau – gerklės raumenų spazmai, liaudiškai tariant mėšlungis. Užeidavo ir viskas – nebegaliu kvėpuoti. Žmona purto, daužo, kol atsigaunu“, - pasakojo A. Svidinskas.
Operuoti negalima
Zarasiškis apėjo visus medikus ir savo mieste, ir Vilniuje.
„Tik pas moteriškų ligų gydytojus nebuvau. Tačiau niekas nerado tikrosios priežasties. Gydė mane nuo plaučių uždegimo, kuriuo vis susirgdavau 2-3 kartus per metus. Taip pat ir bronchitu“, - pasakojo vyras.
Ligai progresuojant, praktiškai visi vyro kūno organai buvo pažeisti akromegalijos: padidėjo liežuvis, širdis, plaučiai, kepenys, susiformavo cukrinis diabetas, išnyko vyriškumas, skaudėjo galvą, „kalė“ širdis. Gydytojai net sakė, kad jo išgyvenamumo prognozė - vos vienas procentas.
Kai medikai pagaliau surado negalavimų priežastį, paaiškėjo, kad tai - išplitęs retas akromegalijos atvejis, kai padidėja hipofizė tarp regos nervų. Operuoti negali, nes nutraukus regos nervą pacientas liks aklas.
Todėl A. Svidinskas labai dėkingas Kauno klinikų neurochirurgijos klinikos vadovui prof. habil. dr. Arimantui Tamašauskui ir jo komandai, kurie hipofizės adenomą – augliuką po smegenimis - jam išoperavo pro nosį. Tačiau tik pusę jo, nes tik tiek jo galima pasiekti nepažeidžiant kitų gyvybiškai svarbių organų.
Kai tris kartus padidėjusi adenoma ėmė spausti kaukolę, zarasiškiui teko taikyti spindulinę terapiją.
„Kadangi mano adenoma tarp regos nervų, teko spinduliuoti smegenis. O tai padarius „nuspinduliavo“ hipofizės dalį, kuri reguliuoja kortizolio gamybą antinksčiuose. Išsivystė jų nepakankamumas – negalėjau nei arbatos nuryti, nei bandelės valgyti, imdavau žagsėti, todėl stengiausi vengti būti tarp žmonių“, - pasakojo A. Svidinskas.
Eksponatas studentams
Šiuo metu A. Svidinskui taikomas moderniausias gydymas. Kas 58 paras leidžiama didelė dozė vaistų nuo šios ligos, nes ankstesnės mažos dozės jau nepadėjo.
„
Ačiū ne tik A. Tamašauskui, bet ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktoriui, prof. dr. Vaidotui Urbonavičiui už suteiktą viltį gyventi. Gydymas man padeda, jaučiuosi geriau. Nors regėjimas išlieka prastas, be to, negaliu į šonus vartyti akių, ilgai žiūrėti žemyn ar aukštyn. Padidėjusios plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis. Gydytojai sako: „Ką užauginai, tas ir liks”. Tačiau jau dvejus metus nesergu nei bronchitu, nei plaučių uždegimu“, - kalbėjo A. Svidinskas.
Jis jau priprato jaustis išskirtiniu eksponatu medicinos studentams rezidentams.
„Penkerius metus bendraujam. Gydytojai jau net vieną su jais palieka“, - juokėsi vyras.
Dar vienas toks pacientas kaip jis yra tik Kaune. Visų kitų sergančių akromegalija hipofizė padidėjusi žemiau regos nervo.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius, prof. dr. Vaidotas Urbanavičius:
Akromegalija – endokrininė liga, atsirandanti dėl suintensyvėjusio augimo hormono somatotropino gaminimo. Ligai būdingas veido, galūnių kaulų bei minkštųjų audinių padidėjimas. Dažniausiai akromegalijos priežastis – hipofizės auglys, rečiau – somatotropiną gaminantys plaučių, kasos augliai.
Dažniau liga pasireiškia 20–40 metų žmonėms. Pirmiausia pasikeičia, šiurkštėja veido bruožai: atsikiša apatinis žandikaulis, sustorėja lūpos, nosis, didėja ausys, liežuvis, plaštakos ir pėdos, užkimsta balsas. Pasitaiko, kad atsiranda galvos, raumenų skausmų, pablogėja rega, atmintis. Sustorėja, patamsėja oda. Sutrinka lytinių liaukų, antinksčių, skydliaukės veikla, neretai kraujyje padidėja cukraus kiekis (išsivysto cukrinis diabetas).
Liga gydoma jonizuojančiąja spinduliuote, vaistais, operacija.
Tarp krepšininkų yra sergančių akromegalija – ypač jauname amžiuje jie ima augti. Be to, akromegalai dažnai įkūnija išskirtinės išvaizdos herojus kino filmuose. Aktoriai Richardas Kielas, vaidinęs milžiną plieniniais dantimis viename iš Džeimso Bondo filmų „Šnipas, kuris mane mylėjo“, Matthew McGrorry, vaidinęs Karlą filme „Mano gyvenimo žuvis“, Carelas Struyckenas, vaidinęs Svirdulį juodojoje komedijoje „Adamsų šeimynėlė“ – tipiniai akromegalijos pavyzdžiai.
Visi pasaulio ūgio rekordininkai taip pat serga šia liga. Akromegalija sergančių yra ir didžiajame sporte. Krepšininkui iš Kinijos Sun Ming Ming diagnozuota ankstyvos stadijos akromegalija ir 2005 metais atlikta operacija bei taikytas medikamentinis gydymas leido tęsti krepšininko karjerą.
Įspūdingą ūgį lemia žirnio dydžio liaukutės pakitimai. Atsiradusi akromegalija po truputį keičia paciento išvaizdą, bet ir pacientas, ir jį dažnai matantys žmonės iš pradžių to nepastebi.
Akromegalija – reta liga. Čia ir bėda - žmonės tiesiog mažai apie ją žino, todėl nepagalvoja, kad pasikeitusi išvaizda yra pirmieji ligos požymiai. Dalis pacientų vaikšto nediagnozuoti pradinėse ligos stadijose, kiti – nelinkę pripažinti, kad išorė pasikeitė dėl ligos.
A. Svidinską liga atvedė pas mus. Jam taikytas kompleksinis gydymas. Pacientas praėjo beveik visus įmanomus gydymo būdus: neurochirurgų operuotas pro nosį, pašalinta dalis augliuko, vėliau pritaikytas gydymas rentgenoterapija, kai koncentruojamasi į tam tikrą audinį ir jis išdeginamas. Bet aplink jį – labai jautrūs audiniai, todėl dalis augliuko lieka už poveikio ribų. Tą likutį kontroliuoti tenka vaistais. Pacientui skirti somato statinai, kontroliuojantys augimo hormonų sekreciją. A. Svidinskas ir pats stebi ir kontroliuoja būklę. Tam tikru metu pajuto silpnumą, vangumą, vėliau – baimę, kas dedasi?
Atvyko pas mus dar kartą išsitirti. Nustatėme hipofizės ir antinksčių nepakankamumą. Pacientui taip pat išsivystė cukrinis diabetas. Jis buvo nulemtas ir genetiškai, ir dėl to, kad augimo hormono perteklius slopina insulino sekreciją ir veikimą. Taigi tarp daugelio paciento ligų gydome jį ir nuo cukrinio diabeto. Juo serga iki 5 proc. populiacijos – daugiausiai Indijoje, Kinijoje ir JAV. Spėjama, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas juo dar padidės per 25 metus dėl nutukimo, nesveiko maisto ir nejudraus gyvenimo būdo.
