“Kiekvienais metais, kai atstovauju rinktinei, tikiuosi nužengti kuo toliau. Visi žino, jog Europos čempionatas yra pats stipriausias tarpvalstybinis renginys. Pajėgesnis už olimpines žaidynes ar pasaulio čempionatą, nes čia atvyksta tik geriausios komandos. Tikiuosi šįkart Fortūnos ratas atsisuks į mus ir mums nusišypsos sėkmė”, - dar prieš prasidedant čempionatui kalbėjo T. Parkeris.

Tony Parkeris ir Eva Longoria
Belgijoje gimęs, tačiau Prancūzijoje užaugęs krepšininkas visų nuopelnų už puikų komandos žaidimą nelinkęs prisiimti vien sau bei prasitaria, kad buvo metas, kuomet susirgęs “žvaigždžių liga” manė, jog rinktinėje yra vienintelis dievas. Tačiau treneris Vincentas Collet išmokė jį kitokio žaidimo.

“Vincentas - vienas svarbiausių trenerių mano gyvenime. Anksčiau aikštelėje norėjau viską padaryti vienas - primesti 30 taškų ir pasibaigus mačui eiti aukštai iškelta galvą. Tai jis mane išmokė, kad pirmiausia turiu žaisti komandos draugams. Treneris mane išmokė, kada mesti, o kada perduoti kamuolį kitiems. Jis mane parengė tikrajam krepšiniui. Esu dėkingas Vincentui už tai, koks esu dabar. Prisimenu jo filosofiją, visas valandas, kada buvau mokomas, kaip žaisti. V. Colletas yra mažasis Philas Jacksonas (garsus NBA treneris - aut. past.)”, - pasakojo T. Parkeris.

Paklaustas, kaip “užveda” komandą, krepšininkas teigė, kad pirmiausia reikia suprasti, jog žaidžia komanda ir net tais atvejais, kuomet kuriam nors komandos draugui užsiriša krepšys. Nereikia jo ignoruoti, užtenka kelių perdavimų, kad šis suprastų, jog yra reikalingas.

Krepšininkas pripažįsta, kad buvo laikai, kai nepasisekus šaukdavo ant komandos draugų, net dėl menkiausios klaidos. Dabar viskas kitaip. Dar rūbinėje jis suburia visus ratu ir priverčia patrepsėti kojom.

“Iš šono galim atrodyti kaip buivolų banda, bet, kaip bebūtų keista, tai “užveda”. Dar svarbu, kad kas nors užriaumotų. O prieš rungtynes norėdami sumažinti įtampą “skaldom” anekdotus. Juokas nuramina”, - viename interviu žurnalistams prisipažino T. Parkeris.

Tarp kitko

Turkija

Hidayetas Turkoglu
Kaip teigia šios rinktinės žaidėjai, didžiausias kirtis jų komandai - pralaimėjimas. Nieko nuostabaus, gavę į kaulus nosis nukabina visi. Tačiau, kaip teigė Hidayetas Turkoglu, po kiekvieno pralaimėjimo jiems sunku psichologiškai, dėl to net kyla nemažai nesutarimų tarp komandos žaidėjų. Kiekvienas pradeda žaisti atskirai. Sportininkai pripažįsta, kad būdami karšto būdo po nesėkmių nesivaldo.

Tačiau rinktinės treneris prieš kiekvienas varžybas stengiasi žaidėjams parodyti geriausius jų sužaistus rungtynių epizodus. O po kiekvienos įspūdingos atakos, jos dalyviams sušunka: “Matai, kaip tu gali!”.

Ispanija

Sergio Scariolo
Ispanijos rinktinės vyriausiojo trenerio Sergio Scariolos teigimu, norint “užvesti” komandą reikia vieno entuziasto. Ir tokį jis turi - Chuanas Karlosas Navaro. Šis katalonas puikiai jaučia aikštelę.

“Retai kada sutinki žaidėjų, kurių noras žaisti krepšinį nenusakomas. Jei reikia, jis į aikštelę gali išbėgti traumuotas, ir žais su tokiu pačiu užsidegimu, o akyse neišvysite nei menkiausios užuominos, kad jam skauda. Prieš kelerius metus “La bomba” vadinamas krepšininkas aikštelėje sukosi it vijurkas, nors po traumos jam siaubingai skaudėjo pėdas. Mano nuomone, šios jo savybės “užveda” visą komandą”, - pasakojo Ispanijos rinktinės treneris.

Rusija

Davidas Blattas
Rusijos nacionalinės rinktinės treneris Davidas Blatas po sunkių rungtynių su slovėnais laisvadienį skyrė grožio procedūroms, o po jų viešai pripažino, kad nuo šiol laisvomis dienomis savo žaidėjus privers atsipalaiduoti ir skirti laiko tik sau. Treneris savo kailiu patyrė, kad taip pailsėjus kitą dieną dirbti sekėsi kur kas geriau.

Psichologiniam komandos nuteikimui treneris teigė turintis keletą šūkių, kurie neapsieina be tarpusavio pasistumdymų. Tiesa, D. Blatas pripažįsta, kad norėdamas išlaikyti discipliną ir pasitikėjimą savimi, žaidėjams pataria neskaityti spaudos: “Laimėjus - visi aukština, pralaimėjus - sumala į miltus. Todėl stengiuosi nuo to apsaugoti vyrus.”