Priėjus prie jūsų prekystalio susidaro įspūdis, kad tepaliukų, arbatėlių, nuovirų turit nuo pačių įvairiausių ligų. Ar žolės visuomet daro stebuklus?
- Tai - nelengvas darbas. Dažnai būna sunku įtikinti žmogų, kad žolelės tikrai padės, bet tik tuo atveju, jei jis pats to labai norės ir vartos mišinius taip, kaip nurodyta. Daugelis tikisi greito rezultato. O aš juk stebuklų nesiūlau. Bet norint pasveikti reikia labai daug kantrybės. Tačiau gyvenimas toks - visi nori visko ir greit. Nesvarbu ar tai būtų sveikata, ar tirpstantys kilogramai, ar laimė.
- Kad jau užsiminėt apie tirpstančius kilogramus, dabar visi aptarinėja Jūsų dukters Gintarės netikėtai padailėjusias kūno linijas. Tai ar prikišot čia savo ranką ar jie iš tikro ištirpo savaime?
- Užkeikimai kosmose laikosi du metus, tad ką gali žinoti kas laukia žmogaus po to. Juk taip ir pakenkti gali. Keletui kilogramų numesti yra ir kitų būdų: veiksmingų arbatėlių, sporto pratimų, teisingai suderintų maisto produktų. Antra vertus, nelygu, kaip suprasi tą dailumą (šypsosi). Vienos niekaip nenupenėsi, kita gali sublogti tik keturiasdešimt dienų eidama per dykumą be maisto ir vandens.
- Ekologiškų produktų paklausa didėja. Žmonės labiau ėmė vertinti savo sveikatą?..
- Taip, apie tai visi dabar kalba. Madinga (juokiasi). Kartais keista, kai mamytės aiškina, kad savo atžalas maitina tik ekologiškom daržovėm, skalbia tik aplinkai draugiškais milteliais. Puikiai suprantu, kad moters misija - išlaikyti sveiką šeimą. Bet reklama, kartais kaip reikalas užlipdo akis. Mano šeimoje mažai kas sirgdavo. Nors ir paršelis būdavo per riebus, ir dešra per daug dūmo gavus. Labai dažnai giminės ir kaimynai “baliavodavo”, išgerdavo alaus. Prie karštųjų patiekalų išlenkdavo po taurelę degtinės ar likerio. O jau dainuodavo, šokdavo... Manyčiau, sveikata glūdi ne ekologiškų bulvių ar morkų maiše. Svarbiausia - nusiteikimas gyventi: džiaugtis tuo, ką turi, ir norėti tik tiek, kiek gali.
- O kur slypi jūsų energijos užtaisas?
- Mano toks organizmas. Be to, privalau atrodyti sveika, stipri, linksma ir guvi, nes tai - mano reklaminis veidas (juokiasi). Kokio patarimo gali klausti žmogus susiraukusios, sudžiūvusios, paniurusios senės? Nors galiu būti pikta, visada būsiu teisinga ir pasakysiu į akis, ką kiti gal ir nutylėtų. Galiu daug ir ilgai dirbti, nes darbas man teikia atgaivą.
- Bet ar lieka tuomet laiko sau, jei dieną iš dienos tik dirbate?
- Jei atvirai, retai pasižiūriu į veidrodį. Dėl to turbūt mane pasmerktų daugelis moterų. Gal kartais atrodau nemadinga, apsileidusi, bet man negalima nieko nuo savęs nusikirpti - nei plaukų, nei nagų. O kai prasideda didysis žoliavimas, dažnai nelieka laiko net pamiegoti. Bet kitaip, aš negaliu.
- Esate netradicinės medicinos atstovė, dažnai net ragana pavadinama...
- Žolininkams sunkoka, nes pastaruoju metu vis atsiranda visokiausių apsišaukėlių, kurie teršia gerą vardą. Bet net ir tradicinėje medicinoje matau daug paradoksų. Pavyzdžiui, vaistais pirmiausia užmušamos organizmo gerosios bakterijos, o paskui brangiai kainuojančiomis gerosiomis bakterijomis atkuriamas jų balansas. Kai dietologai klausia manęs, ką valgau, atsakau, kad nuo tokio maisto jų pacientai numirtų. Valgau ir rūkytos mėsos, ir daugybę gydytojų nesveikais vadinamų produktų. Žmonės nuo seno vertino baltą duoną, o ne sėlenėtą, kaip dabartiniai sveikuoliai. Sėlenos nėra organizmo šluota, kaip skelbiama, jos natūraliais klijais užklijuoja organizmą. Nesąmonė yra grūdų daiginimas ir želmenų valgymas. To žmogaus organizmui nereikia. Lietuviai nuo seno daigindavo tik miežio grūdus, ir tai ne valgyti, o alui daryti. Kartais supykusi net pagalvoju, kad verčiau turėčiau saldainių fabriką: nuodiji sau svietą, visi patenkinti ir niekas nesiskundžia.
- O yra augalų, kurie visai neveiksmingi? Nei pagerintų, nei sugrąžintų sveikatą?
- Nesuprantu svetimšalių augalų garbinimo. Reklamuojama daugybė augalų, kurie iš tiesų neveikia žmogaus organizmo. Tai galima pasakyti apie ežiuolę ir nakvišų aliejų, kuris neva turėtų padėti moterų sveikatai, tačiau nė vienai jis nėra padėjęs. Kam žavėtis mira, jei turime rūtą, medetką, nasturtą. Pirtyje geriausia pertis beržine vanta ir “neišsimislyti” jokių eukaliptų.
- Gyvenate viena didžiuliame dvare, ar nebaugu be “antrosios puselės”?
- Tai nuostabus, labai švarus namas. Jame niekas nepūva, nepelija. Jo languose matyti visas dangus, kaip jis juda per metus, tarsi kalendorius, o mėnulis ir saulė - lyg laikrodis. Niekada nesijaučiau vieniša dėl to, kad neturiu vyro. Mėgstu pajuokauti, kad su ragana joks vyras neištvertų. Kai buvau jauna, norėjau ir meilės, ir vaikų. Buvo ir vyrų, bet nebuvo lemties gyventi su kuriuo nors iš jų ilgai ir laimingai. Gal dabar mokėčiau užkalbėti, bet nebenoriu. Svarbiausia, kad vaikai išėjo gražūs, ačiū Dievui, sveiki.
